Virtuvės šefo receptai: kulinarinės paslaptys ir įkvėpimas

Virtuvės šefas - tai ne tik profesija, bet ir aistra, kūryba bei nuolatinis tobulėjimas. Lietuvoje turime daugybę talentingų šefų, kurie garsina mūsų šalies kulinariją. Vienas iš jų - kaunietis Tomas Rimydis, vadovaujantis istorinės virtuvės restoranui „Ertlio namas“ Vilniuje. Šiame straipsnyje pasidalinsime įžvalgomis, patarimais ir receptais iš virtuvės šefų lūpų, įskaitant Tomo Rimydžio patirtį ir požiūrį į maistą.

Tomas Rimydis: aistra istorinei virtuvei

Tomas Rimydis - vienas tituluočiausių šefų Lietuvoje, kuris kasdien važiuoja iš Kauno į Vilnių, kad stotų prie darbo virtuvėje. Jo vadovaujamas restoranas „Ertlio namas“ šiemet užėmė garbingą devintą vietą geriausių restoranų Lietuvoje trisdešimtuke. Kolegos Tomą vadina virtuvės džiazmenu.

Gaminti - aistra, valgyti - stresas

Tomui labiausiai patinka gaminti valgyti. Tai yra jo aistra. Visą gyvenimą ruošia maistą visiems. Valgyti jam - stresą kelianti veikla, nes nei savame, nei kituose restoranuose negali atsipalaiduoti: stebi, vertina, mokosi, galvoja, ką darytų kitaip. Tai profesija, kuri kaip liga: visada su juo. Tik valgydamas namuose, šeimos rate, labiausiai atsipalaiduoja, o visur kitur pagauna save „dirbantį“. Retai kada pasimėgauja maistu. Yra tik kelios vietos, kuriose tikrai gali atsipalaiduoti ir tiesiog gerai praleisti laiką, bet jų labai nedaug.

Stebėti kitų darbą - mokymosi galimybė

Tomo veiklos sritis - profesionalių konkursų stebėjimas ir vertinimas. Jis turi akredituoto vertintojo diplomą, yra sertifikuotas pasaulinės šefų asociacijos (WASC) B lygio teisėjas. Lietuvoje tokie esame dviese. Stebėjimas turi savo žavesio: mokaisi arba matai kito klaidas, svarstai, ko nedarytum, ką darytum kitaip. Pats tarsi nedalyvauji, tačiau viduje verda gyvenimas. Visgi bene geriausia profesija - ragautojo, degustuotojo. Dabar Lietuvoje degustuoja visi: turime tris milijonus teisėjų, maisto ekspertų. Apie maistą rašo, kas netingi, vadina save kritikais. Tačiau tiesa yra ta, kad šiandien Lietuvoje tikro maisto kritiko nėra.

Įkvėpimas - geras produktas ir istorija

Tomui įkvėpimas yra geras produktas, kuris duoda peno kūrybai, ir sezoniškumas, kuris įspraudžia į tam tikrus rėmus. Istorikas prof. Rimvydas Laužikas jau trejus metus yra Tomo įkvėpėjas. Jo knyga „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje“ pavertė Tomo restoraną tuo, kas jis yra šiandien. Tai jis įkvėpė eiti lietuviškos istorinės virtuvės keliu. Tomas pagavo Rimvydo mintį ir su komanda ją interpretuoja.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti spurgas namuose

Renesanso virtuvės įtaka

Vienas įdomesnių atradimų tyrinėjant mūsų istorinę virtuvę - tai renesanso laikų virtuvė, Karalienės Bonos Sforcos įtaka. Tai ji į Lietuvą atvežė itališką dvasią, o paskui ją ir produktus. Tai, kad alyvuogės Lietuvoje atsirado anksčiau nei bulvės, Tomui asmeniškai buvo labai žavus atradimas. Stebina to meto prieskonių gausa - nuo šafrano iki triumų! Tai, kad jau tais laikais Lietuvoje buvo valgomos austrės, vartojami išskirtinai geri produktai: veršiena, aviena, šviežia žuvis - įkvepia. Bet ypač mintis, kad galima gyventi be bulvių. Jau trečius metus skaičiuojantis jo restoranas vis dar gyvena be bulvių ir bulvinių patiekalų!

Italija - maisto rojus

Vieta pasaulyje, į kurią Tomas grįžta ir grįžta… dėl maisto - Italija. Tai, ką jie turi kasdien, visi tie patys geriausi ir šviežiausi produktai - alyvuogių aliejus, alyvuogės, pomidorai, sūriai, mėsytės - yra kažkas tokio, nepakartojama ir neatkartojama. Gamta ir kraštovaizdis ten yra wow, bet MAISTAS! Italijoje nesu ragavęs blogo maisto. Nuo aukščiausio lygio restorano iki paprastos provincijos šeimos užeigėlės - ten visur tik labai gerai.

Mamos žuvienė - „Michelin“ žvaigždutės verta

Tomo mamos žuvienė, verdama Molėtų rajone vasario mėnesį vykstančios žvejų šventės metu, verta „Michelin“ žvaigždutės. Šią tradiciją prieš dvidešimt metų pradėjo Tomas, tada startavo su penkių litrų katiliuku. Šiandien šventė tokia populiari, o žuvienė tokia paklausi, kad mama jos verda net tris katilus po 50 l. Jos skonis ypatingas, kaskart žavisi, tačiau net sūnui ji neišduoda, ko deda į sriubą. Visada paklausia, ar gardu, o kai pasidomi, ko įdėjo, gauna tą patį atsakymą: meilės.

Įdomiausi patiekalai ir katastrofos

Vienas įdomiausių patiekalų, kurį Tomas yra ragavęs, buvo jauno rykliuko sušimi su konjako padažu patiektas nuostabiame paplūdimyje Šri Lankoje. Tačiau yra tekę ragauti ir katastrofų, gana rimtuose restoranuose Lietuvoje. Būna, kad ragauja ir kąsnis užstringa gerklėje, nes persūdyta arba išvis nėra druskos. Kartais būna netikę, neharmoningi deriniai. Anksčiau pasakydavo savo nuomonę, tačiau daugelio reakcija būdavo tokia pati: jokio „atsiprašome“, likdavo kaltas. Dabar nuomonę pasilieka sau, nebent padiskutuoja su žmona ar artimaisiais.

Cezario salotos - amžina problema

Ir prieš dešimt metų, ir dabar labiausiai Tomą erzina klaida, kurią daro daugelis restoranų - Cezario salotoms gaminti dauguma iki šiol naudoja netinkamus salotų lapus! Tai pačios populiariausios salotos, vos keli ingredientai, juos vidury nakties atsikėlęs kiekvienas galėtų išvardinti, bet vis tiek ten keliauja ir pekino, ir aisbergo ir visokie kitokie lapai, trumpai tariant, bet kas, kas pasitaiko po ranka. Pagal tradiciją į Cezario salotas turėtų būti dedamos tik romaninės salotos. Šita klaida prieš daugiau nei dešimt metų pametėjo mintį rengti “cooking show”. Norėjo žmonėms parodyti, kaip iš tikrųjų gaminamos tikros Cezario salotos.

Taip pat skaitykite: Receptai: virtuvės istorijos

Namų virtuvė - pati skaniausia

98-99 proc. namuose gaminto maisto yra Tomo rankų darbas. Namų virtuvė yra pati skaniausia. Ir valgoma namuose dažnai. Vaikams skaniausia saldainiai.

Svajonė nuo vaikystės

Nuo pat vaikystės Tomas svajojo sukiotis virtuvėje, vadovauti restoranui. Kai jam buvo penkerių, tėvai žinojo, kad iš jo neišeis joks traktoristas, šaltkalvis ar mechanikas. Matė, kad linksta į nevyrišką profesiją: tais laikais maistą gaminantis vyras buvo neįprastas reiškinys. Provincijoje visi stebėjosi, kad aštuonerių berniukas gamina tortus. Bet tėvai nespaudė į kampą, leido namuose eksperimentuoti su maistu, o kai sulaukė penkiolikos, atvežė mokytis į Vilnių. Ačiū jiems, kad jį suprato.

Darbas virtuvėje - malonumas

Tomui tiesiog patinka dirbti virtuvėje, ir viskas tuo pasakyta. Virtuvėje negali būti veganas, vegetaras, glitimo netoleruojantis virėjas, nes visą maistą reikia ragauti. Jeigu neragauji, ką gamini, reiškia, nežinai, kas yra tavo lėkštėje.

Istorinės virtuvės iššūkiai

Vadovaujant istorinės virtuvės restoranui, yra patiekalų, kurių šiais laikais nebeįmanoma pagaminti / atgaminti, nes tiesiog nėra tokių ingredientų. Visi patiekalai, kurie buvo ruošti baroko epochoje, yra neįmanomi pagaminti. Nes nėra žmonių, kurie žino jų skonį. Ir nėra išlikusių tokių receptų, kur parašyta, kad reikia 100 g vandens, 100 g cukraus, 10 g druskos ir krapų šakelės. Todėl neįmanoma šimtu procentu atkartoti to, kas buvo prieš kelis šimtus metų. Pagal rašytinius šaltinius bandoma atkurti, rekonstruoti kelis istorinius receptus, tačiau akivaizdu, kad pagal juos pagamintas patiekalas šiuolaikiniam žmogui būtų nevalgomas, nes jame labai daug druskos, acto rūgšties arba raugo. Tai, ką valgė protėviai, šiandienos skoniams visiškai netinka. Mes pateikiame šiuolaikišką istorinės virtuvės interpretaciją.

Estetika ir paprastumas

Šiandien net ir vienkartiniai indai yra tikrai labai estetiški, įdomūs. Net kai kuriuose aukštos klasės restoranuose maistas tiekiamas vienkartiniuose įrankiuose, pavyzdžiui, ant vienkartinės šakutės. Tomas gali valgyti bet kur ir iš bet ko, bet tikrai ne bet ką. Jeigu tai šviežiai ruoštas, ne dėžutėje šildytas ir ne pusdienį joje gulėjęs maistas, gali jį valgyti ir iš dėžutės. Gerą „burgerį“ su tikrai gera mėsa jis mielai suvalgytų.

Taip pat skaitykite: Kelionė po Danijos virtuvę

Gabrielius Zajac: pasiruošimas „Bocuse d’Or Europe“ konkursui

Virtuvės šefas Gabrielius Zajac nusiteikęs, nori ir aistringai ruošiasi gastronomijos „olimpinėms žaidynėms“ - „Bocuse d’Or Europe“ konkursui. Garbė pirmą kartą mūsų šaliai atstovauti prestižiniame konkurse patyrusio virtuvės šefo negąsdina - jis mato tai ne tik kaip profesinį iššūkį sau, bet ir galimybę parodyti Lietuvos kulinarijos lygį pasauliui. Apie tai, kaip ruošiasi konkursui, Gabrielius Zajac pasakojo pirmojoje naujo sezono Tvaraus maisto akademijos pamokoje. Šiemet penktus mokslo metus pradedanti akademija bus dedikuota Lietuvos šefams, kurių talentas ir patirtis garsina šalį tarptautiniuose konkursuose. Be geros komandos - niekaip.

Ernestas Viršilas: kūryba karantino metu

Garsus virtuvės šefas Ernestas Viršilas, kurio sumanumas ir tvirta ranka ne vieno restorano virtuvę kilstelėjo į aukštą lygį, savo namų virtuvėje žaidžia taip, kaip norisi jam ir jo šeimai. Kažkas keikia Kijevo kotletus, o Ernestas Viršilas juos suka šeimos vakarienei: juk kaip skanu, kai gerai pagaminta!

Karantinas - galimybė kūrybai

Karantinas yra puiki proga padaryti visa tai, kam anksčiau neužtekdavo laiko. Pirma, tikrai kokybiškai leisti laiką su vaikais, kruopščiai išsivalyti namus ir virtuvę, planuoti būsimus meniu ir kurti patiekalus. Turbūt pati svarbiausia užduotis dabar - nepamesti ritmo, nes pametus jį vėliau gali būti labai sunku. Karantinas daugumą mūsų sugrąžino į virtuves, žmonės pradeda prisiminti, ką mėgo gaminti, ką gamindavo jų mamos, močiutės. Šeimoje laiks nuo laiko gaminami ir „senoviški”, ir eksperimentiniai, improvizaciniai patiekalai. Pas juos būna ir naminiai koldūnai, ir Kijevo kotletai, ir thom yum sriuba, ir čeburėkai…

Patarimai, kaip skaniai gaminti

Yra keli būdai skaniai gaminti. Pirma, gaminti remiantis mėgstamais receptais arba… gaminti iš širdies. O jeigu nepatinka gaminti, susiraskite, kad tai daryti patinka!

Maisto atsargos ir karantino strategija

Maisto atsargų Ernestas nepirko. Nei kruopų, jei jokių kitų. Supranta, kaip veikia maisto tiekimo grandinė, todėl žiūrėdamas į panikuojančius užsipirkinėtojus tam tikra prasme jų gailisi. Juk jie arba labai ilgai ir nuobodžiai maitinsis tais pačiais produktais, arba tiesiog juos… išmes. Šiandienos planuose - uzbekiškas plovas.

Šaldytuvo turinys

Namų šaldytuvui Ernestas nekelia jokių ypatingų sąlygų. Bet visada turi sviesto ir labai gero alyvuogių aliejaus. Labiausiai norėtųsi pavakarieniauti egzotiškai. Kur nors Indijoje arba Japonijoje…

Mėgstamiausias patiekalas

Nejaučia jokio nerimo dėl karantino. Turime, ką turime, ir reikia su tuo tvarkytis. Toks jo požiūris. Be abejo, restoranų verslui tai yra labai labai sunkus periodas, daugybė sugriuvusių planų ir pan. Tačiau jeigu nerimausime, lengviau nebus. Mėgstamiausias patiekalas tiek karantino, tiek visais kitais laikais yra bulviniai blynai. Bet kuris mėgstamas patiekalas bus šventė. Kita vertus, ne patiekalas, o mes patys šventę kuriame.

Velykos šeimoje

Šeimoje neturi jokio ypatingo velykinio patiekalo. Kadangi šiemet Velykos bus be artimųjų, stalas bus šiek tiek mažiau gausus. Bet tikrai bus margučių, kuriais visi tarpusavyje daušimės. Galbūt šiemet jų švęsti vyksime kur nors į mišką, žinoma, jeigu oras bus geras.

Kijevo kotletas pagal Ernestą Viršilą: receptas

Vištienos filė plonai plonai „išmušame”. Į filė suvyniojame prieskoninį sviestą, gardintą žolelėmis druska ir česnakais. Suktinuką apvoliojame kiaušinio plakinyje, džiūvėsėliuose ir kepame aliejuje maždaug 160 laipsnių temperatūroje apie 10 min. Sviestas viduje išsilydo ir suteikia ypatingą skonį patiekalui. Paprasta kaip du kart du: skanaus!

Aurimas Petrikas: grilinimo tendencijos

„Grilinimo bendruomenė pastaruoju metu plečiasi. Dar prieš keletą metų mačiau žmones, nedrąsiai stovinčius prie šašlykinių, bet šiuo metu tikrai nemažai jų grilina“, - sako jaunasis virtuvės šefas Aurimas Petrikas, neseniai pasirodžiusios knygos „Receptai žmogaus, kurio niekas nežino: netikėti ingredientų deriniai ir (ne)paprasta gyvenimo virtuvė“ autorius, virtuvės „Petri“ (grilio kūriniai iš namų) įkūrėjas.

Drąsa eksperimentuoti

Virtuvės šefas pasakoja pastebėjęs, kad kuo toliau, tuo labiau žmonės yra linkę eksperimentuoti su maistu. „Dabar visi išdrąsėję ir pasiryžta ilgesniems gaminimo procesams - gamina plėšytą kiaulieną, jautienos krūtininę (brisketą), tai, kas reikalauja kantrybės. Taip pat pastebėjau, kad žmonės dažniau grilina picas, nors tai gana sudėtinga. Net smagu žiūrėti“, - sako jis.

Daržovių ir žuvies grilinimas

Nors daržovių grilinimo būdų anaiptol nėra galybė, A.Petrikas teigia, jog net ir jas gaminti žmonės nori kuo įvairiau. Štai vienas būdų - daržoves dėti tiesiai ant anglių: „Daržovės apdega, nulupus jų odelę degėsio dūmo skonis būna prasiskverbęs į vidų ir rezultatas išeina visai geras. Su daržovėmis viskas gana paprasta - jas ištepi aliejumi ir kepi.“ O su žuvimi situacija skiriasi - ją grilinti kur kas sudėtingiau. Kaip sako A.Petrikas, žuvis pastaruoju metu rūkoma ant specialių lentelių: „Šiuo atveju daugelis taip pat atsidavę eksperimentams - tai gaminama lengvai parūkyta žuvis, tai nei žalia, nei išrūkyta iki galo.“

Marinato ingredientai

Tarp grilinimo tendencijų - ir įvairuojantys marinato ingredientai. Daug kas į marinatą pila įvairių ingredientų, nes kažkur matė tai darant, sako A.Petrikas. „Bet nedaug kas žino, ką tos sultys, pasukos, mineralinis vanduo, kefyras ar jogurtas iš tiesų duoda. Tarkim, jogurtas suteikia rūgšties, kuri minkština mėsą. Kiti galbūt prisibijo pilti mineralinį vandenį, pasukas. Iš tiesų, kai iškepi šašlyką, vištieną, pasukų nejauti, bet tikrai jauti, kad mėsa kitokia, minkštesnė“, - teigia virtuvės šefas.

Štai pats A.Petrikas marinatui naudoja kiek netikėtą pagrindinį ingredientą - vandenį. „Tai marinatas, kuris angliškai vadinasi Brine. Jį daugiausia naudoju vištienai, - sako virtuvės šefas. - Kai mėsa turi kaulą - ar tai būtų kulšis, ar sparniukas - toks marinatas padeda, kad viskas perkeptų iki kaulo.“ Ruošiant tokį marinatą mėsą reikėtų paskandinti vandenyje, ten įdėti atitinkamai druskos, cukraus, pipirų, prieskoninių žolelių. „Kai palieki visa tai pusei paros arba parai, sūdytas vanduo prasiskverbia iki pat kaulo, mėsą vandenyje išbrandina, išmarinuoja, o druska užrakina sultis pačioje mėsoje. Kai pats pabandžiau šį metodą pirmą sykį, mane išties nustebino efektas, nors ir atrodė - kas čia tokio tas vanduo ir druska?“, - sako pašnekovas.

Ispaniškoji paelija: receptas

A.Petrikas dalijasi ir savo mėgstamu paelijos receptu:

Reikės (6-8-iems žmonėms):

  • 1 kg rizoto ryžių;
  • 500 g midijų;
  • 500 g krevečių;
  • 2 l vandens;
  • Žiupsnio šafrano arba ciberžolės;
  • 2 vnt. svogūnų;
  • 1 vnt. raudonosios paprikos;
  • 3 vnt. česnako skiltelių;
  • 300 ml trintų pomidorų;
  • 2 vnt. džiovintų „ancho“ pipirų*
  • 3 vnt. filadelfinės dumplūnės („tomatillo“)*
  • Saujos žirnelių;
  • Alyvuogių aliejaus kepimui;
  • Druskos, pipirų;
  • Žalumynų;
  • 200 g čoriso dešros.

Gaminame:

  1. Daržoves supjaustykite smulkiais kubeliais.
  2. Paelijos keptuvę įkaitinkite su alyvuogių aliejum ir sudėkite pjaustytą čorisą. Pakepkite kelias minutes ir sudėkite daržoves. Jos turi lengvai apkepti, bet išlikti traškios.
  3. Sudėkite pjaustytus „ancho“ pipirus ir paskutines kelias minutes leiskite ramiai pakepti. Tada sudėkite filadelfines dumplūnes („tomatillo“), trintus pomidorus ir viską išmaišykite, užpilkite citrinos sulčių, įbarstykite druskos ir aitriųjų pipiriukų arba kitų pipirų.
  4. Sudėję ryžius užpilkite virintu vandeniu, kuriame mirksta šafranas arba ciberžolė. Lengvai pamaišykite ir leiskite jiems išvirti.
  5. Kada matysite, jog vanduo beveik susigėręs į ryžius, laikas sudėti midijas, žirnelius bei krevetes. Išdėliokite viską, kaip tik širdis geidžia.
  6. Sudėję užvyniokite foliją ir leiskite troškintis geras 20 min.
  7. Patiekite su daug citrinos, daug žalumos ir druska ant viršaus.

Emilija Dagnytė: kotletų universalumas

Kotletai yra vienas svarbiausių pasaulio virtuvės patiekalų. Tiesa ta, kad kotletai gali būti universalūs. Skirtingose šalyse požiūris į kotletus nėra vienodas. Europoje šio patiekalo nepriimta gaminti iš maltos mėsos, Amerikoje kotletai gaminami iš maltos mėsos. Jei įdaro nėra, pati mėsa turi būti aromatinga ir minkšta. ir kepintą svogūną, išmaišykite. Kepkite kotletus iš abiejų pusių stipriai įkaitintoje keptuvėje. Mūsų užduotis - kotletus uždažyti, t. y. Perkelkite kotletus į kepimo formą, indą sandariai uždenkite folija.

Gianas Luca Demarco: kelionė po Europos virtuves

Staiga sustojęs pasaulis privertė kuriam laikui pamiršti keliones. Nors laiką iki karantino prisimename su nostalgija ir šiuo metu galime tik dėlioti ateities kelionių planus, virtuvės šefas Gianas Luca Demarco kviečia į kelionę po Prancūziją, Italiją ir Ispaniją. „Nors šiuo metu negalime keliauti fiziškai, kitų šalių skonius galime sukurti savo pačių virtuvėse. Prancūziški pusryčiai ar ispaniška vakarienė namie gali ne tik praskaidrinti nuotaiką. „Dar prieš karantiną nemažai keliaudavau darbo reikalais. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse mokydavau, kaip gaminti tikrus itališkus ledus. Man tokios kelionės labai svarbios, nes turiu galimybę dalytis savo žiniomis ir puoselėti itališkos virtuvės tradicijas, - sako virtuvės šefas italas. - Šis laikotarpis niekam nėra lengvas. Gianas Luca sako, kad kiekviena šalis turi savitą, su niekuo nesupainiojamą skonį. Indija neįsivaizduojama be ryškių prieskonių gausos. „Mes, europiečiai, turime labai turtingą istoriją ir gilias tradicijas. Skoniai keitėsi, modernumas maišėsi su tradicijomis, ir galiausiai gimė kažkas labai ypatinga, ką šiandien galime vadinti Europos virtuve. „Nors šias virtuves labai mėgstu, italų virtuvės man niekas nepakeis. Visą gyvenimą stengiuosi puoselėti išskirtinę itališkos virtuvės kultūrą. Lietuvoje Gianas Luca gyvena jau daug metų. „Man labai gera Lietuvoje, tačiau vis tiek dažnai grįždavau į Italiją aplankyti savo šeimos, paatostogauti. Ten galiu užsukti į tą patį jau daugybę metų veikiantį barą arba susitikti su draugu, kuris jau daug metų kasryt ten geria kavą ir skaito popierinį laikraštį.

Rikotos ir špinatų vyniotinis: receptas

  1. Kiaušinius išplakti su parmezanu, druska ir pipirais. Per sietelį pertrinti rikotą ir sumaišyti su kiaušinio plakiniu. Į kepimo formą įdėti kepimo popierių, kad užsidengtų visi kraštai, ir supilti kiaušinių masę. Ant viršaus užberti šiek tiek džiovintų krapų.
  2. Įkaitintoje keptuvėje su alyvuogių aliejumi apkepti česnako skiltelę, kad aliejus įgautų skonio. Į keptuvę sudėti špinatus, užberti druskos ir kepti, kol suminkštės, tačiau spalva išliks ryškiai žalia. Tuomet sudėti į sietelį ir nuspausti, kad išbėgtų skystis. Špinatus susmulkinti trintuvu.
  3. Ant iškepusio omleto tepti rikotos įdarą, tuomet špinatų įdarą ir vynioti kaip vyniotinį.

Mini picos: receptas

Tešlai reikės:

  • 600 g miltų;
  • 300 ml šilto vandens;
  • 15 g šviežių mielių;
  • 3 valg.

Gaminimas:

  1. Į indą su šiltu vandeniu suberti mieles ir maišyti, kol ištirps. Įpilti aliejaus bei druskos ir vėl gerai išmaišyti.
  2. Skystį supilti į šulinėlį ir atsargiai sujungti į vieną masę.
  3. Tešlą įdėti į miltais pabarstytą indą, uždengti maistine plėvele ir palikti dviem valandoms.
  4. Tešlą iškočioti iki 2-3 mm storio. Paliekant tarpus ant tešlos išdėlioti įdaro ingredientus, perlenkti ir žiedu išspausti minipicas.
  5. Kepti iki 200°C įkaitintoje orkaitėje 15-20 min.

Troškinys su jūros gėrybėmis: receptas

  1. Morką, salierą, svogūną ir česnaką supjaustyti smulkiais kubeliais. Įkaitintoje keptuvėje su alyvuogių aliejumi šiek tiek apkepinti česnaką ir suberti visas likusias daržoves.
  2. Suberti pasmulkintą jūros velnio filė, šiek tiek apkepti ir suberti žiedais supjaustytus kalmarus. Užpilti šiek tiek vyno. Po 2 minučių suberti midijas, vėliau susmulkintas kalendras ir apšlakstyti pusės citrinos sultimis. Supilti likusį vyną. Sudėti krevetes ir troškinti, kol įgaus oranžinę spalvą. Užpilti sultinio iki pusės puodo (neturi pilnai apsemti).
  3. Riekelėmis supjaustyti čiabatą, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, pagardinti druska ir pipirais, ant viršaus sudėti likusius pomidorus. Duoną kepti iki 170°C įkaitintoje orkaitėje su grilio funkcija kol apskrus (apie 5 min).

G. Maslenskis: patarimai pradedantiesiems

Retai maistą gaminantiems, bet norintiems tai daryti dažniau, G. Maslenskis rekomenduoja pradėti nuo paprastesnių patiekalų ir gerai žinomų ingredientų. Pasak šefo, mažai maisto ruošimo patirties turinčius žmones sudėtingi receptai gali varginti ar net atgrasyti nuo gaminimo. Todėl jis dalijasi keletu patarimų, naudingų tiek pradedantiesiems suktis virtuvėje, tiek tiems, kurie nors ir turi daugiau įgūdžių, vis tiek susiduria su klausimais, kaip sėkmingai paruošti pasirinktą patiekalą.

Atidžiai sekite receptą

Šefas teigia, kad patiekalą gaminant pirmus kartus, svarbu atidžiai sekti receptą, nes jame nurodytos rekomendacijos yra ne be reikalo. „Ruošiant maistą smulkmenų nėra. Naudotis receptu ypač svarbu tais atvejais, jei gaminame įdomesnius, rečiau ruošiamus, tikslių ingredientų kiekių reikalaujančius gaminius, tokius kaip įvairūs pyragai. Taip pat pirmą kartą gamindami patiekalą eksperimentuojame, todėl geriau būtų gaminti mažesnį maisto kiekį nerizikuojant sugadinti produktų“, - sako G. Maslenskis.

Ragaukite gaminimo metu

UAB „Mantinga“ atstovas primena, jog kad ir kiek kartų ruoštume patiekalą, svarbu nepamiršti gaminimo metu nuolat jį ragauti. Maisto skonį koreguoja ne tik dedamų ingredientų kiekis, bet ir skirtingos jų rūšys. „Net ir patyrę šefai gamindami patiekalą jį ragauja ne vieną kartą. Priešingai, labiau įgudę maisto gamintojai dažniau improvizuoja, keičia patiekalo sudedamųjų dalių kiekį, todėl daugiau pasikliauja pojūčiais. Geriausia iš pradžių į patiekalą dėti mažesnį prieskonių kiekį, o vėliau ragaujant po truputį pridėti reikalingus ingredientus.“

Būkite atidūs produktų kokybei

G. Maslenkis pabrėžia, kad gamindamas žmogus turi žinoti, kokius produktus naudoja bei nepamiršti patikrinti ne tik trumpo, bet ir ilgo galiojimo produktų, tokių kaip prieskoniai, galiojimo laiko. Pradėjus naudoti prieskonius, reikėtų pasižymėti pakuotės atidarymo datą ir sekti iki kada jie tinkami naudoti. Taip pat atidarytą prieskonių pakuotę reikėtų laikyti sausai, sandariai ir tamsioje vietoje, kitaip jie praras skonio ir kvapo savybes.

Tinkama įranga ir tvarka virtuvėje

Virtuvės šefas primena, kad svarbu pasirūpinti ne tik produktų kokybe, bet ir tinkama maisto ruošimui įranga, palaikyti tvarką virtuvėje. „Maisto gamyboje labai praverčia virtuvinės svarstyklės, kurių pagalba visada galime tiksliai ir vienodai pamatuoti reikiamą produkto kiekį. Taip pat reikia numatyti, kad gamindami turėtume visas recepte nurodytas priemones.“

Informacija internete - pagalba gaminant

G. Maslenskis sako, kad pagalbos ranką gaminant gali ištiesti ir gausi informacija internete. Pasak jo, šiandien nesudėtingai galime surasti ne tik tikslius receptus, bet ir vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai pristatomos visos patiekalo ruošimo instrukcijos.

#

tags: #virtuves #sefas #receptai

Populiarūs įrašai: