Virtos krevetės: maistinė vertė, kalorijos ir nauda sveikatai

Krevetės yra populiarus jūros gėrybių produktas, vertinamas dėl savo skonio ir maistinės vertės. Jos laikomos liesu maistu, nes jose yra nedaug riebalų. Šiame straipsnyje aptarsime krevečių maistinę vertę, kalorijų kiekį, paruošimo būdus ir naudą sveikatai.

Krevečių maistinė vertė

Krevetės - tai ne tik skanėstas, bet ir labai svarbus baltymų šaltinis, būtinas žmogaus organizmui. Krevetėse gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios padeda stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, palaiko sveiką smegenų funkciją bei mažina uždegimą. Be to, krevetės yra turtingos mineralais ir vitaminais, įskaitant vitaminą B12, kuris būtinas hemoglobino gamybai ir gerai nervų sistemos veiklai. Krevetės kaip ir krabai ypač turtingos baltymais ir mineralais, juose beveik nėra riebalų. Užtat jodo - beveik 100 kartų daugiau, nei jautienoje.

Krevečių kalorijos

100 gramų virtų ar troškintų krevečių be padažų paprastai turi apie 100-150 kalorijų. Bendra kalorijų suma vienai porcijai (100g krevečių) yra apie 100 kcal, o vienoje porcijoje - 50 kcal. Kalorijų kiekis gali skirtis priklausomai nuo krevečių rūšies ir paruošimo būdo. Pavyzdžiui, krevetės, keptos aliejuje ar svieste, įgaus daugiau kalorijų nei virtos ar troškintos. Taip pat, sviestu ir česnakais pagardintos krevetės turės gerokai daugiau kalorijų nei tos pačios krevetės be jokių padažų.

Krevečių paruošimo būdai

Krevetės gali būti verdamos, troškinamos, kepamos arba griliuojamos. Gaminant krevetes, svarbu jų nepervirti - vos keletą minučių pakanka, kad jos išliktų sultingos ir išlaikytų savo tekstūrą. Krevetės yra virtos, pakanka perlieti verdančiu vandeniu ar trumpai 1-2 minutes pakaitinti keptuvėje ar pavirti.

Štai vienas iš receptų:

Taip pat skaitykite: Krekenavos dešrelių sudėtis

  1. Į puodą dedamos krevetės, beriami lauro lapeliai, juodųjų ir kvapiųjų pipirų grūdeliai, taip pat druska.
  2. Vandeniu krevetės užpilamos ir verdamos apie 7 minutes, kol tampa minkštos.
  3. Išvirtos krevetės išimamos, apšlakstomos citrinos sultimis ir apibarstomos “Aleae” druska (jei neturite “Aleae” druskos su raudonuoju moliu, galite naudoti įprastą jūros druską. Citrinos sultis galima pakeisti laimo sultimis, kurios suteiks dar daugiau gaivumo).
  4. Skanauti galima iškart.

Taip pat krevetes galima kepti keptuvėje:

  1. Įkaitinkite aliejų, suberkite smulkiai supjaustytą aitriąją papriką, pakepinkite 1 minutę, sudėkite smulkiai sutarkuotą imbierą ir pakepinkite dar 1-2 minutes.
  2. Įdėkite smulkintą česnaką ir pakepinkite 2 minutes.
  3. Suberkite krevetes.
  4. Kai viska sušils, supilkite citrinų sultis, sudėkite medų, druską.
  5. Sudėkite žalumynus, išmaišykite ir dar šiek tiek pakaitinkite, tik neleiskite užvirti, kad neišsausėtų krevetės.

Krevečių nauda sveikatai ir atsargumo priemonės

Krevetės - itin geras liesų baltymų šaltinis. Jos naudingos širdies ir kraujagyslių sistemai, smegenų funkcijai ir mažina uždegimą. Tačiau kai kurie žmonės gali būti alergiški jūros gėrybėms, todėl prieš vartojant krevetes svarbu įsitikinti, ar šis produktas nesukelia jums alergijos. Be to, jūros gėrybių per didelis vartojimas gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Jei perkate šviežias krevetes, turėkite omenyje, kad jos itin greitai genda - šviežias krevetes reikia suvartoti per 24 valandas. Jie krevetės bent truputį kvepia amoniaku - jos jau sugedusios. Virtas krevetes šaldytuve maišelyje galima laikyti ne ilgiau nei 3 dienas. Šaldytas krevetes šaldytuve galima laikyti šešis mėnesius, o šaldytas virtas - 2 mėnesius. Gaminant labai svarbu krevečių nepervirti, nes ilgai verdamos jos tampa sausos ir tarsi guminės. Krevetės bus išvirusios, jei iškils į vandens paviršių.

Verta žinoti, kad mūsų taip mėgiamos didelės „karališkosios“ krevetės jūroje neplaukioja. Tai tvenkiniuose dirbtinai auginamos ir maitinamos, kol tampa neįprastai didelės, paprastos krevetės. Kadangi šie sutvėrimai labai neatsparūs ligoms, jos plaukioja antibiotikais „pagardintame“ vandenyje. Taigi, patys spręskite ar taip „paskanintas“ delikatesas vertas būti ant mūsų stalo. Specialistai siūlo rinktis įprastas, mažas jūrines krevetes.

Jūros gėrybės ir Viduržemio jūros dieta

Populiariąją Viduržemio jūros dietą, kurioje karaliauja žuvys, jūros gėrybės, alyvuogių aliejus, daržovės ir vaisiai - mokslininkai pripažino viena sveikiausių. Viduržemio jūros dietos gerbėjai gyvena ilgiau, jie energingesni, judresni ir atrodo jaunesni. Beje, ispanų mokslininkai ištyrę 11 tūkstančių žmonių duomenis nustatė, kad tiems, kieno maitinimasis buvo labiausiai artimas Viduržemio jūros dietai, rizika susirgti depresija buvo trečdaliu mažesnė nei valgančių kitaip.

Taip pat skaitykite: Kriaušės cukruje: tradicijos ir inovacijos

Kitos jūros gėrybės

Be krevečių, yra ir kitų naudingų jūros gėrybių, kurias verta įtraukti į savo mitybos racioną:

  • Laminarija (jūros kopūstai): Rusvieji jūros dumbliai, turtingi mineralinėmis medžiagomis (kalio, magnio druskomis, fosforu, geležimi, aliuminiu, jodu, bromu ir t.t.) ir vitaminais (A, C bei B grupės). Šį produktą patariama vartoti tiems, kurių nesveiki inkstai, sutrikusi medžiagų apykaita. Jūros kopūstuose esantys jodo junginiai, rekomenduojami žmonėms, turintiems silpną širdį, sergantiems skydliaukės ligomis ir ateroskleroze.
  • Fukusas: Kitas rusvasis jūros dumblis, daugiausiai naudojamas šalinti iš organizmo toksinus ir šlakus. Fukusas taip pat turtingas jodu, mikroelementais, augalinės kilmės hormonais ir mineralais.
  • Austrės: Kadangi jose yra daug vitaminų B ir D, valgydami austres stipriname savo kaulus. 100 g šio produkto yra pusantros paros dozės cinko, atsakančio už imunitetą. Austrės ypatingos ir tuo, kad jas galima valgyti termiškai neapdorotas. Taip išsaugomi visi vitaminai ir svarbios maistinės savybės. Jose nėra riebalų, bet gausu angliavandenių, todėl austrės laikomos itin vertingu dietiniu produktu. Be to, austrės, kaip ir kiti moliuskai, sudarytos beveik vien iš baltymų, o jie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga ir yra lengviausiai virškinami. Be viso kito, austrės yra afrodiziakas.
  • Midijos: Jos turtingos selenu, saugančiu mūsų organizmą nuo vėžinių ligų, natriu, kaliu, kalciu, magniu, jodu, boru, kobaltu ir kalio permanganatu. Ypač daug jose yra kobalto. 100 gramų midijų yra apie 70 kcal, 20 g baltymų, 3 g riebalų, 3 g angliavandenių.
  • Kalmarai: Jie, kaip ir jų broliai aštuonkojai, turtingi baltymais. Jų mėsoje yra apie 18 proc. baltymų, todėl ji lengvai virškinama. Kuo ilgiau kalmarus virsite, tuo jie taps kietesni, ilgai kepami arba verdami kalmarai tampa beskoniai ir praranda maistinę vertę. Taigi kepti ar virti kalmarus reikia apie 3,5-5 minutes.

Jodas ir jo svarba

Jodas - mikroelementas, būtinas normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. Jis yra būtinas skydliaukės hormonų komponentas. Skydliaukės hormonai veikia širdies ritmą, kraujospūdį, kūno temperatūrą, medžiagų apykaitą ir kūno svorį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino, kad jodo stoka yra vienas svarbiausių maisto veiksnių, turinčių įtaką žmonių sveikatai. Mažiausiai 11 proc. Europos gyventojų, turi padidėjusią skydliaukę - gūžį, jodo trūkumo organizme sukeltą sveikatos sutrikimą. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad dėl jodo stokos, skydliaukės pakitimų turi kas ketvirtas suaugęs gyventojas. Net ir esant nedidelei jodo stokai organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas.

Baltymų svarba

Baltymai tai molekulės, kurios sudarytos iš aminorūgščių. Jie yra ląstelių ir audinių sudėtyje, padeda formuoti jų griaučius, reguliuoti normalią organizmo veikla, kovoti su infekcijomis, atlikti sudėtingas cheminės reakcijas: dalyvauja metabolizmo procese, slopina nuodingų medžiagų veikimą organizme, gerina audinių gijimą ir jų augimą. Galų gale, aminorūgštys, tai juk vienas iš svarbiausių energijos šaltinių. Jei organizmas su maistu negauna pakankamo kiekio baltymų, jis ima naudoti savo paties aminorūgštis ir pradeda tai daryti nuo raumenų baltymų. Todėl žmonės, kuriems trūksta aminorūgščių, jaučia silpnumą ir atrodo išsekę, silpsta žmogaus darbingumas, atsparumas įvairioms ligoms, atsiranda patinimų, sutrinka kasos, kepenų funkcija ir medžiagų apykaitos procesai. Baltymų deficitas ypač pavojingas vaiko augimo laikotarpiu, jam gali grėsti protiniai ir fiziniai sutrikimai.

Saikingas jūros gėrybių vartojimas

UAB „Kardiolita“ gydytoja dietologė Lina Viniarskaite pataria: „Vis dėlto reikia būti saikingiems ir prisiminti, jog jūrų gėrybėse yra cholesterolio, tad, nors ir kaip mėgtumėte šį maistą ar stengtumėtės gauti jame esančių naudingųjų medžiagų, nevalgykite jo kasdien. Dietologė jūros gėrybėmis ir žuvimi sveikiems žmonėms mėgautis rekomenduoja 3-4 kartus per savaitę. Beja, pasak jos, sveikiems žmonėms, net turintiems padidintą cholesterolio kiekį kraujyje žuvies, priešingai nei kitų jūros gėrybių, vengti nereikia, tačiau ji primena, kad kuriose jūrinėse žuvyse gali būti didelės sunkiųjų metalų sankaupos.

Kalorijų skaičiavimas ir maistinė vertė

Kalorijų skaičiuoklė jums padės suskaičiuoti, kiek kalorijų suvartojate. O kiek kalorijų jums reikia suvartoti per dieną? Tai atsakys dienos kalorijų normos skaičiuoklė. Maisto kalorijų skaičiuoklė ir kalorijų lentelė padės jums suskaičiuoti, kokią maistinę vertę, t. y. kiek kalorijų (kcal), angliavandenių, baltymų ir riebalų gaunate su suvartojamu maistu per dieną.Norint priaugti svorio, reikia suvartoti daugiau kcal, negu jų sudeginate per dieną. Norint numesti kūno svorio, reikia suvartoti mažiau kcal nei jų sudeginate per dieną.

Taip pat skaitykite: Virtos mėsos tvarkymo ypatumai

Produkto maistinė vertė parodo, koks kiekis kalorijų yra konkrečiame produkte. Kalorijos gaunamos iš trijų makroelementų, t. y. angliavandenių, baltymų bei riebalų.

  • Angliavandeniai: Angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Kuo mažiau energijos sunaudojate per dieną, tuo mažiau angliavandenių reikia suvartoti per dieną. 1 g angliavandenių turi 4 kcal. Geriausi angliavandenių šaltiniai: ryžiai, makaronai, grikiai, bulvės, avižos, duona batatai ir kt.
  • Baltymai: Baltymai yra organizmo statybinė medžiaga. Žmogui baltymų poreikis priklauso nuo fizinio aktyvumo, tikslų ir kitų organizmo faktorių. 1 g baltymų turi 4 kcal. Geriausi baltymų šaltiniai: vištiena, jautiena, lašiša, kiaušiniai, varškė, proteinas ir kt.
  • Riebalai: Riebalai yra energijos šaltinis, kuris taip pat itin svarbūs endokrininei sistemai ir bendrai organizmo veiklai.

Kalorija (kcal) - kas tai?

Kalorija - tai nesisteminis darbo ir energijos matavimo vienetas. 1 kalorija atitinka energiją, kurios reikia, norint 1 gramo vandens temperatūrą pakelti 1 laipsniu Celsijaus. Paprasčiau tariant, žmogui reikalingos kalorijos maiste, kad jo organizmas tinkamai funkcionuotų, kadangi kalorija - tai energija.

Kcal skaičiavimas - tai per dieną suvartoto maisto kcal suma. Dauguma žmonių neskaičiuoja kalorijų ir puikiai jaučiasi, nes valgo tiesiog sveiką maistą, vadovaujasi savo nuojauta ir sveiku protu. Tačiau nemažai žmonių yra pasimetę, išbandę begales dietų ir praradę alkio bei sotumo suvokimą. Tokiu atveju kalorijų skaičiavimas yra išsigelbėjimas, kai nebesuprantame, kiek reikia suvalgyti.

Kada verta skaičiuoti kalorijas

  1. Metant svorį ir norint sumažinti riebalinį kūno sluoksnį: Turint šį tikslą, jūs privalote su maistu gauti mažiau kalorijų, negu jų sudeginate. Tik palaikant neigiamą kalorijų balansą jūs deginsite kūno riebalus ir sumažinsite kūno svorį.
  2. Auginant raumenų masę: Jeigu norite pasiekti būtent šį tikslą, jūs privalote su maistu gauti daugiau kalorijų, negu jų sudeginate. Kitaip tariant, tik palaikant teigiamą kalorijų balansą jūs auginsite raumenis ir kūno svorį.
  3. Norint keisti savo mitybos racioną: Norite atsisakyti tam tikrų maisto produktų, tapti vegetaru ar veganu? O gal kaip tik norite papildyti savo mitybą sau neįprastais produktais? Tokiu atveju itin naudinga pasiskaičiuoti kalorijas, nes kartais net neįtariame kiek daug arba kiek mažai kalorijų turi tam tikras produktas.

tags: #virtos #krevetės #kalorijos

Populiarūs įrašai: