"Virimo temperatūra 5425": vartotojiškumo drama Lietuvos teatro scenose
Šiandienos pasaulyje, kur informacijos srautai nuolat primena apie įvairias katastrofas, menininkams tenka nelengva užduotis - įveikti žiūrovų skepticizmą ir priartinti kūrinį prie jų realybės. Spektaklis "Virimo temperatūra 5425" nagrinėja potencialiai katastrofiškos kasdienybės sampratą, atsigręždamas į mums seniai rūpimą kasdienybės problematiką.
Pasaulio pabaigos diskursas ir žiūrovo skepticizmas
Pasaulio pabaigos diskursas, tapęs nuobodžiu kasdienybės fonu, paradoksaliai sumažino tikėjimą katastrofų realumu. Žiūrovai, apsiskaitę ir nejautrūs, gali ramiai mėgautis visuotinės žūties reginiu, patenkindami aštrių pojūčių poreikį saugiai sėdint. Todėl menininkams tenka ieškoti naujų interpretacijų, kad priartėtų prie žiūrovo ir paveiktų jo suvokimą.
Atsigręžimas į kasdienybę: "Virimo temperatūra 5425"
Artūro Areimos teatras (AAT), ieškodamas universalesnio pamato, atsigręžė į kasdienybės problematiką, į potencialiai katastrofiškos kasdienybės sampratą - priešingą su ja siejamoms rutinos ir monotonijos jausmo patirtims. Virginijos Rimkaitės pjesė "Virimo temperatūra 5425" tapo šio ieškojimo pagrindu. Ši pjesė 2016 m. laimėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgijos konkurse „Versmė“.
Pagrindinė mintis - vartotojiškumas
Spektaklio atspirties taškas - vartotojiškumas. Pagrindinė pjesės mintis: „Jeigu tu nevartoji, suvartos tave“. Kūrėjai teigia, kad dauguma mūsų esame prisirišę prie savo daiktų ir jais esame suvaržyti. Norime jaustis pilnaverčiais ir patenkintais, tačiau neprotingas vartojimas nesuteikia jokios laimės ir sukelia aplinkos degradavimą. Mes viršijame leistiną anglies dioksido kiekį atmosferoje, teršiame aplinką tam, kad augintume pramoninę ekonomiką, kuri gamina tai, ko mums nereikia.
Personažai kasdienybėje
Spektaklio personažus galima rasti šiandienos gatvėje, kasdienybėje. Martyna - prislėgta, žavi, be galo naivi, rūpestinga, jautri moteris, ieškanti laimės ir ramybės daiktuose. Ji labai ir, galima teigti, tikrai per daug pasitiki aplinka, kitais žmonėmis, tiki kiekvienu menkniekiu, kuris jai atrodo galintis išgelbėti ją nuo kasdienės rutinos, iš to, ką ji su Ričardu (vyru) vadina savo sūnumi. Tokių moterų, kaip Martyna, yra gausu mūsų aplinkoje, tik galbūt kiek naglesnių ir savanaudiškesnių. Jos dažnai sutinkamos prabangiuose restoranuose, parduotuvėse, prekybos centruose, filharmonijose. Martynos naivumas pražudytų ją tokioje realybėje, kurioje esame mes.
Taip pat skaitykite: Metos kavos virimo aparato naudojimo patarimai
Kūrybinis procesas
Kūrybinis procesas buvo ramus, be įtampos, malonus, išskyrus tai, kad repetuodavom vakarais ir grįžus namo jau būdavo per vėlu ką nors daryti. Visą procesą galima apibūdinti vienu žodžiu - ieškojimas. Repetuojant su Artūru, pradedi nuo vieno dalyko, bet viskas užsibaigia visai kitaip.
Aktoriai apie spektaklį
Valerijui Kazlauskui būti scenoje su Valerijum ir Tadu - išbandymas. Nepaisant to, koks rimtas, kupinas ieškojimų ir rimtų klausimų buvo pats procesas, šitoj medžiagoj mes atradom daug, tokio gyvenimiško absurdo. O kai tas absurdas perkeliamas į sceną, tai tiesiog… Sunku buvo ne vieną ir ne du kartus išbūti scenoj nesijuokus.
Reikšmė ir vertinimas
"Virimo temperatūra 5425" - intelektualus spektaklis. Nors čia žmonės, atrodo, ištaria elementarų, kasdienišką sakinį, bet jame nuskamba tai, kas iš tiesų priverčia susimąstyti. Tai kinematografiškas darbas, reikalaujantis kitokio aktorinio meistriškumo, kitokio buvimo, egzistavimo scenoje. Spektaklis kalba apie tai, jog vartotojų kontekste nevartojantieji yra išstumiami į paribį, tokie žmonės yra neįgalūs, tai yra, ne(į)galintys būti vartotojais.
AAT teatras: drąsa ir aktualumas
AAT teatras žavi savo drąsa, tai yra naujos kartos teatras, nebijantis iššūkių, nebijantis nuogo žmogaus kūno. Jis šokiruoja, žiūrovai jaučiasi nepatogiai. AAT žavi savo kitonišku repertuaru, drąsiomis ir aktualiomis temomis, liečiančiomis dabartines individo ir visos visuomenės socialines ir politines aktualijas, bet kartu ir bandančiomis provokuoti žiūrovą, užduoti klausimus, kad tikruosius atsakymus tektų atrasti patiems. Toks teatras pritraukia kiek jaunesnės kartos, nei įprastai, auditoriją - tai žavu, nes tai laužo nusistovėjusių sienos griuvėsių papuoštą stereotipą. Žavumas slepiasi pateikime, reklamoje, spektaklių priėjimuose, spektakliuose, aktoriuose. Daugelis aktorių vaidina viename spektaklyje po kito, žavus yra jų talentas gebėti itin greitai pasikeisti į reikiamą vaidmenį, tai atliekama taip, kad tu ir patiki, jog tai visai kitas žmogus. AAT yra tikras, kalba apie tai, kas yra aktualu atlikėjams ir tai daro pačių atlikėjų žodžiais. O kartais atrodo, kad aktoriai tiesiog linksminasi ant scenos, just having a good time. AAT bendradarbiauja su žiūrovu ir neatskiria jo ketvirtąja siena, geba įtraukti, pakviesti būti drauge, kartu mąstyti, po spektaklių diskutuoti ir leisti žiūrovui užduoti klausimus, kurie galbūt lieka neatsakyti spektaklio metu. Tai teatras, kuris žiūri ne tik į parduodamų bilietų skaičių, tačiau labiau į žiūrovą ir į kiekvieną individuliai. AAT kūriniai nėra nušlifuoti, bet kažkuo vis tiek traukia. Žinai, jog bus aštru. Toks teatras yra reikalingas, nes kiekvienas žmogus savo viduje turi mažą panką, kuris nori užsiimti anarchija.
Taip pat skaitykite: Sveiki neskrudinti grikiai: paruošimo gidas
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti tinkamą kavos virimo aparatą
tags: #virimo #temperatūra #5425 #bilietai