Valstybės tarnyba: pietų pertraukos reglamentavimas Lietuvoje

Tinkamas darbo laiko reglamentavimas yra svarbus tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, siekiant užtikrinti produktyvumą ir darbuotojų gerovę. Darbo laikas apima laiką, kurį darbuotojas privalo skirti darbui pagal darbo sutartį ir vidaus darbo tvarkos taisykles. Šiame straipsnyje aptariami valstybės tarnybos darbo laiko režimo aspektai, ypatingą dėmesį skiriant pietų pertraukoms, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (LR DK) ir kitais teisės aktais.

Poilsio laikas ir pertraukos pagal darbo kodeksą

Pagal LR DK 122 straipsnį, poilsio laikas yra laisvas nuo darbo laikas. Šis straipsnis reglamentuoja ne tik bendrąsias poilsio laiko nuostatas, bet ir specialias pertraukas, įskaitant pietų pertraukas.

LR DK 122 straipsnio 2 dalis nustato: „Ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti.“ Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė negu dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo.

Kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.

Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai.

Taip pat skaitykite: Pietų Afrikos herbo istorija

Svarbu pažymėti, kad siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.

Darbo laiko režimo nustatymo aprašas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašas. Šis aprašas nustato valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose taikomą darbo laiko režimą.

Aprašas parengtas vadovaujantis:

  • Lietuvos Respublikos darbo kodekso 113 straipsnio 5 dalimi
  • Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi
  • Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 3 dalimi
  • Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsniu

Teisės aktai ir darbo laiko reglamentavimas

Darbo laiko reglamentavimą Lietuvoje apibrėžia įvairūs teisės aktai, įskaitant:

  • Lietuvos Respublikos Konstituciją
  • Lietuvos Respublikos darbo kodeksą
  • Vyriausybės nutarimus
  • ES teisės aktus
  • Tarptautines sutartis (TDO konvencijas, Europos socialinę chartiją)

Konstitucija garantuoja teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, o darbo laikas yra viena iš esminių darbo sąlygų. LR DK detalizuoja darbo laiko trukmę, režimą ir apskaitą, o Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai gali reglamentuoti darbo santykius tik įstatymo nustatytais atvejais ir mastu.

Taip pat skaitykite: Geografija, ekonomika ir kultūra Pietų Azijoje

Pietų pertraukos svarba

Pietų pertrauka yra svarbi darbuotojų gerovės dalis, leidžianti pailsėti, pavalgyti ir atgauti jėgas. LR DK užtikrina, kad darbuotojai gautų bent 30 minučių pertrauką, ne vėliau kaip po 5 valandų darbo. Konkrečias sąlygas kada ir kokios trukmės turi būti suteikiamos specialios pertraukos yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintame specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų apraše ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 32: 2004 „Darbas su videoterminalais. per 8 val. per 8 val. dirbant 8 val. darbo dieną, turi būti suteikiama 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. dirbant 12 val. darbo dieną (40 val. darbo savaitę), pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min.

Vyriausybės nutarimai ir darbo kodekso įgyvendinimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Šiuo nutarimu patvirtinti įvairūs aprašai, reglamentuojantys darbo santykius, įskaitant:

  • Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašą.
  • Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą.
  • Sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumų aprašą.
  • Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, ir savivaldybių kultūros centruose, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą.
  • Sezoninių darbų sąrašą.
  • Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą.
  • Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašą.
  • Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašą ir šių atostogų trukmės aprašą.
  • Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašą.
  • Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašą.
  • Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašą.
  • Laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties kriterijams, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, nustatymo tvarkos aprašą.

Šis nutarimas buvo keičiamas kelis kartus, atsižvelgiant į besikeičiančius įstatymus ir poreikius.

Specialios pertraukos ir jų trukmė

Konkrečias sąlygas, kada ir kokios trukmės turi būti suteikiamos specialios pertraukos, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašas bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 32: 2004 „Darbas su videoterminalais. Pavyzdžiui, dirbant su videoterminalais 8 valandų darbo dieną, turi būti suteikiama 5 (10) minučių trukmės pertraukos, kurios nustatomos po 1 valandos darbo.

Kultūros paveldo objektų patikrinimai ir pietų pertraukos

Kultūros ministerijos veikla apima ir kultūros paveldo objektų priežiūrą. Šios srities darbuotojai, vykdydami patikrinimus, taip pat turi teisę į pietų pertraukas, kurios reglamentuojamos bendraisiais darbo laiko režimo nustatymais.

Taip pat skaitykite: Valstybinė Pietų Korėjos siena

Paslaugos administratorius, su objekto savininku arba jo įgaliotu asmeniu suderinęs atvykimo laiką, apžiūri objektą, atlieka foto fiksaciją, pažymi vertingas dalis bei elementus ir surašo aktą. Atvykstant į administraciją dėl kultūros paveldo objektų patikrinimo, reikalingi šie dokumentai:

  • Prašymas;
  • Numatomo patikrinti kultūros paveldo objekto kadastro duomenų bylos plano (-ų) kopija (-os);
  • Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija.

Dokumentus galima pateikti:

  • Atvykus į Administraciją adresu: Rinktinės g. 50, Vilnius;
  • Siunčiant paštu ar per pasiuntinį adresu: Rinktinės g.

Svarbu paminėti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami Savivaldybės administracijos direktoriui (Rinktinės g. 50, Vilnius), Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, LT-01402 Vilnius) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, LT-01102 Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai (Gedimino pr.

Darbo užmokestis už viršvalandžius bei darbą švenčių ir poilsio dienomis

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro:

  1. bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
  2. papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
  3. priedai už įgytą kvalifikaciją;
  4. priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
  5. premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
  6. premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.

Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio (pvz., lapkričio) darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos (apskaičiuotos pagal darbuotojo darbo sutartyje nustatytą savaitinę darbo laiko normą t. y. 40 val., jeigu darbo sutarties šalys nėra sulygusios dėl ne viso darbo laiko ar darbuotojui nėra teisės aktais nustatytas sutrumpintas darbo laikas). Jeigu darbo sutarties šalys yra sulygusios dėl priedo (premijos), tokiu atveju reikėtų vertinti ar priedas (premija) priklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų. Jeigu priedas (premija) yra skirta už darbo rezultatus - priedas (premija) yra dalijama iš faktiškai tą mėnesį dirbto laiko; jeigu priedo (premijos) dydis nepriklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų ir išdirbtų tą mėnesį valandų, ši suma dalijama iš darbuotojo darbo laiko normos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).

Darbo laiko keitimas ir darbuotojo sutikimas

Pažymėtina, kad darbuotojo rašytinis sutikimas turi būti gaunamas visais atvejais, jeigu keičiama darbuotojui taikomo darbo laiko režimo (nurodyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 113 straipsnio 2 dalyje) rūšis, pavyzdžiui, iš nekintančio režimo keičiama į individualų darbo laiko režimą.

Tuo atveju, jeigu darbo laiko režimo rūšis nesikeičia (išlieka nekintantis režimas), tačiau darbuotojo darbo laikas (t. y. darbo dienos pradžia, pabaiga ir pan.) yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas DK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi šios sąlygos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.

Jeigu darbuotojo darbo laikas nenustatytas darbo sutartyje, jis gali būti keičiamas darbdavio vidaus norminiu teisės aktu (pavyzdžiui, įsakymu, nekeičiant režimo rūšies) ir darbuotojo sutikimas nėra privalomas.

Nutarimų pripažinimas netekusiais galios

Įgyvendinant naują Darbo kodeksą, Vyriausybė pripažino netekusiais galios daugelį senesnių nutarimų, reglamentavusių darbo santykius. Tarp jų:

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 154 „Dėl sezoninio darbo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 160 „Dėl Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo“.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 497 „Dėl Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650 „Dėl Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ir savivaldybė, sąrašo nustatymo ir Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimas Nr. 1391 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymą“.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1192 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtintą Lietuvos Respublikos darbo kodeksą“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1195 „Dėl Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 568 „Dėl Sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. 1105 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą“.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1815 „Dėl Nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių registravimo tvarkos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 326 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų nustatymo ir egzaminų valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose vykdymo tvarkos patvirtinimo“.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 940 „Dėl Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1196 „Dėl Darbo arbitražo nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 78 „Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1508 „Dėl Su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusių sąlygų aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 86 „Dėl darbuotojų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje, kai juos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą, kategorijų sąrašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 292 „Dėl Darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašo ir Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo, sąrašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1032 „Dėl Pranešimo teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 99 „Dėl Tarpininkų sąrašo sudarymo, tarpininkų parinkimo, tarpininkavimo, tarpininkų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 220 „Dėl Darbo santykių pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 30 d.

tags: #valstybės #tarnyba #pietų #pertrauka #reglamentavimas

Populiarūs įrašai: