Pietų Afrikos Respublikos herbo reikšmė
Pietų Afrikos Respublika (PAR) - valstybė Afrikos pietuose, prie Atlanto ir Indijos vandenynų. Šiaurės vakaruose ji ribojasi su Namibija, šiaurėje - su Botsvana ir Zimbabve, o šiaurės rytuose - su Mozambiku ir Esvatiniu. Be to, PAR iš visų pusių supa Lesotą. Ši šalis, užimanti 1 220 813 km² plotą, yra ekonomiškai stipriausia Afrikos valstybė, kurioje gyvena apie 62 milijonus žmonių (2022 m. duomenimis). Jos sostinės yra trys: Blumfonteinas (juridinė), Keiptaunas (parlamentinė) ir Pretorija (administracinė). Šiame straipsnyje aptarsime Pietų Afrikos Respublikos herbą ir jo reikšmę.
Pietų Afrikos Respublikos herbas
Pietų Afrikos Respublika turi herbą, kuris simbolizuoja šalies istoriją, kultūrą ir vertybes. Herbas yra svarbus valstybės simbolis, naudojamas oficialiuose dokumentuose ir ceremonijose.
Skydas
Skydas yra ikoniškiausia herbo dalis. Galima išskirti net keliolika jo tipų, kurie keitėsi su laikmečiu ir dailės stiliais.
Herbo aprašas
Herbo aprašas - herbo atpasakojimas pagal heraldikos taisykles. Tai herbo perteikimas nenaudojant vaizdinių priemonių. Aprašas turi būti trumpas ir tikslus. Norint teisingai parengti herbo aprašą, reikia žinoti herbo sudėtines dalis, terminus, laikytis heraldinio nuoseklumo.
Moterų heraldika
Moterų heraldiką atskleisti nėra paprasta. Apie ją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žinoma mažai, nes ši sritis beveik netyrinėta. Lietuvoje moterų heraldikai ir jos tyrimams nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys. Tam įtakos turėjo labai daug veiksnių: tarpukaryje nesuspėta jos išpopuliarinti, pokariu šiam palikimui buvo nepalankus metas, vėliau - sovietų okupacija ir t. t.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Žinoma, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kilmingos moterys naudodavo tik iš tėvo paveldėtą herbą, o ištekėjusios išlaikydavo savo herbinį paveldą. Kartais iš tėvo paveldėtą herbą jungdavo su savo vyro herbu. Pagrindiniai istorijos šaltiniai, suteikiantys daugiausia žinių apie moterų naudotą simboliką, yra XVI-XVIII a. proginiai leidiniai, kuriuose publikuojami moterų herbai. Minėtini antspaudai, kuriuose pavaizduoti paveldėti ar sutuoktinių jungtiniai herbai, antkapiniai paminklai su juose iškaltais herbais, moterų portretai, kuriuose būdavo nutapyti herbai.
Pagal susikloščiusias tradicijas moters herbo skydo pagrindas nuo XVI a. buvo ovalas arba rombas. Dažnai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje moterų herbams buvo būdingas ovalo, o ne rombo formos skydas. Puikus pavyzdys - Trakų vaivadienės Elžbietos Šemetaitės-Pacienės jungtinis herbas, kurio ovalo formos skydas aprėmintas masyviu kartušu. Šis herbas išspausdintas XVII a. proginiame leidinyje. Kitas pavyzdys - Paliesės vaivadienės Kotrynos Scholastikos Sapiegaitės-Branickienės antspaudas. Moteris savo herbo ovaliame skyde naudoja iš tėvo paveldėtus simbolius.
Pažvelkime į dailininko Hiršo Leibovičiaus grafinių portretų albumą „Icones familiae ducalis Radivilianae“, kuris išspausdintas 1758 m. Nesvyžiuje. Jį sudaro 165 Nesvyžiaus galerijoje saugomų portretų vario raižinių kopijos. Albume kartu su moters portretu dažnu atveju pateikiamas ir herbas. Galima pastebėti, kad šiame albume moterų herbams būdingas tik ovalus skydas. Tai yra ne tik dekoratyvus elementas. Virš skydo surištas kaspinas simbolizuoja faktą, kad moteris yra netekėjusi. Kaspinas yra mergystės simbolis. Ištekėjusi moteris kaspino virš skydo nebenaudoja. Ji savo herbą be kaspino gali naudoti ir toliau arba jungti su savo vyro herbu, jei šis jį turi.
Taip, Latvijoje pirmas moters herbas buvo įregistruotas 2014 m. Kaimynai mus gerokai aplenkė. Noriu atkreipti dėmesį, kad savo asmeninius herbus Latvijoje turi buvusi šalies prezidentė Vaira Vykė-Freiberga ir buvusio prezidento Raimondo Vėjuonio sutuoktinė Iveta. Latvijoje patvirtintus herbus registruoja Latvijos kultūros ministerija, jie paskelbiami oficialiame Latvijos Respublikos leidinyje „Latvijas Vēstnesis“.
Asmeninė heraldika Lietuvoje
Asmeninė heraldika šiuolaikinėje Lietuvoje pradėta kurti apie 1990 m. Jos pradininku laikomas dailininkas, grafikas, vienas žymiausių heraldikos kūrėjų Lietuvoje Arvydas Stanislavas Každailis. Asmeninę heraldiką taip pat padėjo formuoti ir Lietuvos heraldikos komisijos kūrėjas ir ilgametis pirmininkas dr. Edmundas Antanas Rimša. Asmeniniai herbai pradėti tvirtinti ir registruoti 2009 m. Lietuvoje asmeniniai herbai turėjo savo pavadinimus. Herbai buvo įvardijami naudojant herbo steigėjo vyriškąją pavardės formą. 2021 m. jų atsisakyta ir dabar herbų pavadinimai nebenaudojami.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Herbas yra paveldimas, iš kartos į kartą perduodamas, nekintantis skiriamasis ženklas, ginamas įstatymo. Norint, kad šis ženklas virstų visaverčiu herbu, reikia, kad jis pirmiausia taptų šeimos (tėvas, sūnūs, dukros) skiriamuoju atributu, o brandus herbas bus tik tada, kai iš tėvo jį perims ne tik vaikai ir vaikaičiai, bet ir provaikaičiai ar kiti giminės palikuonys. Taigi, steigiant naujus asmeninius herbus, reikia galvoti apie jų ateitį, paveldėjimą.
Žodis „arma“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia „herbas“. Pažodžiui lotyniškas žodis „armiger“ reiškia „ginklininką“. Taigi armigeris yra asmuo, turintis teisę pagal paveldėjimą, suteikimą arba patvirtinimą naudoti herbą. Tai gali būti žmogus, giminė, organizacija ir pan.
Kiti heraldikos įvykiai Lietuvoje
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas inicijuoja Armigerių sueigą, kurioje galės dalyvauti asmenys paveldėję ar įsteigę ir įteisinę asmeninį herbą. Pirmoji Armigerių sueiga vyks šių metų birželio 8 d.
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas kartu su partneriais šių metų birželio 8-9 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose organizuoja III tarptautinį kolokviumą „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ (tema: „Valdovai: kilmė, herbai ir vėliavos“), kuriame pranešimus skaitys lektoriai iš trylikos šalių: Čekijos, Danijos, Ispanijos, Kubos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Pietų Afrikos, Portugalijos, Prancūzijos, Sakartvelo, Škotijos, Vokietijos.
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas yra vienintelis Lietuvoje Tarptautinės genealogijos ir heraldikos konfederacijos (pranc. Confédération Internationale de Généalogie et d’Héraldique, CIGH; Interneto puslapis: www.cigh.info) narys.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas yra vienintelis Lietuvoje Tarptautinės veksilologijos asociacijų federacijos (pranc.
Asmeninis herbas esperanto kalba
Pirmą kartą heraldikos istorijoje herbo aprašas parengtas esperanto kalba. Esperanto - tai sukurta kalba, kuri gyvuoja jau gerokai virš 100 metų. Universalią tarptautinę kalbą sukūrė žydas litvakas Liudvikas Lazaris Zamenhofas (1859-1917), kurį laiką gyvenęs ir dirbęs Veisiejuose. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje vartoja milijonai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.
Netenka abejoti, kad tai yra pirmas toks ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje atvejis, kai herbo aprašas parengtas esperanto kalba. Jį parengė poliglotas dr. Gediminas Degėsys.
Pateikiame herbo aprašą lietuvių ir esperanto kalbomis:
Herbo aprašas: mėlyname lauke šv. Jurgis. Jis, žirgas ir slibinas - sidabriniai. Šv. Jurgio šarvai - auksiniai. Skydo papėdė - sidabrinė. Šalmo papuošale - tas pats šv. Jurgis. Šalmo skraistė - mėlyna, pamušalas - sidabrinis (LT).
Priskribo de la blazono: sur blua kampo vidiĝas St. Georgo. Li, la ĉevalo kaj la drako estas arĝentaj. Kiraso de St. Georgo estas ora. Malsupro de la ŝildo estas arĝenta. Super la ŝildo estas ŝtala pinta kasko kun dukolora - arĝenta kaj blua - bando. En ornamaĵo de la kasko vidiĝas la sama St. Georgo.
Anubis ir JavaScript
Please note that Anubis requires the use of modern JavaScript features that plugins like JShelter will disable. The idea is that at individual scales the additional load is ignorable, but at mass scraper levels it adds up and makes scraping much more expensive. Ultimately, this is a placeholder solution so that more time can be spent on fingerprinting and identifying headless browsers (EG: via how they do font rendering) so that the challenge proof of work page doesn't need to be presented to users that are much more likely to be legitimate. Please note that Anubis requires the use of modern JavaScript features that plugins like JShelter will disable. The idea is that at individual scales the additional load is ignorable, but at mass scraper levels it adds up and makes scraping much more expensive. Ultimately, this is a placeholder solution so that more time can be spent on fingerprinting and identifying headless browsers (EG: via how they do font rendering) so that the challenge proof of work page doesn't need to be presented to users that are much more likely to be legitimate.
tags: #pietu #afrikos #valstybes #herbo #reiksme
