Pietų Korėjos valstybinė siena: faktai, istorija ir dabartis
Jei viskas vyktų taip, kaip nori valdančioji Kimų šeima, visas pasaulis tikriausiai manytų, jog Šiaurės Korėja yra tikras rojus, o jos vadovai - palaiminimas, atsiųstas iš dangaus. Nereikia nė sakyti, kad šalies žiniasklaida yra linkusi pagražinti situaciją, o dėl ypatingai griežtos turizmo politikos sudėtinga gauti tikslios informacijos apie tai, kas vyksta šioje uždaroje, totalitarinėje valstybėje. Tačiau dėka kelių per sienas prasigaunančių žurnalistų vis tik pavyksta susidaryti bent apytikslį vaizdą, kas iš tikrųjų vyksta po įspūdinga propagandos skraiste.
Šiame straipsnyje panagrinėsime faktus apie Pietų Korėjos valstybinę sieną, jos istoriją, dabartinę situaciją, taip pat kai kuriuos įdomius ir šokiruojančius faktus apie Šiaurės Korėją.
Korėjos karo padalijimas ir pasekmės
Korėjos karas - tai kova dėl Korėjos pusiasalio, kai į dabartinės Šiaurės Korėjos dalį skverbėsi Sovietų Sąjunga, o į dabartinę Pietų Korėjos dalį - amerikiečiai. Nė viena taip padalintos Korėjos dalis nesutiko su tokiu padalijimu, ir abi laikėsi pozicijos, kad kita pusė teisėtai priklauso jai, tad galiausiai 1950 birželį Šiaurės Korėja (ne be Kinijos ir Sovietų Sąjungos) įsiveržė į Pietų Korėjos teritoriją.
Karo pavadinimai
Korėjos karas turi net keletą pavadinimų. Jungtinėse Valstijose jis vadinamas Korėjos karu ar net Pamirštuoju karu (angl. Forgotten War). Tuo tarpu Šiaurės Korėjoje šis įvykis vadinamas Tėvynės Išvadavimo karu, o Pietų Korėjoje - „Šeši Du Penki“, pagal karo pradžią: šešto mėnesio dvidešimt penktą dieną. Savo pavadinimą šiam konfliktui yra suteikusi net Kinija. Ten jis vadinamas Pasipriešinimo JAV agresijai ir pagalbos Korėjai karu.
Formaliai nepasibaigęs karas
Korėjos paliaubų susitarimas buvo pasirašytas tam, kad būtų nutraukti „visi ginkluoto smurto veiksmai“, bet juridiškai tai neužbaigė karo. Tiesą sakant, susitarimu buvo tik siekiama nutraukti ugnį iki tol, kol bus surastas taikus abiem pusėms įtinkantis sprendimas. Bet laikui bėgant, prie jokio konsensuso taip ir nebuvo prieita, ir štai po 63 metų abi Korėjos valstybės techniškai vis dar yra karo stovyje.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
JAV įsitraukimas
1950 birželio 25 Šiaurės Korėja įsiveržė į Pietų Korėjos teritoriją, ir ji tai padarė po to, kai tam pritarė Sovietų Sąjunga. Tuo tarpu JAV kaip tik vykdė savo kareivių išvedimą iš Pietų Korėjos, ir šalyje buvo likusi jau labai nedidelė dalis karių. Tam, kad Amerika įsitrauktų į konfliktą, prireikė dviejų dienų: Šiaurės Korėjos kariuomenei artėjant prie Seulo, tuometinis prezidentas Harry S. Trumanas nurodė pradėti karinius oro ir jūrų pajėgų veiksmus, ir vos po trijų dienų JAV kariai sugrįžo į Pietų Korėjos teritoriją - tam, kad padėtų pietiečiams kovoti. Ir nors JAV buvo įtrauktos į konfliktą, Jungtinių Valstijų kongresas Šiaurės Korėjai niekada nepaskelbė karo.
Jungtinių Tautų vaidmuo
Kai karas prasidėjo, Jungtinės Tautos reikalavo, kad Šiaurės Korėja nutrauktų atakas, o jos pajėgos būtų atitrauktos už 38-osios lygiagretės. Toks reikalams buvo praignoruotas, tad Jungtinės Tautos kreipėsi į visas tautas, kviesdamos mūšiuose padėti Pietų Korėjai. Dėl to Pietų Korėjai paramą suteikė 15 šalių, tarp kurių buvo ne tik JAV, bet ir Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Etiopija, Kanada ir Australija.
Demilitarizuota zona (DMZ)
Liūdnai pagarsėjusi Demilitarizuota zona (DMZ) buvo sukurta per 1953-iųjų paliaubas, kai karo veiksmai buvo įšaldyti. Tai yra keturių kilometrų pločio, idealiu atveju turinti būti buferiu tarp konfliktuojančių šalių, kurioje nebūtų jokių karinių veiksmų bei pajėgų judėjimų. Bet nors ir turėtų būti demilitarizuota, ši sritis garsėja nuolat pasikartojančiais smurto protrūkiais, kuriuos sukelia tiek karinės pajėgos, tiek civiliai. Šioje zonoje įrengti ir susitikimo vietos, skirtos susitikti valstybių atstovams - kol jos nebuvo, Šiaurės ir Pietų Korėją skyrė 38 lygiagretė.
DMZ kaip gamtos rezervatas
Kadangi demilitarizuotojoje zonoje beveik nebūna žmonių, ji tapo tikru laukinės faunos rojumi. Nustatyta, kad čia veisiasi daugiausia laukinių gyvūnų ir retų rūšių paukščių. Demilitarizuotosios zonos ilgis 148, o plotis - 4 kilometrai. Patekimas į šią teritoriją griežtai apribotas. Dėl šios priežasties joje susidarė idealios sąlygos laukinei gamtai - gyvūnams ir augalams. Kai kurios zonoje aptinkamos rūšys - ypač retos. Zonos teritorijoje veisiasi japoninės ir baltasprandės gervės, himalajiniai lokiai, kabargos, goralai. Regione, esą, teko pastebėti ir tigrų, nors šie gyvūnai, kaip manoma, pusiasalyje nesiveisia nuo pat Japonijos okupacijos laikų.
Minų pavojus
Žvėrys kartkartėmis neišvengia minų - juk demilitarizuotojoje zonoje - didžiausia pasaulyje įvairių tipų minų koncentracija. Priešpėstines minas kliudantys gyvūnai arba žūva, arba būna sužalojami, o nuo prieštankinių minų paprastai nenukenčia, nes joms detonuoti būtinas ganėtinai didelis svoris. Tikslios tokiomis aplinkybėmis žūvančių žvėrių statistikos, žinoma, niekas neveda.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Tuneliai po DMZ
Po demilitarizuotąja zona iškasti tuneliai, kuriuos buvo numatyta naudotis diversijos ir kontrabandos gabenimo atvejais. Šiaurės Korėjos pajėgos, kiek žinoma, yra iškasę net kelis pakankamai plačius tunelius, kuriais, kilus karui, būtų galima operatyviai perbazuoti pėstininkų dalinius. Vienas iš tokių tunelių baigiasi vos per 32 kilometrus nuo Seulo. Naudojantis tuneliais nebūtų būtina kirsti minų laukų. Pchenjanas neigia, kad tuneliai skirti karinėms reikmėms, o kokių nors duomenų, kad jais būtų gabenta kontrabanda, taip pat nėra. Dabar tuneliai tapo turistams demonstruojamu objektu ir vienu iš įšaldyto konflikto simbolių.
Ūkininkavimas DMZ
Demilitarizuotojoje zonoje įsikuriantys Pietų Korėjos ūkininkai atleidžiami nuo mokesčių. Pietinėje demilitarizuotosios zonos pusėje iš tiesų yra ūkininkų gyvenviečių. Dažniausiai jie augina ryžius. Gauti leidimą įsikurti šioje vietoje ypač sudėtinga. Visų pirma, būtina įrodyti, kad iki Korėjos karo čia gyveno artimi giminaičiai. Zonoje įsikūrusiems piliečiams netenka mokėti pelno mokesčių, kadangi teritoriją kontroliuoja JT, o jaunimas nešaukiamas tarnauti Pietų Korėjos kariuomenėje.
Istoriniai aspektai
Paskutiniame XIX a. dešimtmetyje Japonija ruošėsi pasidalinti Korėją su Rusija. Japonijos idėja buvo paprasta: perskirti šalį perpus remiantis 38-ąja lygiagrete, ir Rusijai perleisti šiaurinės dalies kontrolę, sau pasiliekant pietinę. Bet padalijimas nenutiko iki 1945-ųjų.
Karo žiaurumas ir pasekmės
Jungtinės Valstijos Korėjos kare numetė daugiau bombų, nei kariaudama Ramiajame vandenyne Antrojo pasaulinio karo metu. Skaičiuojama, kad Korėjoje buvo numesta 635 000 tonų bombų ir 32 000 tonos napalmo. Šiaurės Korėja labai stipriai nukentėjo - buvo sugriauta daug pastatų, mokyklų, valstybinių ir verslo įstaigų. Korėjos karas vadinamas Užmirštuoju karu, nes jam buvo skiriama labai mažai visuomenės dėmesio. Bet nepaisant to, per konfliktą žuvo daug karių ir civilių, buvo daug sužeistų. Skaičiuojama, kad Korėjos karo metu žuvo, buvo sužeisti ar pagrobti 2,5 mln. civilių ir 2 milijonai karių.
Karinė demarkacijos linija
Be jau minėtos demilitarizuotos zonos, tarp abiejų Korėjų egzistuoja dar ir karinė demarkacijos linija. Ji driekiasi per demilitarizuotos zonos vidurį ir veikia kaip faktinė valstybių siena. Šis sprendimas buvo priimtas taip pat 1953 m. paliaubų metu, ir tam, kad pažymėtų šią liniją, šiandien stovi 1292 ženklai. Šiaurinėje pusėje ženklų užrašai yra korėjietiški ir kiniški, pietinėje - korėjietiški ir angliški.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Herojiškas gyvūnas kare
Korėjos kare turbūt nerasite labiau garbinto gyvūno nei Beatodairiška Seržantė (gal. Sergeant Reckless). Tai buvo grynakraujė mongolų veislės kumelė, kurią įsigijo keli JAV kareiviai ir išmokė ją į mūšio lauką gabenti amuniciją bei atsargas. Kumelė greitai išmoko maršrutus ir ne kartą padėjo karinėse operacijose.
Šiaurės Korėjos realybė: faktai ir įdomybės
Šiaurės Korėja yra viena uždariausių ir labiausiai izoliuotų valstybių pasaulyje. Šalies režimas griežtai kontroliuoja informaciją, o gyvenimo sąlygos dažnai būna sunkios. Pateikiame keletą faktų, kurie padeda suprasti šios šalies realybę:
Valstybės patvirtintos šukuosenos
Šiaurės Korėjos piliečiai negali kirptis taip, kaip nori. Atsisėdę į kirpėjo kėdę jie renkasi iš 28-ių skirtingų, valstybės patvirtintų šukuosenų. Taip pat egzistuoja ir keletas taisyklės sugriežtinimų, pvz. netekėjusios moterys gali rinktis iš gan plataus šukuosenų spektro, kai tuo tarpu gyvenančios santuokoje turi vos keletą pasirinkimų. Vienišės turi privilegiją auginti ilgesnius plaukus ir netgi truputėlį juos susigarbanoti. Taisyklės vyrams gana aiškios ir šiek tiek primena Sovietų Sąjungą - plaukai privalo būti ne ilgesni nei 5 cm bei netrumpesni nei 2 cm. Vyresni vyrai gauna leidimą auginti iki 7 cm ilgio plaukus, pagal iš anksto nustatytą šukuoseną. Visos taisyklės turi išimčių - vienintelė nepatvirtinta ir ilgesnė nei 7 cm šukuosena priklauso šalies lyderiui, Kim Jong Unui.
Netikėtas apmokestinimas
Nors kitur priimtina, jog tokie dalykai kaip mokyklinis suolas ar kėdė yra nemokami - Šiaurės Korėjoje toli gražu taip nėra. Realiai, į mokyklą einančio vaiko tėvai turi sumokėti už viską, t.y. suolą, kėdę, šildymo kurą žiemos metu ar net statybines medžiagas, reikalingas mokyklos remontui. Neretai tėvų įmokas pakeičia pačių mokinių darbas, kuris gali būti ganėtinai sunkus ir alinantis.
Prievarta kurti
Prieš 4 dešimtmečius, tuometinis šalies lyderis tiesiogine ta žodžio prasme pagrobė režisierių ir jo žmoną bei jėga privertė sukurti garsųjį filmą"Pulgasari" (atitikmenį filmui "Godzila") bei dar 4 mažiau žinomus filmus. Režisierius ir žmona buvo įkalinti 4 metus, kol galiausiai ištrūko į laisvę.
Ribota televizija
Visa Š. Korėjos medija yra valdoma valstybės ir itin griežtai kontroliuojama. Laikraščiuose neišgirsite istorijų apie tai, su kokiais sunkumais susiduria Korėjos liaudis ar faktų, jog didžioji dalis nacijos gyvena visiškame skurde. Televizija, radijas ir laikraščiai pastoviai transliuoja propagandą, giria šalies lyderį bei pačią valstybę. Sumanėte pasiklausyti radijo iš užsienio? Gaila, tačiau ši misija neįmanoma. Visi radijo imtuvai yra patikrinami policijos ir įsitikinama, jog jie negali pagauti radijo bangų iš užsienio.
Butaforinė gyvenvietė
Visai šalia demilitarizuotos Šiaurės Korėjos zonos pasienio yra gyvenvietė pavadinimu Kijong Dong, kas išvertus į lietuvių kalbą reikštų "Taikos gyvenvietė". Deja, bet ši gyvenvietė yra tik butaforija - atsakas į netoliese įsikūrusius spalvingus ir gražius Pietų Korėjos pastatus. Nors valstybė teigia, kad kaimelyje gyvena per 200 šeimų, čia veikia mokyklos ir sveikatos apsaugos organai, visa tai tik blefas. Pasinaudojus teleskopais aiškiai matyti, jog pastatų langai yra be stiklų, o pačiame kaimelyje nėra nė gyvos dvasios nuo pat 1950 metų, kuomet jis ir buvo pastatytas. Tiesa, visoje gyvenvietėje kas vakarą įjungiama šviesa, siekiant sudaryti įspūdį, jog ji apgyvendinta.
Juodoji saldumynų rinka
Maisto produktai yra nuolatinis deficitas - nuo pat 1990 metų, kuomet badas pražudė virš 1 mln. gyventojų, Š. Korėjai apsirūpinti maistu sekasi itin sunkiai. Saldainiai, pica, mėsainiai ir kiti gardūs patiekalai netgi uždrausti. Kaip bebūtų, šalyje yra vienas fabrikas gaminantis nustatytą kiekį sausainių. Jame dirba per 50 tūkst. darbuotojų, algos jiems neretai išmokamos tais pačiais sausainiais. Taip susiformavo juodoji saldumynų rinka - už vieną sausainį gali tekti pakloti apie 10 dolerių, kai tuo tarpu tipinė mėnesinė alga yra apie 100 dolerių. Kartais draugiški Pietų Korėjos gyventojai, solidarizuodamiesi į pagalbą pasitelkia helio balionus ir per sieną siunčia maišelius su įvairiais skanumynais.
"Natūralios trąšos"
Sovietų Sąjungos gyvavimo laikais, SSRS valstybės siųsdavo trąšas į Šiaurės Korėją ir taip padėdavo jų žemės ūkiui. Š. Korėjos dirbamos žemės yra apsuptos kalnų, o dirvožemis gana skurdus, todėl be trąšų pagalbos užauginti padorų derlių yra tikras iššūkis. Sugriuvus sąjungai, baigėsi ir pagalba trąšomis, ko pasekoje Korėja išgyveno jau minėtą badą. Tuo metu pagalbos ranką ištiesė Pietų Korėja, kuri tiekė ryžius ir trąšas, tačiau 2008 metais paūmėjus valstybių santykiams, pagalba nutraukta. Atsiradus poreikiui suktis iš nepavydėtinos padėties, Š. Korėja rado išeitį - tręšti laukus žmonių išmatomis. Tai pasiteisino puikiai, o žemės derlingumas netgi padidėjo, lyginant su laiku kuomet buvo naudojamos sintetinės trąšos.
Skirtingi metai
Daugelyje pasaulio šalių naudojamas Grigaliaus kalendorius Šiaurės Korėjoje yra nepripažįstamas. Vietoje to, metus jie skaičiuoja nuo buvusio lyderio Kim Il-Sung'o gimimo datos. Vietoje 2017-ųjų, Šiaurės Korėja dabar skaičiuoja tik 105-uosius metus, o naujų metų šventę mini balandžio 15d.
Uždaras elito miestas
Pyongyang - šalies sostinė, išrinktųjų miestas. Jame gyvena tik aukštas pozicijas užimantys karininkai bei pasiturintys, sveiki ir jauni Š. Korėjos piliečiai. Miestas yra aptvertas tvora, kurią 24 valandas per parą nuo prašalaičių saugo ginkluota sargyba. Kaip bebūtų, miesto elitas gyvena ne ką geriau nei likusi šalies populiacija, nes vienintelės jiems prieinamos privilegijos yra šiek tiek didesnis maisto pasirinkimas ir pora valandų elektros energijos per dieną. Tuo tarpu aplink miestą esantys daugiabučiai namai net nėra prijungti prie elektros linijos.
Santykių perspektyvos
Sprendimas atsisakyti propagandinio turinio transliacijų - tai dar vienas žingsnis, bylojantis apie pokyčius kaimyninių valstybių santykiuose. Nauji vėjai padvelkė po praeitą savaitę įvykusio šalių vadovų susitikimo demilitarizuotojoje zonoje.
tags: #pietu #korejos #valstybes #siena #faktai