Užgavėnių sriuba: receptai ir tradicijos

Užgavėnės - viena seniausių ir linksmiausių lietuvių švenčių, žyminti žiemos pabaigą ir pavasario pradžią. Ši šventė, turinti gilias tradicijas, apima etnografinius, religinius ir kulinarinius aspektus. Nors šiuolaikinės Užgavėnės gerokai skiriasi nuo senovinių, kai kurie elementai, tokie kaip persirengėliai, karnavalai, Lašininio ir Kanapinio kova bei blynai, išliko svarbūs ir šiandien. Straipsnyje apžvelgsime Užgavėnių tradicijas, jų pokyčius ir, žinoma, įvairius sriubų receptus, kurie puikiai tinka šiai šventei.

Užgavėnės: nuo senovės iki šių dienų

Užgavėnės - daugiasluoksnė šventė, apimanti etnografines, religines ir kulinarines tradicijas. Tai metas, kai persiverčia žiema į antrą pusę, ir žmonės imasi aktyvių veiksmų gamtai pažadinti, geram artimiausių metų derliui užtikrinti. Iš seniausių laikų išliko šiuolaikiniai Užgavėnių persirengėliai, karnavalai, šokiai iki vidurnakčio, triukšmingumas, vienu ar kitu pavidalu atvaizduotas žiemos sudeginimas. Krikščionybė įtraukė Užgavėnes į savo kalendorių bei susiejo su Kristaus prisikėlimo Velykų ciklu. Užgavėnės yra švenčiamos Pelenų dienos išvakarėse, kuri pradeda Gavėnią - 40 dienų pasninką prieš Velykas. Liaudiškame tikėjime išryškėjo dar vienas Užgavėnių sluoksnis - gausaus, riebaus, mėsiško maisto valgymas.

Užgavėnės visais laikais buvo visuotinė, visų žmonių šventė, minima tiek valstiečio pirkioje, tiek ir valdovo rūmuose. Iš 17 a. turime karnavalo, vykusio Vilniuje, Valdovų rūmuose, aprašymą. Karnavalo tema - buvusi smuklė. Šventės dalyviai - valdovas Vladislovas Vaza, jo žmona, didikai burtų keliu pasiskirstydavę vaidmenimis (smuklininkas, venecijietė, mauras, turkė, prancūzų, vengrų valstiečiai), persirengdavę atitinkamais drabužiais. Nuo valdovų neatsilikdavę ir miestiečiai. Vilniaus universiteto studentai rengdavo įspūdingus Užgavėnių vaidinimus. Valstietiškos Užgavėnės aprašytos 19 a. užrašuose. Kėdainių apylinkių Užgavėnes aprašęs Mikalojus Katkus svarbiausia pramoga mini persirengėlių vežinėjimąsi rogėmis ir laistymąsi vandeniu. Žemaitijoje, prie Šaukėnų, Užgavėnės pažymėtos „ypatingoms vaikštynėmis pas kaimynus“.

Ryškesni pokyčiai Užgavėnių papročiuose pradėjo ryškėti tarpukariu. Žemės reforma sudarė sąlygas ūkininkas persikelti į vienkiemius ir taip suardė senuosius, dar 16 a. menančius, rėžinius kaimus. Keitėsi pats ūkininkavimas, vis labiau buvo pasitikima žemės ūkio technologijomis, o ne ritualais. Sovietmetis naikino visas tradicijas ir tik kai kuriuos Užgavėnių elementus paliko valdiškose žiemos šventėse. Atkūrus Nepriklausomybę, atgimė ir Užgavėnės, tačiau jau kiek kitokios, atitrūkusios nuo natūralios tradicijos, nebeturinčios regioninio savitumo. Dabartinės Užgavėnės, neretai, yra iš įvairių laikotarpių ir skirtingų Lietuvos regionų surinktų valstietiškų linksmiausių, bet rekonstruotų elementų rinkinys. Esame visiškai praradę dvaro, miesto Užgavėnių tradicijas. Išnyko ir ilgesnio laikotarpio - kelių dienų, savaitės trukmės prieš Pelenų dieną - šventimas.

Sotus maistas - būtina tuometinių Užgavėnių dalis

Gausaus, mėsiško ir riebaus maisto valgymas per Užgavėnes yra akcentuojamas daugelio praeities autorių, aprašiusių šią šventę. 1711 m. Vilniaus jėzuitų kolegijoje prieš Užgavėnes minima „įprasta rekreacija“, kurią sudarė net keturi mėsos patiekalai, tortas (pyragas su įdaru), stiklas midaus. Sekmadienį prieš Užgavėnes ant pietų stalo puikavosi jautiena, veršiena, ryžiai, kalakutas, tortas, du laukinės paukštienos patiekalai. Per pačias Užgavėnes - jautiena, veršiena baltame padaže, ryžiai, keptos žąsys. XIX amžiuje minimas tradiciniai Užgavėnių patiekalai - šiupinys ir blynai. Būtent šiuos du patiekalus, kaip būdingus Užgavėnėms Motiejus Valančius įdeda į Palangos Juzės lūpas, kuriam būnant pas ūkininką Skapiškio parapijoje: „…Svilienė iškepė blincius, valgėm, paskiaus davė šiupinį ir tą perėmėm…“. Tarpukariu šiupinys beveik išnyksta, o blynai išpopuliarėja ir po 1990 m. visuotinai įsitvirtina. Miestuose (ypač Vilniuje ir Vilniaus regione) per Užgavėnes populiarios iš Lenkijos virtuvės perimtos spurgos, žagarėliai.

Taip pat skaitykite: Šventės esė

Keičiantis laikams, keičiasi ir mūsų papročiai. Šiais laikais ne tik galime pamatyti kiek pakitusias Užgavėnių tradicijas, bet ir maisto racioną, kurį per šią šventę renkasi lietuviai. Žmonės, o ypač jaunimas, ieško ne tik įdomesnių skonių, bet ir sveikesnio, ekologiškesnio maisto. Jei anksčiau per Užgavėnes mėgdavome pilvus „prisikimšti“ riebiu ir sočiu maistu, tai šiandien toks įprotis sutinkamas kur kas rečiau.

Užgavėnių sriubos: tradicijos ir receptai

Senovėje tikėta, kad per Užgavėnes reikia sočiai ir gausiai privalgyti. Kiekvienas apsilankęs būtinai pasivaišindavo bent truputėliu mėsišku patiekalu, nes po Užgavėnių iki Velykų lauks pasninkas ir mėsą valgyti bus draudžiama. Ritualiniai patiekalai per Užgavėnes visoje Lietuvoje buvo kiauliena ir blynai. Mažojoje Lietuvoje - aviena, blynai ir šiupinys. Šiupinys - senovėje per Užgavėnes labiausiai buvęs paplitęs patiekalas, pats senoviškiausias. Ypatinga reikšmė teikiama kiaulės uodegai. Sakoma, kad tas, kas ją šiupinyje pirmasis suras, pirmas ir žmoną ves.

Šiupinys verdamas iš kruopų, žirnių, miltų, pupelių, lašinių, į jį pridedama įvairių prieskonių. Tačiau, be šiupinio, yra ir kitų sriubų, kurios tinka Užgavėnių stalui.

Tradicinis šiupinys

Šiupinys - vienas seniausių ir tradiciškiausių Užgavėnių patiekalų. Tai tiršta ir soti sriuba, verdama iš įvairių kruopų, pupelių, žirnių ir mėsos.

Ingredientai:

  • 1 stiklinė perlinių kruopų
  • 1 stiklinė pupelių
  • 1 stiklinė žirnių
  • 500 g kiaulienos (galima naudoti kiaulės galvą, kojas ar uodegą)
  • 1 svogūnas
  • Lauro lapai, pipirai, druska pagal skonį

Gaminimas:

  1. Pupeles ir žirnius išmirkykite per naktį.
  2. Mėsą supjaustykite gabalėliais.
  3. Į puodą įpilkite apie 3 litrus vandens, sudėkite mėsą, išmirkytas pupeles, žirnius, kruopas, smulkiai supjaustytą svogūną, lauro lapelius, pipirus ir druską.
  4. Virkite ant mažos ugnies, kol mėsa ir kruopos suminkštės.
  5. Prieš patiekdami, išimkite mėsą, atskirkite nuo kaulų, supjaustykite ir sudėkite atgal į sriubą.

Užgavėnių avienos sriuba (avienė)

Aviena - dar vienas tradicinis Užgavėnių patiekalas, ypač populiarus Mažojoje Lietuvoje. Avienos sriuba yra soti, aromatinga ir puikiai tinka šaltam žiemos vakarui.

Taip pat skaitykite: Užgavėnių tradicijos ir blynai

Ingredientai:

  • 500 g avienos
  • 1 morka
  • 1 svogūnas
  • Petražolių šaknys, salierai
  • Česnako skiltelės
  • Lauro lapai, juodieji ir kvapieji pipirai, druska pagal skonį
  • Miltiniai kukuliai

Gaminimas:

  1. Avieną supjaustykite gabalėliais ir virkite su daržovėmis (morkomis, svogūnais, petražolių šaknimis, salierais, česnakais).
  2. Nugraibykite putas ir virkite ant silpnos ugnies, kol mėsa lengvai atsiskirs nuo kaulų.
  3. Baigiant virti, pasūdykite, įberkite lauro lapų, juodųjų ir kvapiųjų pipirų.
  4. Miltinius kukulius išvirkite atskirai pasūdytame ir čiobreliais pagardintame vandenyje.
  5. Patiekdami į lėkštę įdėkite avienos, kukulių ir užpilkite sultiniu.

Miltinių kukulių receptai:

  • Paprasti miltiniai kukuliai: Vandenyje ištirpinkite druską, kiaušinį suplakite ir, supylę į išsijotus miltus, išminkykite tešlą. Palikite tešlą sunokti. Po to suformuokite 5 centų storio volelį, supjaustykite tešlą ripkelėmis ir virkite pasūdytame ir čiobreliais pagardintame vandenyje, kol iškils.
  • Kukuliai su obuoliais: Miltus sumaišykite su pienu, supilkite ištirpintą sviestą, suplaktus kiaušinius. Viską sumaišykite su nuluptais tarkuotais obuoliais. Iš tešlos formuokite nedidelius kukulius ir virkite pasūdytame vandenyje su trupučiu riebalų.
  • Duonos kukuliai: Duoną susmulkinkite ir išmirkykite piene, po to išmaišykite su suplaktais kiaušiniais, petražolėmis ir druska. Suformuokite graikinio riešuto dydžio kukulius ir sumeskite į verdantį vandenį. Virti nereikia, tik nuimkite puodą nuo ugnies, palikite uždengtą 20 minučių.
  • Bulvių kukuliai: Virtas bulves sutrinkite ir su kitais ingredientais išminkykite tešlą. Suformuokite graikinio riešuto dydžio kukulius ir išvirkite pasūdytame vandenyje.

Šilutės „Verdainės vilos“ restorano baltos duonos kukuliai su grybais prie avienės

Šilutėje prieš karą buvo net 8 aukštos klasės restoranai. Vienas populiariausių buvo „Willa Werden“ restoranas, kuris garsėjo savo gardžiais patiekalais.

Ingredientai:

  • Balta duona
  • Pienas
  • Grietinėlė
  • Tirpintas sviestas
  • Kiaušiniai
  • Prieskoniai
  • Svogūnas
  • Česnako skiltelė
  • Malti pievagrybiai
  • Petražolės
  • Miltai

Gaminimas:

  1. Duoną supjaustykite mažais kubeliais ir sudėkite į gilų dubenį.
  2. Kitame dubenyje suplakite pieną, grietinėlę, pusę tirpdyto sviesto, suplaktus kiaušinius ir prieskonius, užpildykite duoną ir palikite valandai.
  3. Likusiame svieste apkepinkite smulkintą svogūną, česnako skiltelę, sudėkite maltus pievagrybius ir kepkite, kol išgaruos drėgmė, po to išmaišykite su smulkintomis petražolėmis.
  4. Atvėsintą masę išmaišykite su miltais ir išminkykite su išbrinkinta duona.
  5. Iš gautos tešlos drėgnomis rankomis suformuokite 80g dydžio kukulius ir virkite juos 10 minučių sūdytame vandenyje.

Lengvesnė šiupinio variacija

Šiandien galima pasigaminti lengvesnę šiupinio variaciją, kuri atitiktų sveikesnės mitybos principus.

Ingredientai:

  • Raudonieji lęšiai
  • Skaldytos perlinės kruopos
  • Geltonieji žirniai
  • Poras
  • Grybai
  • Morka
  • Moliūgas
  • Salieras
  • Sultinys
  • Žalumynai

Gaminimas:

  1. Smulkiai supjaustykite porą ir pakepinkite puode, kuriame virsite sriubą.
  2. Sudėkite stambiau supjaustytus grybus bei tarkuotą morką.
  3. Įdėkite išmirkytų skaldytų geltonųjų žirnių.
  4. Leiskite sriubai apie pusvalandį pavirti.
  5. Pabaigoje įdėkite daržoves - orkaitėje apkeptą moliūgą ir salierą.
  6. Prieš patiekdami, pabarstykite smulkintais žalumynais.

Kiti sriubų variantai Užgavėnėms:

  • Kopūstienė: Troškinti kopūstai su riebesniu mėsos gabalu, dešromis ar karka.
  • Pupelių sriuba su rūkyta mėsa: Soti ir aromatinga sriuba, puikiai tinkanti šaltam orui.

Kiti tradiciniai Užgavėnių valgiai

Be sriubų, ant Užgavėnių stalo būdavo galima rasti ir kitų tradicinių patiekalų:

  • Kiunkė (sutinė, šutynė): Šutintos bulvės su mėsa. Bulvės nuskutamos ir kartu su mėsa sudedamos į vandenį, kurio užpilama mažiau negu verdant sriubą, bet daugiau negu paprastas bulves. Viskas šutinama kol bulvės gerai išverda. Po to sudedami prieskoniai ir patiekalas jau paruoštas.
  • Blynai: Tradiciniai - mieliniai. Rūgštūs blynai (,,ponpočkos”). Kepdavo iš mielinės apie parą raugintos tešlos. Jie ypač populiarūs Žemaitijoje.
  • Spurgos: Raugintos arba neraugintos gerųjų miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
  • Šaltiena: Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam reikalui paliktų nuo Kalėdinių skerstuvių.
  • Kopūstai: Labai riebus patiekalas, verdamas su dešra arba mėsa Užgavėnėms visoje Lietuvoje.
  • Lakštiniai arba kruopos: Paskutinis mėsiedo valgis, pieniškas. Valgomas prieš vidurnaktį, ,,kai mėsa jau nebelenda”.
  • Miežinis alus: Jį ruošdavo Užgavėnėms iš anksto, kiti užsiraugdavo tuoj po Kalėdų.

Užgavėnių papročiai ir tikėjimai

Per Užgavėnes būtinai vaišindavo kiekvieną į namus užėjusį žmogų. Nors jis ir būtų sotus, privalėdavo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paimti. Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo tai apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai. Nuo Užgavėnių likus kad ir mažam mėsos gabalėliai, jį įlydydavo į taukus. Žinoma atvejų, kai Užgavėnių valgio liekanom buvo teikiama ir gydomoji galia. Jos sušeriamos gyvuliams ir paukščiams. Užgavėnių vakarienei maistą ruošdavo dar su šviesa - buvo manančių, kad, kas per Užgavėnes anksčiau pavakarieniaus, tas anksčiau rugius nusipjaus, visus metus duonelės nepritrūks.

Europoje taip pat buvo paprotys prirakinti šventinį stalą grandine, apjuosti stalą šiaudu pyne. Ypatingą reikšmę turėjo ir magiški valgių skaičiai - 3, 7, 9, 12.

Taip pat skaitykite: Regioniniai Užgavėnių blynai

tags: #Uzgaveniu #sriuba #receptas

Populiarūs įrašai: