Prieskonių Klasifikacija: Nuo Tradicinių Lietuviškų Žolelių Iki Egzotiškų Aromatų
Nuo seno lietuviai maisto gardinimui naudojo įvairius žolinius prieskonius, o šiuolaikinėse parduotuvėse jų pasirinkimas yra itin gausus. Be to, vis daugiau prieskoninių žolelių sugebame užsiauginti savo soduose. Šiame straipsnyje apžvelgsime prieskonių klasifikaciją, jų savybes, panaudojimą kulinarijoje ir poveikį sveikatai, remiantis įvairiais mokslais ir tradicinėmis medicinos sistemomis.
Prieskoniai: Augalai, Kosminės Vibracijos Ir Fitochemikalai
Prieskoniai - tai gyvosios gamtos dalis, augalai, tarp kurių ir žmogaus vyksta energoinformaciniai mainai. Kaip ir visi augalai, prieskoniai kaupia kosmines vibracijas ir perduoda jas žmogui, ypač veikdami jausmines vibracijas, padėdami atsipalaiduoti ar susikaupti, įgyti dvasios ramybę, atsikratyti nerimo. Chemijos, mitybos ir biofizikos mokslai aiškina šį fenomeną tuo, kad prieskoniuose gausu įvairių fitochemikalų ir eterinių aliejų.
Eteriniai Aliejai Ir Jų Panaudojimas
Rytų medicina nuo seno vartoja eterinius aliejus ir prieskonius kaip švelnią gydymo ir psichikos bei jausmų harmonizavimo priemonę. Vakarų Europoje vyksta eterinių aliejų renesansas, jų gausu ir mūsų parduotuvėse.
Ajurvedinis Prieskonių Požiūris
Ajurveda teigia, kad visi prieskoniai gerina virškinimą, uždega virškinimo ugnį Agni, šalina šlakus iš organizmo. Dauguma prieskonių didina kūno šilumą.
Prieskoniai Skirtingoms Došoms
Vatoms ir Pitoms idealiai tinka visi prieskoniai, ypač imbieras, kurkuma, gvazdikėliai, česnakas. Pitos aštrių prieskonių turėtų vengti, nes jų virškinimo ugnis yra stipri, o gausybė prieskonių tik didins Agni kiekį, išbalansuos metabolizmo procesus, kaitins emocijas ir net gali sukelti skrandžio opą. Pitos gali vartoti šafraną, pankolį, kurkumą, nedaug kardamono, koriandro, mėtų, baziliko. Pankolis subalansuoja visas došas, teigiamai veikia kaulų čiulpus, kraują, valo jį nuo šlakų, reguliuoja Agni, bet nedidina pačios došos.
Taip pat skaitykite: Higienos reikalavimai prieskoniams
Prieskonių Panaudojimas Sveikatai Gerinti
Prieskoniai gali būti naudojami ne tik maisto skoniui pagerinti, bet ir įvairioms sveikatos problemoms spręsti.
Prieskonių Arbatos
Jei į arbatos stiklinę įdėsime cinamono, kardamono, imbiero, gvazdikėlių - palengvės kosulys, gydysime peršalimą, pagerės virškinimas.
Cinamonas
Nuo šunvočių padeda cinamono vonios: 2-3 šaukštus cinamono įriškite į marlę ir įmeskite į vonią (galima užplikyti verdančiu vandeniu ir nukošus supilti).
Gvazdikėliai
Sergant vegetodistonija gerti po pusę stiklinės gvazdikėlių arbatos 2-3 kartus per dieną (30 min. prieš valgį). Tai aromatinė ir stimuliuojanti priemonė.
Kardamonas
Užpilti 1-3 kardamono sėklas stikline vandens. Gerti po pusę stiklinės 2 - 3 kartus per dieną sergant širdies - kraujagyslių ligomis.
Taip pat skaitykite: Naminis olandiškas padažas
Imbieras
Vartojama gydant artritus, valo šlakus iš organizmo, gerina virškinimą. Kaip antibakterinė priemonė vartojama storosios žarnos mikroflorai palaikyti (sunaikina patogeninę mikroflorą, sugebėdama palikti veiklias natūralias naudingas žarnyno bakterijas). Sergant diabetu vartoti po valgio, perpus sumaišius su medumi (0,3 arbatinio šaukštelio mišinio). Kosint, sergant astma 2 -3 kartus per dieną 20 min. Imbiero arbata su citrina valo kraują, neutralizuoja visus toksinus, šlakus. Labai gerai šią arbatą gerti esant blogam virškinimui, susikaupus kūne gleivėms, norint išskaidyti auglius. Pusė stiklinės arbatos geriama 2-3 kartus dienoje 20-30 min. Imbiero kompresai išskaido įvairius nepiktybinius auglius. Jie dedami esant mastopatijai, cistoms gimdoje ir kt. Šie kompresai dedami ir skaudant galvai, esant skausmams nugaroje, galima dėti ant stuburo. Kompresai pašalina gleives, sukietėjimas, suaktyvina kraujotaką.
Sėmenys
Sėmenų vonios rekomenduojamos esant gimdos augliams, mastopatijai. 300g. sėmenų užpylus vandeniu paverdama puode, po to nuoviras pilamas į vonią. Lietuvoje labai paplitęs sėmenų aliejus, tai unikalus polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Sėmenų aliejus stiprina visą organizmą, labai gerai tinka sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Razinos
Rekomenduojamos sergant inkstų, šlapimo pūslės, širdies ligomis. Norėdami sustiprinti širdies raumenį ir pagerinti jo veiklą į stiklinę iki pusės pridedame razinų, užpilame verdančiu vandeniu, palaikome per naktį. Ryte tuščiu skrandžiu viską suvalgome ir išgeriame. Esant bronchitui, krūtinės skausmams, kosuliui, galvos skausmams, dėti pastą: 100g. razinų, 1 šaukštas sausų garstyčių, 1 arbatinis šaukštelis stalo acto. Razinos turi būti sumaltos mėsmale. Toks kompresas gerina kraujotaką, valo energetinius kanalus. Razinos su pipirais ir medumi - universalus vaistas. 1kg. Maltų razinų sumaišyti su 0,5 kg. medaus, pridėti 1 arbatinį šaukštelį juodų pipirų arba imbiero. Valgyti po šaukštą 2-3 kartus dienoje 40-50 min.
Šafranas
Tai pats brangiausias prieskonis pasaulyje (1kg kainuoja apie 4000 litų). Jis malonaus, švelnaus aromato, specifinio kartoko skonio. Šafranas atstato došų balansą, tuo pačiu padėdamas harmonizuoti visas organizmo funkcijas ir metabolizmo procesus. Teigiamai veikia visus žmogaus organus, ypač kraują (gydo anemiją), tonizuoja, jaunina, gydo moterų reprodukcinę sistemą. Šafranas ypač tinka Pitos tipo žmonėms, gydo visas jų ligas, reguliuoja blužnies ir kepenų funkcijas, veikia kaip afrodiziakas. Trečdalį šaukštelio smulkinto džiovinto šafrano sumaišykite su 0,5 kg ghi. Vartoti po vieną šaukštelį 2 kartus per dieną visų ligų profilaktikai. Galite vartoti ghi ir medaus mišinį, pridėdami į jį šafrano. Pagerės nuotaika, valysis kepenys ir inkstai.
Muskato Riešutas
Muskato riešutas - vienas geriausių prieskonių, padedančių maisto įsisavinimui, ypač plonojoje žarnoje. Jis mažina došos Vata kiekį storajame žarnyne ir nervų audiniuose. Muskato riešutas stiprina širdį, padeda nelaikantiems šlapimo ir esant impotencijai.
Taip pat skaitykite: Vištienos prieskoniai: skonių įvairovė
Česnakas
Česnakas padeda sergant vidurių ligomis, dizenterija, odos ligomis, plinkant, varo kirmėles iš žarnyno. Svarbi veiklioji medžiaga česnakuose yra eterinis aliejus - alicinas. Tai aktyvus fitoncidas, turintis atimikrobinių savybių. Senovinis Tibeto receptas - vartoti spiritinę česnako ištrauką, vadinamas jaunyste grąžinančiu receptu.
Raudonėlis
Raudonėlyje daug eterinių aliejų, timolio, rauginių medžiagų, taip pat vitamino C, karotino. Liaudies medicinoje vartojamas raudonėlio nuoviras apetitui stiprinti ir žadinti, virškinimui gerinti, sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, viduriuojant, sergant kepenų ligomis, angina, kosint, pakilus arteriniam kraujospūdžiui, sergant plaučių tuberkulioze, gripu, bronchine astma ir astminiu bronchitu, pranykus mėnesinėms, po gimdymo. Raudonėlis padeda slopinti diabeto komplikacijas, labai valo kraują, o arbata gali būti naudojama kaip priešvėžinis vaistas.
Krapai
Krapai vartojami kaip aromatinis prieskonis ir vaistinis augalas. Krapai slopina vėmimą, mažina žarnyno dieglius. Krapų sėklos gerina virškinimą, mažina vidurių pūtimą, tirpdo inkstų ir šlapimo pūslės akmenis. Sutrintas sėklas sumaišyti su medumi ir valgyti 3 kartus per dieną 20 - 30 min. prieš valgį. Taip pat priklauso grupei augalų, turinčių fitoncidų.
Krienai
Tradicinėje medicinoje krienai vartojami hipovitaminozei, skorbutui gydyti, apetitui skatinti. Krienų sultys, praskiestos vandeniu (1:1) gydo paradontozę. Joje esantys eteriniai aliejai skleidžia malonų, tačiau stiprų, pipirus primenantį kvapą.
Dašis
Dašis žadina apetitą, jo arbata vartojama sutrikus virškinimui, esant burnos gleivinės uždegimui.
Juodgrūdė
Liaudies medicina rekomenduoja gerti juodgrūdžių arbatą kaip šlapimo išsiskyrimą ir tulžies sekreciją skatinančią priemonę, tačiau gydytis galima tik pasitarus su gydytoju.
Mairūnas
Mairūnų arbata žadina apetitą, gerina virškinimą, slopina migreninius galvos skausmus, raminančiai veikia nervų sistemą, gydo nuo nemigos. Mairūnai - tinkamiausias prieskonis koldūnams ir įvairiems mėsos, žuvies ir daržovių patiekalams.
Moksliniai Tyrimai Ir Prieskoniai
Įvairūs prieskoniniai augalai auginami ir tiriami Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, Lietuvoje jau gaminami ir tiriami įvairūs eteriniai aliejai. Mokslas įrodė, kokie svarbūs sveikatos palaikymui yra vitaminai, nors jų reikia labai mažomis dozėmis. Žmogui reikia ne tik vitaminų, bet ir įvairių biologiškai aktyvių medžiagų bei fitochemikalų, esančių vaisiuose, daržovėse ir prieskoniuose. Pastaruosiuose jų itin daug, ypač eterinių aliejų pavidalu. Prieskoniai labai pagerins patiekalų įsisavinimą. Teigiamą prieskonių vartojimo efektą dėl pagerėjusio virškinimo ir dalies šlakų pasišalinimo pastebėsite greitai.
Kiti Prieskoniai Ir Produktai
Galite vartoti paprikos miltelius, jei sergate širdies ligomis ar kamuoja aterosklerozė. Vartokite jūros kopūstus, tai džiovinti jūros dumbliai. Juose daug vitaminų, mikroelementų, ypač jodo. Jodo trūksta Lietuvos geriamuose vandenyse ir dirvožemyje. Jodo trūkumas kenkia skydliaukei, smegenų funkcijoms.
Karis
Parduotuvėse yra prieskonių mišinys “Karis”. Jo sudėtyje yra muskato riešuto, cinamono, imbiero, kardamono, gvazdikėlių, pipirų bei ciberžolės. Karis - vienas madingiausių egzotiškų prieskonių Europoje. Juo gardinama žuvis, paukštiena, daržovės, ryžiai, mėsa ir padažai, tačiau patiekalų negalima ilgai kepti, nes apkarsta.
Kvepalų Natos Kaip Prieskonių Analogas Aromaterapijoje
LSMU VA prof. Kvepalų natos yra esminiai ingredientai, kurie suteikia kvepalams unikalią aromatų kombinaciją. Kvepalų natos gali būti išskirtinės arba derinamos iš kelių skirtingų natų, kad sukurtų sudėtingą ir unikalią aromato sudėtį. Kvepalų natos gali būti suskirstytos į keturias pagrindines kategorijas: gėlių, vaisių, medžių ir prieskoninės.
Gėlių Natos
- Rožė: Viena iš populiariausių gėlių kvepalų sudėtinių dalių.
- Jazminas: Suteikia kvepalams gėlinį, saldų ir jausmingą aromato niuansą.
- Lotosas: Dažnai naudojamas išskirtinėms ir rafinuotoms kvepalų kompozicijoms kurti.
- Gardenija: Dar viena populiarus gėlės aromato elementas kvepaluose.
Yra daugybė kitų gėlių, kurios gali būti naudojamos kvepalų kompozicijose.
Vaisių Natos
Vaisių natos suteikia saldų vaisinį aromatą.
- Citrina: Gaivus ir vaisinis kvapas, kuris dažnai būna naudojamas šviežiems, energizuojantiem kvepalams.
- Obuolys: Saldus, gaivus ir šiek tiek rūgštus kvapas.
- Mango: Vaisiškas, gardus ir egzotiškas aromatas.
- Vynuogės: Saldus, vaisiškas ir gaivus kvapas.
Medžių Natos
- Spygliuočių medžiai: Tokių kaip pušis ar egle, aromatas yra gaivus, žalias ir aromatingas.
- Medis: Turtingas, šiltas ir gilių įspūdžių aromatas.
- Sandalmedis: Egzotiškas ir švelnaus kvapo aromatas.
- Medvilnė: Švelnus, švarus ir gaivus aromatas.
- Kedras: Šaltas, kartus ir šiek tiek saldus aromatas.
- Beržas: Šiltas, šviežias ir subtilus aromatas.
Prieskoninės Natos
- Cinamonas: Šiltas, saldus ir prieskoninis aromatas.
- Vanilė: Saldus ir jaukus aromatas.
- Muskatas: Švelnus ir rafinuotas aromatas.
- Imbieras: Šiek tiek aitrus ir kvapnus aromatas.
- Pipirai: Aštrus, šiek tiek aitrus ir energingas aromatas.
- Gvazdikėliai: Atpalaiduojantis, šildantis ir šiek tiek prieskoninis aromatas.
Kvepalų natų mišinys yra labai svarbus, nes tai lemia galutinį kvapo charakterį. Sudėtingi mišiniai, kurie sudaryti iš skirtingų natų, gali suteikti kvepalams unikalią aromatinę patirtį.
Detalesnė Prieskonių Apžvalga
Šafranas: Brangiausias Prieskonis Pasaulyje
Kroką pažįstame visi. Tačiau ar žinome, kad tai, ką vadiname šafranu, yra ne kas kita, kaip minėto augalo žiedų purkos. Tikrasis krokas priklauso vilkdalginių šeimai. Tai daugiametis svogūninis augalas, 10-30 cm aukščio. 1-5 violetiniai žiedai išmarginti tamsiomis violetinėmis gyslomis. Jų viduryje yra 3 raudonos su oranžiniu atspalviu purkos. Žydi rugsėjo - spalio mėn. Lapeliai siauri, tik kelių milimetrų pločio, ilgi. Tikrasis krokas mėgsta užuovėją, saulėtą vietą, lengvą, nepiktžolėtą dirvą. Dauginasi svogūnėliais. Šafranas - turtingumo simbolis.
Šafranas yra prieskonis, augantis prie Viduržemio jūros. Kiekvienas jo žiedas turi tik 3 purkeles, taigi 25g šafrano išgauti reikia daugiau nei 4000 žiedų. Žiedai renkami rankomis, taigi nenuostabu, kad šafranas yra brangiausias prieskonis pasaulyje. Norint išgauti aromatingą šafrano masę, reikia padėti keletą šafrano gijų ant šaukšto ir kaitinti juos ant ugnies. Gijas susmulkinti specialiame inde ir užpilti keletu šaukštų šilto vandens, pieno arba sriubos. Palikite tai pabūti 5 min.
Legendos apie Šafraną
Anot vienos senovės graikų legendos, Krokas buvo nuostabus jaunuolis. Dievas Hermis, jį įsimylėjęs, per kvailą atsitiktinumą nužudė. Kita legenda byloja, jog jaunuolis, vardu Krokas, pamilo nimfą. Įsimylėjėliai niekuomet nesiskirdavo. Tačiau vieną dieną dievams pabodo žiūrėti į laiminguosius.
Šafranas Istorijos Puslapiuose
- Šafraną galima priskirti prie pačių seniausių prieskonių. Artimuosiuose Rytuose krokas žinomas ir naudojamas labai seniai. 1500 metais pr. m. e. jis paminėtas egiptiečių medicininiuose tekstuose.
- 260 metais pr. m. e. kinų medicinos knygose buvo rašoma, kad šafranas suteikia energijos, skatina žmogų atskleisti meilės gabumus.
- Romėnai šafranu gydė kataraktą. Turtingieji jo berdavo į vandenį, kad nuslopintų nemalonius kvapus. Vienas ekstravagantiškiausių Romos imperatorių maudydavosi šia medžiaga aromatizuotoje vonioje. Net manyta, kad šafranas įveikia nuodus.
- Vietoje šafrano jie pardavinėjo kitas panašios spalvos ir svorio medžiagas. Vokietijoje apgavikai buvo deginami lauže arba uždaromi ligi gyvos galvos rūsyje.
Šafrano Plantacijos
Ispanai - pirmieji europiečiai, tikrąjį kroką pradėję auginti plantacijose. Į Ispaniją jis pateko iš arabų kraštų. Spalio pabaiga - šafrano rinkimo pradžia. 20 ilgų dienų nuo pat ankstyvo ryto darbininkai rinks violetinį derlių. Vėliau, pradėjus kruopščiai iš žiedų pešioti purkas, dirbančiųjų pirštų spalva iš tamsios violetinės pasikeis į ryškiai geltoną. Vakare purkos bus džiovinamos. Kitą dieną varginantis darbas prasidės iš naujo. Tačiau jis atliekamas tik kartą per metus. La Mancha žmonės mano, jog jiems apsimoka rinkti brangiausią pasaulyje prieskonį. Ši vietovė yra Ispanijos centre. Dėl aukščio, kuriame yra plynaukštė, klimatas gana ekstremalus: vasarą sušyla iki 40°C, o žiemą dažnai apsilanko šalnos.
Krokams laukai ruošiami pavasarį. Kadangi derliaus nuėmimo periodas trumpas, o plantacijos - nedidelės, šafrano auginimas daugiausiai yra šeimos verslas. Paprastai prie stalo sėda ir iš žiedų vertingąsias purkas traukia moterys. Purkos metamos į baltas lėkštutes. Tušti žiedai išmetami. Vėliau purkos supilamos ant cedazo - apvalaus medinio rėčio. Šis dedamas ant medinių grotelių, esančių virš žarijų pilno kibiro. Kartais pamaišoma. Po pusvalandžio žaliava išverčiama į kitą rėtį (kad išdžiūtų kita pusė) ir “kepinama” dar 30 min.
Gydomosios Šafrano Savybės
- Seniau manyta, kad šafranas tonizuoja, turi raminamųjų savybių. Juo gydytos ginekologinės ligos, hemorojus, stiprūs kosulio priepuoliai, slopinti spazmai.
- Labai didelės šafrano dozės gali sukelti persileidimą.
- Šio prieskonio kvapas stiprus, skonis - truputį kartokas, aštrokas.
- Tinka sriuboms, padažams, ryžių, vištienos, avienos patiekalams, žuviai, kepiniams, sūriui, sviestui paskaninti. Gerai dera su pomidorais ir šparagais.
Šafrano Pakaitalai
Indijoje vietoj šafrano dažnai naudojama ciberžolė. Pas mus auginami anksti pavasarį žydintis pavasarinis ir rudenį žydintis puošnusis krokas.
Gokul Arbata
Šafranas - pagrindinė šios arbatos sudedamoji dalis. Jos skonis yra pabrėžtinai aštrus, karstelėjęs arba saldžiai vėsinantis. Ši vaistažolė veikia visus organizmo audinius, o ypač kraują, kraujo apytaką, virškinimo sistemą, nervų sistemą. Tinka vartoti esant nereguliarioms ir skausmingoms mėnesinėms, per menopauzę, nuo impotencijos, nevaisingumo, isterijos, depresijos.
Dašis: Prieskonis Nuo Senovės Romos Iki Šių Dienų
Net paprasčiausią bulvę žiupsnelis dašio lapelių pavers tikru skanumynu. Ne veltui senovės Romoje šis prieskoninis augalas su krapais, česnakais, petražolėmis ir kitais prieskoniais būdavo tiekiamas jau imperatorių stalui. Romėnai vartojo dašį taip, kaip mes dabar pipirus. Manoma, kad jie ir išplatino šį augalą Europoje. Viduramžių soduose dašis taip pat buvo auginamas kartu su juozažole, petražole, porais ir česnakais. Per daugybę metų prieskoniniai augalai buvo derinami taip, kad papildytų krakmolingą neturtingų žmonių maistą ir paįvairintų turtingųjų stalą. 16-17 šimtmetyje šis augalas augintas “kvapniuosiuose soduose”.
Lietuvoje auginamos dvi dašio rūšys: darželinis ir kalninis (daugiametis). Darželinis dašis kilęs iš pietų Europos; auga Kryme, Kaukaze, Juodosios ir Viduramžių jūros pakrantėse. Šis augalas - 20-45 cm aukščio, nuo pat pagrindo šakotas. Lapai siauri, 1,5-2,5 cm ilgio, minkšti. Žydi nuo liepos pradžios iki rugsėjo, sėklos subręsta rusėjo pabaigoje - violetiškai balkšvais arba rausvais žiedais. Būna aukštaūgiai ir žemaūgiai. Darželinis dašis gerai auga saulėtoje vietoje ir derlingoje žemėje.
Dašio žolė vartojama nedideliais kiekiais ir dedama į patiekalus baigiant virti, nes ilgiau verdant maistas karsteli. Kalninis dašis savaime auga Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Azijoje. Jo stiebas šakotas, sumedėjęs, gausiai lapuotas. Lapeliai iki 3 cm ilgio, žiedeliai susitelkę lapų pažastyse, balkšvi arba rausvi. Žydi nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio. Šio augalo tinka dėti į daugybę patiekalų. Jis įeina į “Provanso prieskonių” sudėtį. Ir darželinis, ir kalninis dašiai tinka džiovinimui.
Geriausias būdas pajusti egzotišką Viduržemio jūros skonį - pateikti šparagines pupeles, užpiltas sviestu, prieskoniais, druska, pipirais, citrinos sultimis ir užbarstytas dašio lapeliais. Jei norite suintensyvinti skonį, įmeskite žiupsnelį dašio lapelių į vandenį, kuriame virsite pupeles. Dašis tinka prie visų ankštinių augalų, netgi lęšių. Juo paskaninamos bulvės, pomidorai, paukštiena, triušiena, veršiena ir žuvis. Sukapoto dašio kartu su mairūnu ir petražolėmis galite dėti į omletą. Apetitą sužadins ir lietuviško sūrio riekelės, apibertos dašiu ir patiektos prie vyno. Dašiu galima paskaninti aliejų: dašio šakeles, padėję ant lentelės, pamaigykite mediniu šaukštu. Po to sudėkite į švarų butelį ar stiklainį, užpilkite alyvuogių aliejumi, sandariai uždarykite ir pastatykite į vėsią vietą.
Nuo seno dašis naudojamas apetitui žadinti. Augalo antpilas geriamas sergant ūmiais skrandžio ir žarnyno uždegimais, juo gydomos inkstų, kepenų ir tulžies pūslės ligos. Kaukaze iki žydėjimo surinkti lapai vartojami prakaitavimui skatinti ir kirmėlėms varyti. Lapų nuovirai ir degtinės antpilai vartojami burnos ertmei skalauti nuo gleivinės uždegimų. Vidurinėje Azijoje sėklos vartojamos reumatui gydyti, ruošiami karšti lapų kompresai.
#
tags: #prieskoniu #klasifikacija
