Rauginti kopūstai: nauda, gamyba ir istorija

Kopūstai - svarbi daržovė, labai reikalinga žmogaus organizmui. Rauginti kopūstai - neišsemiamas vitamino C šaltinis, vertingas, sezoninis ir tradicinis mūsų regiono maistas. Žiemą, kai šalta ir siaučia virusai, griekas būtų į savo meniu jų neįtraukti! Jie turi medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo virusų, stiprina mūsų žarnyno darbą, o per tai - ir visą imunitetą, atsparumą ir mūsų nuotaiką.

Kopūstų istorija

Kopūstai - daugelyje sodų randama daržovė, puikiai ištverianti mūsų klimato sąlygas. Tačiau senovės rašto paminklai ir archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad kopūstai, matyt, bus paplitę iš Senovės Romos. „Iš visų daržovių - pirmoji“ - taip vadino kopūstus senovės romėnų karvedys ir rašytojas Markas Poncijus Katonas Vyresnysis. Romėnai manė, kad žmonės, reguliariai valgantys kopūstus, darosi ypač stiprūs, drąsus ir ligos jų lenkiasi. Senovės Egipte ši daržovė taip pat buvo labai vertinama ir netgi buvo siūloma įtraukti kopūstus į vaikų mitybą, nes buvo teigiama, kad vaikai nuo jų „darosi stiprūs“.

Į Rusiją kopūstai buvo atvežti iš Krymo ir Juodosios jūros pakrančių, kur senovėje gyveno graikų ir romėnų kolonistai. Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje tiksliai nežinoma, greičiausiai XIV a. lietuviai kaip ir prūsai kopūstų neaugino. Tai liudija Prūsijos žemės kronika, kurioje rašoma, kad pamatę kryžiuočius valgant kopūstus prūsai stebėjosi, kad šie gali valgyti žolę (inf. Vikipedija). Kaip ten bebūtų, mūsų protėviams kopūstai patiko ir prigijo mūsų žemėje. Jie buvo vartojami švieži, rauginti, troškinti, kaip įdaras kitiems patiekalams, ypač žuvies ir mėsos.

Raugintų kopūstų nauda organizmui

Rauginti kopūstai laikomi vienais geriausiu natūralių vitaminų šaltinių žiemos laikotarpiu. Raugintose daržovėse padvigubėja B grupės vitaminų, ypatingai B6 ir B12. Be to, natūraliai raugintose daržovėse gausu lengvai pasisavinamo vitamino C, daugiausia - skystyje. Taigi, naudokite ir skystį, tinka salotoms gardinti.

Rauginti kopūstai kupini probiotikų (gerųjų bakterijų) ir prebiotikų (gerųjų bakterijų maisto), tad yra natūralūs žarnyno gelbėtojai. Viena porcija (Kcal 38): 200 g raugintų kopūstų, geriausia dera su bulvėmis, ar prieš lengvesnius patiekalus per pietus.

Taip pat skaitykite: Raugintos beržų sulos receptai

Kada ir kiek vartoti?

Raugintus kopūstus, kaip ir kitas raugintas daržoves, geriausia vartoti po mažai, pavyzdžiui, po sriubinį šaukštą, bet dažnai. Pavyzdžiui, prie pietų ir prie vakarienės maisto. Tokiu būdu vis pamaitinsite savo žarnyno gerąsias bakterijas, bet išvengsite didelio kiekio druskos vienu metu.

Raugintus kopūstus galite susmulkinti ir naudoti kitoms daržovėms ar patiekalams kaip padažą. Galima sumaišyti su šviežiais, nevirtais, tarkuotais burokėliais ir palaikyti nuo valandos iki 1-2 parų. Fantastiškai skanu! Išbandykite, patiks net ir sakantiems, kad nemėgsta sveiko maisto.

Su kuo derinti raugintus kopūstus?

Idealu, kai juos pagardiname riebalais, pavyzdžiui, šalto spaudimo linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejumi - geriau pasisavina įvairūs vitaminai ir kitos vertingos medžiagos. Puikiai dera prie grūdų, bulvių, virtų su lupenomis. Tinka derinti ir su riebiais patiekalais, nes skaidulos ir organinės rūgštys padeda suvirškinti tokį maistą.

Venkite vartoti prie sūrių patiekalų, nes kartu valgomi rauginti kopūstai gali sukelti nemalonumus virškinimo trakte ar sukelti spaudimą bei skysčių užsilaikymą.

Kaip išsirinkti?

Pirkdami raugintus kopūstus, skaitykite etiketes. Pridedamo cukraus kiekis stipriai skiriasi. Kai skaitote etiketę, kur vardinamos sudėtinės dalys, kuo arčiau pabaigos, reiškia - tuo mažiau cukraus. Tiesa, didelė jo dalis yra suskaidomas bakterijų rūgimo metu, tad tikrai ne visas patenka į mūsų kraują - tai naudinga žinoti. Beje, parsinešę į namus kopūstus išimkite iš pakuotės ir perdėkite į stiklinę tarą.

Taip pat skaitykite: Traškūs rauginti agurkai

Kam vengti raugintų kopūstų?

Raugintus produktus labai riboti reikia žmonėms, sergantiems dilgėline, atopiniu dermatitu, turintiems stiprią nuolatinę alergiją išorės faktoriams, kurių neįmanoma išvengti, pavyzdžiui, dulkėms. Taip pat žmonėms, kenčiantiems nuo rėmens bei opų skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje. Kai kankina rėmuo ir ryškūs jo simptomai ne tik raugintų kopūstų reikia vengti, bet ir mityba visai kitokia turėtų būti. O jei kankina dilgėlinė ar atopinis dermatitas - mitybos planas čia.

Raugintų kopūstų gamyba namuose

Visiems bent kartą gyvenime yra tekę ragauti raugintų kopūstų, kurie vienu metu gali būti ir ingredientas ir patiekalas. Raugintus kopūstus galite išlaikyti visą žiemą, taip nuolat papildydami savo organizmą vitaminu c. Kad skonis būtų natūraliai rūgštus, o ne su actu maišytas, o patys kopūstai kvapnūs ir traškūs - prisiminkime tikrąjį kopūstų rauginimo procesą, anksčiau buvusį netgi tam tikru ritualu. Kaip namuose rauginti kopūstus - receptas žemiau.

Receptai su raugintais kopūstais

Raugintų kopūstų sriuba su vištiena

Vištienoje esantys baltymai yra puikus aminorūgščių šaltinis. Mūsų kūnas naudoja aminorūgštis raumenų audiniui kurti, kas yra ypač svarbu senstant. Tyrimai taip pat parodė, kad didesnis baltymų suvartojimas padeda išlaikyti kaulų mineralų tankį.

Taigi pabandykite raugintų kopūstų sriubą su vištieną, kuri lengvai ir greitai pagaminama.

Probiotikai raugintuose kopūstuose

Probiòtikai (lot. pro - už + gr. biōtikos - gyvybinis), gyvi mikroorganizmai, kurie vartojami tinkamais kiekiais yra naudingi vartotojo sveikatai. Tai dažniausiai gramteigiamos bakterijos, priklausančios Lactobacillus ar Bifidobacterium gentims, t. p. Natūralūs probiotikų šaltiniai yra fermentuoti maisto produktai (kefyras, raugintas pienas, kombučia, jogurtas, rauginti kopūstai, rauginti agurkai, rauginti burokėliai ir kita).

Taip pat skaitykite: Traškūs rauginti agurkai

Probiotikai veikia žarnyno ekosistemą keisdami gleivinių imuniteto mechanizmus, sąveikaudami su komensaliniais ir potencialiai patogeniniais mikroorganizmais, generuodami metabolitus ir komunikuodami su šeimininko ląstelėmis cheminiais signalais. Mikroorganizmų priskyrimas probiotikams yra griežtai kontroliuojamas. Probiotiniai kamienai turi būti apibūdinti taksonomiškai - atliekant tiek fenotipinį, tiek genotipinį charakterizavimą. Jie turi būti deponuoti mikroorganizmų kolekcijoje, kur yra patikrinami ir jiems suteikiamas papildomas numeris. Gamintojai turi įrodyti, kad konkretus mikroorganizmas kaip probiotikas yra naudingas vartotojui ir jo nauda turi būti patvirtinta moksliniais tyrimais. Probiotikai turi išlikti gyvybingi tiek juos gaminant, tiek sandėliuojant, t. p.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose nurodyta, kad net tais atvejais, kai mikroorganizmui yra suteikiamas vadinamasis visuotinai pripažįstamas saugus standartas (angl. Generally Regarded as Safe, GRAS), turi būti atliekami tyrimai, įrodantys, kad toks mikroorganizmas atitinka bent minimalius reikalavimus.

Probiotikų teorija (bet ne pati sąvoka) gali būti siejama su I. Mečnikovu, kuris teigė, kad bulgarų valstiečiai, vartojantys fermentuotus maisto produktus, gyvena ilgiau. Pirmasis probiotikų sąvoką 1974 pasiūlė amerikiečių mokslininkas R. Parkeris. Probiotikų samprata keitėsi daugelį kartų.

Gali būti sunku suvokti, kad bakterijos mūsų organizmui gali būti labai tinkamos ar net gyvybiškai svarbios. Bet tai tiesa! Daugybei bakterijų mūsų žarnynas yra jų namai, ir čia jos atlieka įvairius ir gyvybiškai svarbius vaidmenis. Tokios bakterijos vadinamos probiotikais, t. y. „pro-“ (liet. „už“) ir „-biotic“ (liet. „gyvybė“), arba „už gyvybę“, priešingas atitikmuo -„antibiotic“, arba „prieš gyvybę“.

Žmogaus mikrobioma, arba mikroflora, yra mikroskopinis kosmosas, kuriam priklauso tūkstančiai bakterijų, virusų ir kitų rūšių mikrobų. Probiotikai dažniausiai skirstomi į dvi pieno rūgšties bakterijų rūšis, iš kurių plačiausiai ištirtos laktobakterijos ir bifidobakterijos. Žmogaus virškinamojo trakto ilgis yra iki 10 metrų, iš kurių žarnynas sudaro apie 6-9 m ilgio ir sveria apie 2 kg. Kiekviename kvadratiniame jo centimetre gyvuoja šimtai rūšių bakterijų, virusų, grybelių ir archėjų, kurių bendras kiekis sudaro maždaug 100 trilijonų.

Šios draugiškos bakterijos į maistines medžiagas skaido, pavyzdžiui, cukrų, krakmolą ir angliavandenius, kad organizmas galėtų lengvai juos įsisavinti ir paversti energija. Mokslininkai yra nustatę, kad tie mikroorganizmai, kurie kažkada buvo laikyti ligos sukėlėjais ir kuriuos reikėjo naikinti sterilizatoriais ir antibiotikais, iš tiesų mūsų organizme vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį. Viena iš svarbiausių išvadų - iki 80% imuninių ląstelių yra žmogaus žarnyne (plonojoje ir storojoje žarnoje), o bakterijos apsaugo mūsų imuninę sistemą. Bakterijos sukuria pirmąjį gynybinį barjerą, apsaugantį nuo kenksmingų bakterijų (pvz., E. coli bacteria, C. Skaidydamos ir pašalindamos iš organizmo toksinus, kancerogenus, alergenus, druskas ir sunkiuosius metalus, jos apsaugo nuo įvairių susirgimų. Bakterijos, žarnynas ir visas organizmas yra taip glaudžiai tarpusavyje susiję, kad, paskutinių tyrimų duomenimis, veikia mūsų centrinę nervų sistemą ir smegenis, o per juos - mūsų nuotaiką, kraujo cukraus stabilumą ir gebėjimą susidoroti su kasdienio gyvenimo iššūkiais. Tarkime, stresas, depresija, koncentravimosi sunkumai ir nerimo sutrikimai - visa tai yra susiję su virškinimo sistema.

Savo žarnyno veiklai galime ir patys padėti valgydami probiotinį maistą. Pabrėžtina, kad pasirinktas maistas turi būti iš anksto nepasterizuotas, nes taip sunaikinama dauguma mikroorganizmų, suteikiančių probiotiniams maisto produktams jų poveikį. Kadangi gryną ir natūralų rūgpienį ar kefyrą, pagamintą iš nepasterizuoto pieno, dažnai sunku rasti, kaip alternatyvą galima vartoti žmogaus organizmui būdingas probiotines pieno rūgšties bakterijas kapsulėse, kad taip padidintumėte naudingų bakterijų kiekį žarnyno mikrofloroje. Tai verta apsvarstyti ir tuo atveju, jei vartojote antibiotikus arba jau ilgesnį laiką kenčiate nuo sveikatos problemų, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimų, didelio cholesterolio kiekio, egzemos, alergijos. Nors žarnyne yra šimtai bakterijų kamienų, svarbu, kad probiotikų sudėtyje būtų būtent tų kamienų, kurie tiktų tarpusavyje ir patekę į žarnyną sugebėtų veikti kartu su kitomis bakterijomis. Geriausi - iš žmogaus gauti bakterijų kamienai, t. y. Pieno rūgšties bakterijos yra žinomos kaip saugios bakterijos, t. y. tarp jų niekada nebuvo pastebėti infekcijos sukėlėjai.

Kopūstų naudingosios savybės

Vėlyvą rudenį bei žiemą mūsų mitybos racione negausu šviežių vaisių ir daržovių, todėl ir natūralių vitaminų gaunama mažiau. Viena pagrindinė iš bene ilgiausiai išsilaikiusių daržovių yra kopūstai. Tai vertinga daržovė, kuriuose gausu vitamino C, taip pat vitaminų A, B1, B2, B6, P, K bei cholino (plačiau apie šiuos vitaminus galite pasiskaityti čia). Taip pat gausu įvairių fermentų, kalio druskos, fosforo, sieros, kalcio mangano, magnio, geležies druskų, vario, organinių rūgščių, fitoncidų, pakankamai jodo.

Kopūstų gydomosios savybės

Liaudies medicinoje kopūstų sultys laikomos puikia priemone, gydant žaizdeles, opeles, pūlinius, taip pat gydomi kepenų, blužnies, ir virškinamo trakto negalavimai. Šviežiai išspaustos sultys su cukrumi ar medumi lengvina kosulį, šalina užkimimą.

Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Jų gydomąsias savybes lemia tokių naudingų mūsų organizmui mineralinių medžiagų kaip kalis, natris, magnis, fosforas, siera, varis, jodas ir kt. gausa. Stiklinėje kopūstų sulčių yra visų šiandien žinomų vitaminų, o vitamino C yra tiek pat kiek apelsine.

Įdomu tai, kad askorbo rūgšties (vitaminas C) kopūstuose ir jų sultyse randama tiek gryno, tiek jo pirmtako - askorbigeno pavidalo. Tai labai patvari askorbo rūgšties forma - ji nesuyra laikant ilgą laiką arba rauginant produktą. Ir tai dar ne viskas. Jeigu kaitinate vaisius ir daržoves juose esantys vitaminai suyra. Tuo tarpu, saikingai termiškai apdorojant kopūstus, juose esančios askorbo rūgšties padaugėja, nes aksorbigenas virsta mums niekuo nepakeičiamu vitaminu C. Todėl kopūstų sultys yra dar ir puiki priemonė nuo avitaminozės, apsaugo nuo peršalimo ir gripo, nuo kurių šaltuoju metų laiku niekas neapdraustas. Visgi jei manote, jog šaltuoju metų laiku nepakankamai gaunate vitamino C, galite jo įsigyti papildomai (Vitamin C Formula).

Unikalusis vitaminas U

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kopūstų sultys nepakeičiamos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Kopūstų sultys taip pat naudingos sergant skrandžio uždegimu, spazminiu ir opiniu kolitu, lėtiniu gastritu. Sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris, be kita ko, efektyviai gydo opas. Šviežios kopūstų sultys skatina opų surandėjimą ir ligonių būklė gana greitai gerėja. Vitaminas U buvo išgautas gryno pavidalo, vėliau buvo vaistų, opoms gydyti sudėtyje. Daug šio vitamino yra šviežiose kopūstų sultyse, kurios didina skrandžio sulčių išskyrimą ir reguliuoja viso žarnyno veiklą.

Kaip tinkamai gydytis

Jeigu nutarėte gydytis kopūstų sultimis tai būtina atsiminti, kad jas gerti reikia šviežias, ką tik išspaustas arba palaikytas neilgiau kaip 10 minučių. Be abejo, reikėtų pasirinkti be cheminių trąšų ir toliau nuo miesto išaugintas daržoves. Reikėtų prisiminti ir tai, kad nereikėtų pagerinti kopūstų sulčių druska, nes druska mažina sulčių gydomąsias savybes. Išimtis - raugintų kopūstų sultys, kuriose, žinia, druskos neišeina išvengti.

Liaudies medicinos receptai

  • Nuo aterosklerozės reikia gerti po pusę stilinės kopūstų sulčių tris kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
  • Šviežios sultys vartojamos ir sergant stomatitu. Jas reikia praskiesti virintu vandeniu santykiu 1:3 ir 5-6 kartus per dieną šiuo skiediniu skalauti burną. Vienam skalavimui pakanka pusės stiklinės praskiestų sulčių.
  • Jeigu peršalote, skaudamą gerklę reikia skalauti šviežiomis kopūstų sultimis, atskiestomis šiltu vandeniu. Nuo kosulio ir užkimimo rekomenduojama gerti raudongūžių kopūstų sulčių po arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną.
  • Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige kopūstų sultys geriamos mėnesį laiko po 3-4 stiklines tarp valgio, žinoma, pasitarus su gydytoju.

Kopūstų pjaustyklė

Kopūstų pjaustyklė yra nepakeičiamas įrankis kiekvienoje virtuvėje, ypač tiems, kas mėgsta ruošti sveikus ir skanius kopūstų patiekalus. Kopūstas yra daugiau nei tik virtuvės pagrindas - tai augalas, turintis turtingą istoriją. Pasak Wikipedia, kopūstas (Brassica oleracea) priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimai ir yra vertinamas jau nuo senovės laikų. Senovės graikai ir romėnai žinojo apie įvairias kopūstų atmainas, o tai rodo šios daržovės universalumą ir maistinę vertę.

Pagrindiniai kopūstų pjaustyklių tipai

  1. Rankinės kopūstų pjaustyklės
  2. Elektrinės kopūstų pjaystyklės
  3. Daržovių smulkintuvai

Kaip pasirinkti tinkamą kopūstų pjaustyklę?

  1. Rankinės pjaustyklės yra paprastos, patikimos ir nereikalauja elektros.
  2. Elektriniai variantai yra idealūs didesnių kiekų apdirbimui.
  3. Šie universalūs prietaisai tinka ne tik kopūstams, bet ir kitoms daržovėms.

Praktiniai naudojimo patarimai

Receptai su susmulkintais kopūstais

  1. Tradiciniai rauginti kopūstai
  2. Kriaušiniai marinuoti kopūstai su morkomis ir česnaku

Tobulą skonį suteikia 1-2 valg. š. Šie receptai leidžia visiškai išnaudoti kopūstų pjaustyklės galimybes, ruošiant ne tik tradicinius, bet ir originalius patiekalus.

Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)

  • ❓ Kodėl kopūstai prastai pjaunasi?✅ Tikrinkite peilių aštrumą.

Kopūstų pjaustyklė yra nepakeičiamas įrankis kiekvienai šeimai, kuri mėgsta sveiką ir skanų maistą.

Organizmo valymas ir lieknėjimas pagal B. Bolotovą

85 metų ukrainiečių mokslininkas Borisas Bolotovas, kurio vardas šiandien plačiai žinomas pasaulyje, už Ukrainos nepriklausomybės idėjų sklaidą sovietmečiu ne vienerius metus praleido kalėjime, tačiau tai jam nesutrukdė atversti naują puslapį chemijos moksle, padaryti ne vieną atradimą atominės fizikos srityje bei sukurti gydymo metodiką, stabdančią senėjimo procesus organizme bei gydančią ligas, kurios iki šiol laikomos neišgydomomis. Du šio unikalaus mokslininko mokiniai - gydytojas onkologas, chemikas Jurij Šulga ir gydytojas gastroenterologas Dmitrij Naumov.

Mokslininkas B. Bolotovas, kurdamas taisyklių apie žmogaus organizmo senėjimo mechanizmus sistemą, paremtą tūkstančiais liaudiškų receptų, Tibeto medicina bei homeopatija, atrado derinį, kuris stimuliuoja organizmo audinių regeneraciją. Taip gimė Bolotovų balzamas. Dar viena drąsi mokslininko teorija, kad organizmo jaunystę įmanoma išsaugoti kas 40 metų pakeičiant žmogaus ląstelę-lyderę, atsakingą už naujų ląstelių gamybą. B. Bolotovo nuomone, tai būtų galima padaryti panaudojant naują apvaisintą kiaušialąstę, kurios dėka organizmas palaipsniui atsinaujintų, vadinasi, lėtėtų ir senėjimo procesai.

B. Bolotovo idėjomis savo kasdieniame darbe su pacientais vadovaujasi ir gydytojas onkologas Jurij Šulga. „Manau, Lietuvos žmonės turi pradėti kelti klausimą, kas prisiims teisinę atsakomybę už žmogų, kuriam gydytojai sako jau negalintys padėti, už gydytą ir neišgydytą žmogų? Mes matom Vokietijos atvejį, kur jau porą metų veikia įstatymas, garantuojantis žmogui teisę į pasveikimą. Šis įstatymas leidžia žmogui taikyti pačius įvairiausius gydymo metodus, net tokius, kurie nėra „palaiminti“ Pasaulio sveikatos organizacijos. Aš manau, mes visi turim teisę į gydymo garantijas“, - sako gydytojas, kuris nebijodamas rodo savo pacientų ligos istorijas, jų vardus ir pavardes. Tie žmonės dėkingi už pasveikimą, jie nemato reikalo slėptis ir tyliai džiaugtis savo laime. „Su kiekvienu žmogum reikia dirbti individualiai, bet su visais laikomės 5 B Bolotovo principų - jauninam ląsteles, išvedam šlakus, druskas, mažinam blogųjų bakterijų kiekį organizme ir auginam sveikas ląsteles“, - taip trumpai savo veiklos principus apibrėžia J.

Gydytojas J. Šulga sako, jog tik jaunas žmogus gali negalvoti apie organizmo valymą. Kitiems gi nuolat reikia galvoti apie druskas, šlakus ir kitus teršalus, kurie linkę kauptis organizme. „Taip, kepenys turėtų su tuo susitvarkyti, bet nesusitvarko. Savo blogais mitybos įpročiais, sėsliu gyvenimo būdu mes kepenims nepadedam. Be to, su amžiumi jų galimybės išsivalyti vis mažėja. Tačiau ne tik vyresnio amžiaus žmonių kepenys nesusitvarko, nesusitvarko ir jaunų žmonių. Kartu su oda ir inkstais kepenys sudaro valomųjų organų sistemą. Ne paaugliškame amžiuje pasirodantys spuogai, nuovargis ir kiti simptomai byloja apie organizmo taršą. Pasak ukrainiečio gydytojo, oda yra tarsi kepenų pratęsimas, todėl jis nesupranta, ką gydo dermatologai. „Odos susirgimai - čia gastroenterologo veiklos sritis. Būtent virškinimo traktas, jo sutrikimai atsispindi mūsų odoje“, - sako J. Šulga.

Jam antrina jo kolega gydytojas gastroenterologas Dmitrij Naumov, kuris daugiau nei 20 metų taiko B. Bolotovo principus savo kasdienėje gydytojo praktikoje. „Mano pirmieji „atradimai“ buvo valantis kraujažolių fermentas ir 1 gramas druskos po liežuviu po valgio. Virškinamojo trakto ligos sunkiai pasiduoda gydymui. Medikas yra sukūręs valgiaraštį, kuris daugelio žmonių atveju išsprendžia pilvo pūtimo, padidėjusio rūgštingumo, opinio kolito, gastritų problemas. „Manau, jog nereikia specialiai stengtis rūgštinti ar šarminti organizmą. Reikia tiesiog tinkamai maitintis, kad baltymai būtų skaldomi į aminorūgštis, o riebalai į gliceriną ir riebiąsias rūgštis. Žmogaus virškinimo sistema sukurta taip, kad maistas turi būti ir iš šarminių, ir iš rūgštinių komponentų. Rūgštus maistas virškinamas ir įsisavinamas skrandyje, šarminis - dvylikapirštėje žarnoje. Jeigu maistas labai vienodas, labai greitai įvyksta sistemos sutrikimas ir gali pasireikšti įvairūs susirgimai - nuo gastrito iki pankreatito. Žmogus patenka į uždarą ratą, jis vis labiau riboja savo mitybą, laikosi griežtos dietos, tačiau nesijaučia geriau. Aš laikausi požiūrio, jog mityba turi būti įvairi, o vieną dieną per savaitę galima daryti iškrovos dieną“, - savo knygoje rašo gydytojas gastroenterologas D.

Pasak D. Naumov, priešuždegiminiai nesteroidiniai vaistai patekę į virškinamąjį traktą ten virsta rūgštimis, dar papildomai dirginančiomis skrandžio gleivinę. „B. Bolotovo principais sukurtos giros ir fermentai turi priešuždegiminių savybių, nors gal skoniu yra rūgštūs. Jis griauna įprastą požiūrį į virškinimo trakto ligas, kai pacientams su opiniu kolitu rekomenduojama valgyti tik virtas daržoves ir košes. „Nėra reikalo taip maitintis. Jeigu žmogus neseniai išgirdo tokią diagnozę ir dar jo „nepasodino ant vaistų“, siūlau pradėti nuo kraujažolės fermento ir po truputį į mitybą gražinti pilnavertį maistą. Taip prasiplės virškinimo fermentų spektras ir epitelis galės vėl atsinaujinti. Iš pradžių reikia pradėti nuo 50 g mėsos, žuvies, kiaušinių, raugintų kopūstų, silkės, omleto. Kaip keistai tai beskambėtų, pradėjus laikytis D.

J. Šulga pasisako griežtai prieš badavimą kaip lieknėjimo būdą. „Geriau organizmą valyti su fermentais, laikantis tam tikrų mitybos rekomendacijų išvedinėti druskas iš organizmo - tai duos geresnį rezultatą. Ne tik kris svoris, bet ir visos organizmo sistemos geriau funkcionuos, be to, vyks jaunų ląstelių augimas - pats didžiausias kiekvieno, norinčio būti sveiku ir ilgai gyventi, žmogaus tikslas. Badaujant labai padidėja organizmo rūgštingumas, sudega taip organizmui reikalingos aminorūgštys. Mano manymu, sveikas gyvenimo būdas - tai protingas asketizmas. Kai žmogus aiškiai suvokia, kokias pasekmes jo savijautai turės saldumynai, kepiniai, dideli kiekiai riebaus maisto, tuomet jis aiškiai žino rizikas. O gyvenimas tai ir yra nuolatinė kova su rizikomis“, - įsitikinęs medikas J.

tags: #rauginti #kopustai #vikipedija

Populiarūs įrašai: