UAB „Marijampolės pieno konservai“: istorija, iššūkiai ir ateities perspektyvos
UAB „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) - viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje ir vienintelė konservuoto pieno gamintoja Baltijos šalyse. Įmonė pradėjo veiklą 1977 metais, o 2001 metais tapo privačia lietuviško kapitalo įmone. Šiandien įmonei vadovauja generalinis direktorius Henrikas Karpavičius. Straipsnyje aptariama įmonės veikla, vadovybė, finansinė padėtis ir teisiniai iššūkiai.
Bendroji informacija
- Pavadinimas: UAB „Marijampolės pieno konservai“
- Įmonės kodas: 151453167
- PVM mokėtojo kodas: LT514531610
- Registracijos adresas: Kauno g. 114, LT-68108 Marijampolė
- Veiklos sritys: Maisto produktai, eksportas, gamyba, pienas, pieno produktai
- Darbuotojų skaičius: 398 (apdraustieji)
- Generalinis direktorius: Henrikas Karpavičius
- Kontaktinis telefono numeris: +370 343 98450
Veiklos apžvalga
UAB „Marijampolės pieno konservai“ specializuojasi pieno produktų gamyboje, ypač konservuoto pieno. Įmonės procesų struktūra leidžia vykdyti didelio masto gamybą. Eksportas yra vienas iš svarbiausių įmonės prioritetų, apie 90% produkcijos parduodama už Lietuvos ribų. Pagrindiniai gaminami produktai yra pieno milteliai, pieno konservai ir sviestas, kurių ilgi saugojimo terminai leidžia juos transportuoti į bet kurią pasaulio šalį. Produkcija eksportuojama į Europos Sąjungą, Afrikos, Azijos šalis, JAV, Kubą, Honkongą ir kitus tolimus pasaulio kraštus.
Įmonė gamina produktus, atitinkančius Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Muitų Sąjungos bei kitų užsienio šalių teisinius reikalavimus. UAB „Marijampolės pieno konservai“ įdiegta integruota maisto saugos (RVASVT), kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, kuri nuo 2005 m. sertifikuota pagal ISO 9001, ISO 14001 ir ISO 22000 standartus. Produktų saugos ir kokybės užtikrinimui veikla vykdoma pagal FSSC 22000. Dviejose įmonės atestuotose laboratorijose atliekami žaliavų, technologijos procesų ir gatavų produktų mikrobiologinių, cheminių ir fizikinių rodiklių bei jusliniai tyrimai. Taip pat atliekama ir aplinkos higieninės būklės kontrolė.
UAB „Marijampolės pieno konservai“ vykdo socialiai atsakingos įmonės veiklą, kuri buvo teigiamai įvertinta socialinės atsakomybės ir etiško verslo audito metu.
Įmonė dažnai dalyvauja visame pasaulyje vykstančiose tarptautinėse maisto pramonės parodose.
Taip pat skaitykite: Išsami analizė: Marijampolės pieno konservai
Apie 95 proc. produkcijos eksportuojama, o likę 5 proc. lieka Lietuvoje. MPK produkcija - tik sutirštinto pieno konservai ir pieno miltai, dar gaminama šiek tiek sviesto ir grietinėlės. Drąsiai galime teigti, kad mūsų produkcijos kokybė yra aukščiausio lygio, pagaminta iš kokybiško pieno, todėl ir kaina aukštesnė. UAB „Marijampolės pieno konservai“ yra daugiausia eksportuojanti pieno perdirbimo įmonė Lietuvoje.
Įmonė taip pat vykdo paslaugų kontraktus, kai užsakovas atveža žaliavą, o įmonė panaudoja savo infrastruktūrą ir pagamina produkciją už sutartą kainą.
Vadovybė ir valdymas
Šiuo metu UAB „Marijampolės pieno konservai“ generalinio direktoriaus pareigas eina Henrikas Karpavičius.
Įmonę valdanti UAB „Karpis“ dėl prastėjančių „Marijampolės pieno konservų“ finansinių rezultatų valdybos pokyčius pirmą kartą inicijavo dar 2022 m. spalį, tačiau pokyčių įgyvendinimą tuomet sustabdė smulkusis MPK akcininkas - bendrovė „Eesti Investeeringud“, valdanti 10 proc. MPK akcijų, kuriai atstovauja Aušra Mockuvienė, kuri tuo pačiu eina MPK valdybos pirmininkės pareigas.
Finansinė padėtis ir iššūkiai
Pastaruosius trejus metus įmonės „Marijampolės pieno konservai“ finansiniai rezultatai nuosekliai prastėjo - 2021 m. bendrovė patyrė 1,15 mln. EUR grynojo nuostolio, 2022 m. - 1,92 mln. EUR, o 2023 m. grynasis nuostolis dar beveik padvigubėjo ir pasiekė 3,85 mln. EUR. Įmonės pardavimo pajamos 2023 m., palyginti su 2022 m. taip pat krito kone dvigubai - nuo 151,40 mln. EUR iki 82,16 mln.
Taip pat skaitykite: Pieno konservų gamybos įmonė Marijampolėje
Tačiau, 2024 metais, preliminariais duomenimis, įmonė gavo 1,1 mln. eurų pelno iki mokesčių (2023 metais patyrė 4,314 mln. eurų nuostolį), o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 3,1 mln. eurų. Didysis 1-ojo pusmečio minusas susidarė pirmame ketvirtyje, kadangi sausis ir vasaris visais laikais buvo sunkiausi mėnesiai: ir pieno kiekis būna mažesnis, užsakymų irgi būna mažiau po Naujųjų metų. 2024 m. liepos-lapkričio mėn. duomenimis, grynasis pelnas buvo apie 600 tūkstančių. O pinigų skolintojams ir investuotojams rūpimas EBITDA (veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas) - apie 3,4 mln. Eur.
Dėl susiklosčiusios situacijos teko atleisti apie 100 darbuotojų. Pradėti investiciniai projektai, pritaikyti pieno miltų gamybai: įdiegiamos naujos džiovyklos, pradėjome gaminti tirpius pieno miltus. Ir MPK pastatytos naujos linijos. Kad pilnai apkrautume linijas ir atsipirktų investicijos, reikia rasti naujų rinkų. 2021-2022 metai dėl visiems žinomų priežasčių buvo sunkūs, pavyzdžiui, jūros konteinerių kainos pakilo tris kartus. Tačiau radome naujų rinkų (Australija, Portugalija, Grenada, Švedija, iš viso į beveik 50 šalių eksportuojame produkciją). Atnaujiname įrangą ir sudarome kontraktus. Naujoji skardinių dėžučių ir dangtelių gamybos linija kainavo apie 6 mln.
Šiuo metu įsiskolinimas bankui sudaro apie 15 mln. Eur.
Teisiniai ginčai ir paveldėjimo klausimai
Užsitęsusios teisminės batalijos dėl UAB „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) savininko verslininko Raimondo Karpavičiaus palikimo priartėjo prie reikšmingo finišo. Į ginčo sudėtį patenka ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ valdytojo UAB „Karpis“ akcijos. R. Karpavičiui priklausė 100 proc. UAB “Karpis” akcijų, o pastaroji įmonė valdo 90 proc. Vilniaus apygardos teismas lapkričio 13 d. apeliacine tvarka baigė nagrinėti ginčą dėl Raimondo Karpavičiaus palikimo, kam turi atitekti 2019 m. mirusio verslininko turtas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kovo 7 dieną atsisakė priimti verslininko sūnaus Roko Karpio skundą dėl jam nepalankaus pernai gruodžio 12-osios Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo testamentas paskelbtas teisėtu. Apygardos teismo nutartis įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius galėjo būti skundžiama LAT. Po LAT sprendimo R. Karpis galutinai nebegali pretenduoti į milijoninį R. Karpavičiaus turtą. Nesutikęs su tėvo valia ir ginčijęs testamentą prašydamas jį pripažinti negaliojančiu, jis 2020 metais pateikė ieškinį teismui. Byla buvo nagrinėjama uždaruose posėdžiuose, jų nutartys buvo neskelbiamos, tačiau LAT nutartis yra vieša.
Taip pat skaitykite: Pieno perdirbimo įmonė Baltijos šalyse
Galutinai užbaigus R. Karpavičiaus testamento bylą, tikėtina, bus atnaujintas jo pirmosios žmonos Audronės Karpavičienės ieškinio, kuriuo ji pretenduoja į pusę buvusio vyro turto, įskaitant „Karpio” akcijas”, nagrinėjimas. 1988 metais su vyru išsiskyrusi A. Karpavičienė šią bylą inicijavo 2018 metais.
Klaipėdos apygardos teismas kovo 10 dieną atnaujino Adronės Karpavičienės ieškinio Aistei Karpavičienei ir kitam viešai neįvarijamam atsakovui nagrinėjimą. Ji patvirtino, kad byla susijusi su ginču dėl dalies R. Karpavičiaus valdytos įmonės „Rarkarpis“ Tenerifėje akcijų.
Investicijos ir plėtra
„Vilvi Group“ valdoma Vilkyškių pieninė trečiadienį paskelbė už neįvardijamą sumą vasarį įsigijusi reikalavimo teisę į MPK ir jos valdomos Lukšių pieninės nepadengtus įsipareigojimus Šiaulių bankui.
H.Karpavičiaus teigimu, su potencialiu investuotoju bendraujama jau keletą metų. Su potencialiu investuotoju bendraujama jau keletą metų.
Viena iš trijų didžiausių Lenkijos pieno perdirbimo kompanijų pasirašė ketinimų protokolą dėl UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir jai priklausančios restruktūrizuojamos šviežių pieno produktų gamybos UAB „Lukšių pieninė“ įsigijimo, praneša „Verslo žinios“. Sandorį tikimasi baigti šiais metais.
Bandymai keisti valdybą
Klaipėdos bendrovės „Karpis“ mirusio savininko Raimondo Karpavičiaus turto paveldėtojams toliau ginčijantis dėl teisių į palikimą, „Karpio“ valdomos įmonės „Marijampolės pieno konservai“ akcininkų liepos pabaigoje išrinktos valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi buvo paskirtas buvęs „Pienas LT“ finansų vadovas Nerijus Jakubauskas, teigia BNS šaltiniai. Tačiau jis vadovavo tik kelias dienas.
Į Marijampolės apylinkės teismą, prašydamas iš naujo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neleisti keisti bendrovės valdybos, kol nebus išspręstas ginčas dėl teisių į R. Karpavičiaus palikimą, kreipėsi H. Karpavičius. Jis teismui teigė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bankas gali atsisakyti pasirašyti liepos 25 dienos susitarimo projektą ir pradėti priverstinį daugiau nei 15 mln.
Žaliavinio pieno kainos įtaka
Ūkininkams pieno gamintojams tai labai gerai, ir ačiū Dievui, kad ši kaina ne per žema. Nes kai ji per žema, pieno kiekis pradeda mažėti - mažėja karvių, jos išvežamos į Lenkiją, nesikuria nauji ūkiai. Kai trūksta pieno, jo kaina irgi didėja. Mes turime du bazinius produktus: liesus pieno miltus (jie gaminami Kalvarijoje) ir pieno konservus, gaminamus Marijampolėje. Abu produktai priklauso nuo pasaulinės biržos kainų, todėl daryti įtaką kainai pakankamai sudėtinga, ypač pieno miltų kainai. Jei 2023-aisiais ūkininkai protestuodami prie fabriko rikiavosi, tai dabar perdirbimo įmonių atstovai pas ūkininkus „rikiuojasi“ - netiesiogiai, bet rikiuojasi, nes visiems reikia pieno, ir jo reikia už draugišką kainą. Ūkininkas renkasi, kam jį parduoti.
Stambieji pieno gamintojai už kg pieno gauna apie 0,6 Eur/kg, smulkieji kiek mažiau. Lietuvos vidurkis (2024 m. duomenimis) yra 0,54 Eur/kg, o ES - 0,52 Eur/kg. Beje, Lietuvoje už žaliavinį pieną mokame gerokai daugiau nei jis kainuoja Estijoje ar Latvijoje. Ir lenkus lenkiame.
2024-aisiais apie 20 proc. (per metus!) sumažėjo pieno tiekėjų. Tai įvyko dėl to, kad smulkieji ūkininkai ėmė trauktis iš rinkos. Liūdina, kad ir vidutinių ūkininkų, kasdien tiekiančių maždaug po toną pieno, irgi mažėja. Manyčiau, taip yra ne dėl pieno kainos - ji yra apynormalė. Ūkininkai kalba apie tai, kad labai trūksta šiame sektoriuje dirbti norinčių žmonių. Jaunimas nenori šio darbo: jei augini karves - ne tik atostogų neturi, bet ir išsimiegoti normaliai negali. Ir ne tik tai: žiūrėk, karvės susirgo, kainos pakilo, nauji ekologijos reikalavimai atsirado.
Ateities perspektyvos
Nemanau, kad reikės Kinijos, Pakistano ar Indijos pieno Lietuvoje. Vidaus rinkos apsirūpinimas yra normalus. Kaip minėjau, nemažai ir eksportuojame. Parduotuvėse galime matyti ir iš aplinkinių valstybių atvežtų pieno produktų. Pieno sektorius - ne tik vidaus sektorius. Turime galimybes įsitvirtinti užsienio šalyse, išlaikyti šias pozicijas ir net išplėtoti jau turimas. Lietuviški pieno produktai žinomi visame pasaulyje. Turime stengtis, kad ir pieno gamintojai jaustųsi gerai, nes be pieno mes nieko negalime. Pienas yra viskas.
Nepanaudoti pieno sektoriaus pranašumo Lietuvoje, kur veikia aukščiausio lygio pieno gamintojų bendrovės, jo neplėtoti - būtų ekonomiškai nelogiška. Pagaliau tai regioninė politika, apie kurią tiek daug kalbama (bet tik kalbama). Iš tiesų regioninė politika - vienas iš politikos elementų. Visi stambiausi pieno ūkiai, perdirbimo įmonės - regionuose. Jei kalbėtume ne lozungais, bet realiai, tai pieno gamybos ir perdirbimo sektorius turėtų būti valstybės interesas. Visos valstybės taip elgiasi.
tags: #uab #marijampoles #pieno #konservai #istorija