Pasiutligė ir kitos ligos, kuriomis galima užsikrėsti per mėsą ir gyvūnus: pavojai ir prevencija
Pasiutligė yra viena iš baisiausių ligų, kuria gali užkrėsti gyvūnai, tačiau tai ne vienintelis pavojus, slypintis artimoje sąveikoje su jais ir vartojant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias ligas, kuriomis galima užsikrėsti nuo gyvūnų ir per mėsą, jų simptomus, diagnostiką, gydymą ir, svarbiausia, prevencijos būdus.
Gyvūnų sukeliami parazitiniai pavojai: nuo toksoplazmozės iki echinokokozės
Per didelis gyvūnų sužmoginimas gali turėti neigiamų pasekmių, įskaitant užsikrėtimą parazitinėmis ligomis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė atkreipia dėmesį, kad šunys ir katės dažnai platina parazitus per išmatas. Vienas tokių pavyzdžių yra toksoplazmozė, kurią sukelia pirmuonys, pasišalinantys su sergančių gyvūnų išmatomis. Žmogus gali užsikrėsti atsitiktinai prarijus šių sukėlėjų tvarkant katės smėlio dėžę, liečiant užkrėstus aplinkos daiktus ar dirbant sode. Svarbu paminėti, jog infekcijos šaltinis yra katės, platinančios ligą, o nuo jų išmatomis užterštos aplinkos gali užsikrėsti tiek žmonės, tiek gyvūnai. Taip pat susergama valgant nepakankamai termiškai apdorotą užkrėstą mėsą (ypač kiaulieną, avieną, elnieną), vandenį, vaisius ir daržoves, taip pat maistą, kurio ruošimui naudoti virtuvės įrankiai, aplinkos paviršiai turėjo sąlytį su užkrėsta žalia mėsa, vaisiais, daržovėmis.
Kita nemaloni parazitinė liga, platinama kačių ir šunų, yra toksokarozė. Šių kirmėlių kiaušinėliai aplinkoje išlieka net iki ketverių metų. Prarijus kiaušinėlį, kuris patenka į mūsų žarnyną nuo užterštų objektų - daržovių, vaisių, dulkių, kurios patenka ant maisto iškylaujant, atvirų telkinių vandens, jeigu juo plaunami vaisiai, pirmiausiai išsirita lervutės, kurios patenka į kraujotaką ir keliauja po visą organizmą. Jos gali apsistoti raumenyse, nukeliauti į širdį, akis ir pažeisti šiuos organus. Dažnas simptomas - nedidelė, maždaug 37,2 laipsnio temperatūra, kuri pakankamai alina organizmą, sausas kosulys, ypač naktį, gan stiprios alerginės reakcijos. Kartais ši liga netgi imituoja astmą.
Specialistės teigimu, tiesiogiai nuo gyvūno tiek toksokaroze, tiek toksoplazmoze užsikrėsti negalima - parazitų kiaušinėliai turi subręsti dirvožemyje. Tačiau echinokoko (kaspinuočio rūšies) kiaušinėliai, kurie šalinasi iš gyvūno žarnyno, jau būna subrendę, todėl užsikrėsti galima tiesiogiai, jei jie lieka ant šuns ar katės kailio. Be to, echinokokai šalinasi ne tik su išmatomis. Paskutiniai šio kaspinuočio nareliai, atsikabinę nuo kūno, aktyviai iššliaužia per išeinamąją angą patys. O šuo juk visai vartosi, laižosi ir šie nareliai pasklinda po kailį. Jei tokį augintinį mes bučiuosime, apsikrėsti tikimybė yra.
Nors daugelio kirmėlių kiaušinėliai tampa pavojingi tik aplinkoje, o ne gyvūno pilve, specialistė priminė, kad mūsų augintiniai juk neskraido oru. Jie vaikšto, voliojasi, trinasi į žolę, uosto kitų gyvūnų išmatas ir šių kiaušinėlių ant savo kailio prisirankioja. Aplipti šiais kiaušinėliais jiems tikrai paprasčiau nei žmonėms.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai bulviniai blynai
Odos grybelis ir kitos zoonozės: ką svarbu žinoti?
Jakovo veterinarijos klinikos vadovas Jakovas Šengautas atkreipia dėmesį, kad nuo laukinių kačių ir šunų galima užsikrėsti ne tik kirmėlėmis, bet ir odos ligomis. Kalbant apie gatvėje gyvenančias kates ir šunis, svarbiausias pavojus - įvairios zoonozės. Tai susirgimai, kurie būdingi ir gyvūnams, ir žmonėms. Viena iš mums žinomų zoonozių - kirmėlės. Jų nuo gyvūnų galime prisirankioti visokių - askaridžių, toksokarų, kaspinuočių. Aišku, dažniau užsikrečiama nuo išmatų, tačiau jei gyvūnas pasituštino, po to palaižė savo ar pagaliau svetimo šuns užpakalį, po to palaižė mūsų ranką, o mes, jos nenusiplovę, liečiame maistą ar burną, tokia grandine kiaušinėliai gali pakliūti į mūsų organizmą.
Dar vienas pavojingas susirgimas, kuriuo dažniausiai galima užsikrėsti nuo laukinių kačių, - trichofitija, arba kerpamoji dedervinė. Tai odos grybelis, kai ant odos atsiranda aiškų kontūrą turinčios blyškiai geltonos dėmės su besilupančiu centru. Ligos gydymas gali būti labai ilgas.
Toksoplazmozė: pavojus nėščioms moterims ir naujagimiams
Katės, net niekur neišeinančios, gali sirgti toksaplazmoze, kuri labai pavojinga nėščioms moterims, nes gali sukelti persileidimą bei kitas nėštumo patologijas. Veterinaras aiškino, kad katė toje fazėje, kai gali užkrėsti žmogų, būna tris savaites. Todėl tvarkant kačių išmatas labai svarbu laikytis higienos: išmatas išmesti su samteliu, iškart nusiplauti rankas. Iš esmės pakanka, kad nėščia moteris netvarkytų namuose katės išmatų, ir ji neužsikrės.
Pasiutligė: mirtina liga, kurios būtina saugotis
J. Šengautas įspėjo nepamiršti ir pavojingiausios ligos, kuria gali užkrėsti gyvūnas, - pasiutligės. Nuo jos miršta visi - ir gyvūnai, ir žmonės. Naminiai gyvūnai nuo jos skiepijami, tačiau su gatvėje sutiktais reikėtų elgtis atsargiai, jokiu būdų jų nebučiuoti, kadangi užkratas perduodamas ne tik per kraują, bet ir per gleivinę. Labai pavojinga, jei laukinis gyvūnas užklysta į kiemą ir eina prie žmonių. Labai didelė tikimybė, kad jis serga pasiutlige, nes normaliai gyvūnai taip nesielgia.
Bakterinės infekcijos per maistą: Ešerichiozė, Kampilobakteriozė, Listeriozė ir Salmoneliozė
Be parazitinių ir virusinių ligų, per maistą galima užsikrėsti ir bakterinėmis infekcijomis, tokiomis kaip ešerichiozė, kampilobakteriozė, listeriozė ir salmoneliozė.
Taip pat skaitykite: Makaronų ir mėsos patiekalai
- Ešerichiozė yra žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia E. coli bakterijų grupė. Labiausiai žinoma patogeninė E. coli rūšis yra E. coli O157:H7, kuri gamina Shigos toksiną ir gali sukelti stiprius pilvo spazmus, viduriavimą su kraujo priemaiša ir vėmimą. Norint apsisaugoti nuo šios infekcijos, būtina kruopščiai termiškai apdoroti maistą, ypač mėsą, ir laikytis higienos reikalavimų ruošiant maistą.
- Kampilobakteriozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Campylobacter jejuni rūšies bakterijos. Užsikrėsti galima vartojant žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač paukštieną, nepasterizuotą pieną ir užterštą vandenį. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo, galvos ir raumenų skausmais, pykinimu ir vėmimu.
- Listeriozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes rūšies bakterijos. Skirtingai nuo kitų per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, listerijos gali daugintis užterštuose maisto produktuose, laikomuose šaldytuve. Užsikrėsti galima vartojant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, daržoves, nevirintą, nepasterizuotą pieną ir iš jo pagamintus produktus. Liga pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, kartais virškinimo trakto sutrikimais.
- Salmoneliozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Užsikrėsti galima vartojant žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą, užterštą salmonelėmis paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną, pieną ir jų produktus, vandenį, vaisius bei daržoves. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu ir vėmimu.
Toksokarozė: grėsmė žmogaus gyvybei
Žmogaus organizmas toksokarozės lervoms vystytis ir daugintis netinkamas, bet jeigu lerva praryjama, iš kiaušinėlio išsiskyrusi lerva nežūna, tačiau negali subręsti, todėl ieškodama palankesnės sau aplinkos migruoja po visą organizmą ir gali sukelti grėsmę žmogaus gyvybei, pažeisdama tam tikrus jo organus. Žmonėms diagnozuoti toksokarozę yra sunku, nes ligos simptomai yra labai panašūs į daugelio kitų ligų simptomus. Kadangi toksokara lervos neturi pastovios lokalizacijos organizme, įtarus ligą atliekami serologiniai tyrimai iš kraujo serumo imunofermentinės analizės metodu.
Žarnyno jersiniozė: liga, mėgstanti šaltį
Žarnyno jersiniozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Yersinia enterocolitica rūšies bakterijos. Jos mėgsta šaltį - dauginasi žemoje 2°C-4°C temperatūroje, todėl daržovių saugyklose palaikoma žema temperatūra sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Puiki terpė jersinijoms daugintis yra pūvančios daržovės.
Pasiutligė: ūmi virusinė liga, visuomet mirtina
Pasiutligė - ūmi virusinė liga, kuri visuomet yra mirtina dėl progresuojančio smegenų pažeidimo. Pasiutligės sukėlėjas yra labai neatsparus išorės aplinkai virusas, todėl juo užsikrečiama tik tada, kai pasiutlige sergančio gyvūno seilės per pažeistą odą arba gleivines patenka į žaizdą.
vCJD: reta, bet mirtina liga, susijusi su galvijų spongiformine encefalopatija
Karvių pasiutligė (BSE) - liga, kurią galvijai užsikrečia prionais. Žmonėms sklindanti forma vadinama vCJD ir gali išsivystyti, jei suvartojama infekuota jautiena, kurioje yra smegenų ar stuburo audinių, arba per kraują iš sergančio asmens. Nors ligos paplitimas labai sumažėjo dėl griežtų kontrolės priemonių, ši būklė vis dar išlieka praktiškai nepagydoma ir yra mirtina.
Trichineliozė: kirmėlinė liga, plintanti per mėsą
Trichineliozė (lot. trichinellosis) - kirmėlinė liga, kurią sukelia organizme parazituojančios apvaliosios kirmėlės trichinos (lot. trichina; gr. trichinos - plaukinis). Žmogui pavojingiausia trichina - Trichinella spiralis. Žmonės trichinelioze užsikrečia valgydami žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną bei laukinių gyvūnų mėsą. Užsikrėtus, pirmieji simptomai atsiranda praėjus vienai dienai ir vėliau po infekcijos.
Taip pat skaitykite: Mėsos audinių rūšys ir sudėtis
Prevencija ir apsauga: kaip sumažinti riziką užsikrėsti?
Norint sumažinti riziką užsikrėsti ligomis nuo gyvūnų ir per mėsą, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Laikykitės higienos: reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, ypač po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant maistą ir prieš valgant.
- Tinkamai apdorokite maistą: kruopščiai termiškai apdorokite mėsą, ypač kiaulieną, paukštieną ir jautieną. Naudokite atskirus įrankius žaliai mėsai ir kitiems maisto produktams.
- Venkite kontakto su laukiniais gyvūnais: neliesti, neglostyti ir nemaitinti laukinių gyvūnų. Jei įkando gyvūnas, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Reguliariai vakcinuokite naminius gyvūnus: šunys, katės ir šeškai turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės.
- Duokite augintiniams vaistų nuo kirmėlių: reguliariai duokite savo augintiniams vaistų nuo kirmėlių, net jei jie neišeina į lauką.
- Nevalgykite neplautų vaisių ir daržovių: kruopščiai nuplaukite vaisius ir daržoves prieš vartojimą.
- Vartokite tik šviežius kiaušinius: kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių.
- Venkite vartoti nepasterizuotą pieną ir jo produktus: vartokite tik pasterizuotą pieną ir iš jo pagamintus produktus.
- Pasirinkite saugius maisto produktus: venkite vartoti jautieną šalyse, kuriose pasitaikė BSE atvejų.
- Kontroliuokite galvijų užsikrėtimą BSE: reguliarūs BSE tyrimai galvijų ūkiuose, ligotų gyvūnų naikinimas, draudimų taikymas maisto produktams ir pašarams, kuriuose gali būti užkrėstų audinių.
tags: #pasiutligė #mėsa #užsikrėsti