Tortas Stefanija: Istorija, Receptas ir Kulinarijos Paveldas Lietuvoje

Tortas „Stefanija“ - tai ne tik gardus desertas, bet ir dalis Lietuvos kulinarinio paveldo, turinti gilias istorines šaknis. Šis tortas, menantis tarpukario Vilnių, yra puikus pavyzdys, kaip maistas gali būti susijęs su kultūra, istorija ir žmonių prisiminimais.

Torto „Stefanija“ Istorija

Torto „Stefanija“ receptui - daugiau nei šimtas metų. Šio torto istorija glaudžiai susijusi su Vilniumi ir garsia to meto cukraine „Baltasis Štralis“. Pasak istorinių šaltinių, „Baltasis Štralis“ buvo įsikūręs Signatarų namų pirmajame aukšte 1918 m. ir garsėjo savo tortais bei pyragaičiais. Tai buvo viena iš garsiausių cukrainių Vilniuje, kurioje kepdavo ir gamindavo desertus patys.

Jonas Vileišis, Vasario 16-osios akto signataras ir pirmasis Kauno burmistras, taip pat yra susijęs su šio torto istorija. Jo dukra, studijuodama Vilniuje prieš Antrąjį pasaulinį karą, savo atsiminimuose rašė, kad kartais, pabėgus iš paskaitų arba per pertraukas, jie atbėgdavo į „Baltąjį Štralį“ ir mėgstamiausias kepinys buvo būtent šitas tortas „Stefanka“.

Kaip ir priklauso belgiškam tortui, „Stefanija“ yra šokoladinis tortas.

Torto „Stefanija“ Receptas

Nors torto „Stefanija“ receptai įvairuoja, pagrindiniai ingredientai ir gaminimo principai išlieka panašūs. Pateikiame vieną iš galimų receptų:

Taip pat skaitykite: Gardus baltymų ir grietinėlės tortas

Biskvitui reikės:

  • 4-6 kiaušinių
  • 80-120 g miltų
  • 80-120 g cukraus
  • 20-35 g sviesto
  • Žiupsnelio druskos

Biskvito gaminimas:

  1. Kiaušinių tryniai atskiriami nuo baltymų ir išplakami su cukrumi iki baltumo.
  2. Kiaušinių baltymai išplakami iki standumo ir per tris kartus įmaišomi į trynius.
  3. Sudedama druska, miltai ir smulkintas sviestas.
  4. Užminkyta tešla dalijama į šešias dalis ir iškočiojama į maždaug 20 cm skersmens biskvitus.
  5. Kepama 180-200 laipsnių temperatūroje, kol paruduos.

Pertepimui reikės:

  • 4-5 kiaušinių
  • 150-200 g cukraus
  • 200-250 g sviesto
  • 150-200 g šokolado
  • 20 g kakavos miltelių

Pertepimo gaminimas:

  1. Kiaušinius išplakti su cukrumi ir šildyti dubenį, įdėjus į puodą su vandeniu, kol masė ims tirštėti.
  2. Nukelti nuo ugnies ir maišyti plakikliu apie 10 min (kol pravės).
  3. Šokoladą susmulkinti ir ištirpdyti, įdėjus į puodą su vandeniu.
  4. Į šokoladą sudėti smulkintą sviestą.
  5. Tada sumaišyti šokolado masę su kiaušinių mase, dar įdedant kakavos miltelių.

Torto formavimas:

  1. Dėti biskvitus vieną ant kito, pertepant mase.
  2. Pagamintą tortą aptepti tuo pačiu kremu.

Tortai Lietuvoje: Istorinis Kontekstas

Tortai Lietuvoje turi ilgą ir įdomią istoriją, siekiančią dar XIV amžių.

Tortų atsiradimas Lietuvoje

Tortus lietuviai turėjo pažinti kartu su krikščionybe. XIV a. pabaigoje jie buvo valgomi Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos dvare. Turėjo jų ragauti ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, tuomet, kai gyveno Vokiečių ordino pilyse. Tačiau iš dokumentų žinome, kad anuometiniai tortai dažniau priminė apvalius kvietinės duonos papločius, nei įdarytus pyragus.

Įdaryti tortai į Lietuvą turėjo patekti su itališka gastronomine kultūra. Šios kultūros plitimas Lietuvoje dažniausiai siejamas su Milano kunigaikštyte Bona Sforza, ištekėjusia už Žygimanto Senojo ir 1518 m. tapusia Lietuvos didžiąja kunigaikštiene bei Lenkijos karaliene. Juk „tortukai visiems stalams“ yra įrašyti net jos vestuvių puotos, įvykusios 1517 m. gruodžio 6 d. Neapolyje, valgių sąraše.

Tortų populiarumas baroko epochoje

Tortai Lietuvoje išpopuliarėjo baroko epochoje. Jie buvo valgomi didikų rūmuose, turtingesnių miestiečių namuose, vienuolynuose. Pavyzdžiui, 1620 m. Lietuvos jėzuitų provincijos valgiaraštyje randame aprašytus Velykų pietus: kietai virtus kiaušinius, jautieną, barščius, veršieną, vištieną arba kaplūnus pilkšvai geltoname padaže su šafranu, žvėrieną, keptą avinėlį, keptas žąsis, vištas ir paršelį, ryžius su pienu ir skanų tortą. Šį žodį randame ir Konstantino Sirvydo 1642 m. žodyne.

Radvilų virėjas pasižymėjo daugiau nei dešimtį tortų receptų. Dalis jų - nesaldūs (su vėžiais, su raugintais kopūstais, su kaštainiais, su špinatais, su veršiena ar balandžių mėsa).

Taip pat skaitykite: Varškės tortas be kepimo

Sluoksniuoti tortai XIX amžiuje

XVIII a. Europoje buvo sukurta dar viena, nauja, šiais laikais mums labiausiai įprasta, torto rūšis - sluoksniuotas pyragas. XIX a. jie išpopuliarėjo. Senojo Vilniaus gastronomijos knygose jų receptus randame greta kitų, labiau senovinių tortų (plokštainių, įdarytų pyragų). Vienas jų - dvisluoksnis migdolinis tortas.

Kavinės ir tortai tarpukario Vilniuje

Tame pat XVIII a. Vilniuje atsiranda naujos maitinimo įstaigos - kafenhauzai, kavinės ir restoranai. Tačiau XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje jose randame nemažai ir saldumynų. Tarpukario laikotarpiu Boleslovui Štraliui priklausiusiame „Raudonajame Štralyje“ torto porcija be kremo kainavo 50 anuometinės Lenkijos grošų, o su kremu - 85. Tai buvo pats brangiausias konditerinis kepinys.

Alternatyvūs Tortai Lietuvoje: Duonos Tortas

Be tradicinių tortų, Lietuvoje egzistuoja ir alternatyvūs receptai, tokie kaip duonos tortas.

Duonos torto istorija

Duonos tortas pradėtas gaminti dar tarpukario Lietuvoje. Šio torto receptas apipintas įdomia istorija ir gaminamas iš juodos duonos miltų. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ Zarasuose gyvenanti Irena Kviatkovskienė pasakojo, kad kepti neįprastą duonos tortą ją išmokė netoliese gyvenusi kaimynė - Antano Smetonos laikų gaspadinė.

Juodos duonos miltų gaminimas

Juodos duonos miltus I. Kviatkovskienė pasigamina pati: „Duoną reikėtų rinktis su kuo mažiau priedų. Išdžiovinu juodos duonos riekeles - geriausia tai daryti ant saulės. Vėliau, kai sudžiūsta, sumalu mėsmale."

Taip pat skaitykite: Tradicinis medaus tortas

Duonos torto ingredientai:

  • Juodos duonos miltai
  • Grietinė
  • Cukrus
  • Kakava
  • Vanilinis cukrus
  • Želatina
  • Riešutai
  • Cukraus pudra

Duonos torto gaminimas:

  1. Grietinę išplakite su cukrumi, kakava ir vaniliniu cukrumi.
  2. Sumaišykite su brinkinta ir ištirpinta želatina.
  3. Formą ištepkite sviestu, pabarstykite duonos trupiniais ir sukrėskite pusę duonos mišinio.
  4. Paviršių gerai išlyginkite, ant viršaus krėskite grietinės plakinį, suberkite smulkintus riešutus.
  5. Ant jos krėskite likusį duonos mišinį.

Tortai ir Šventės Lietuvoje

Senais istoriniais laikais tortai buvo neatskiriama šventės dalis. Juk saldumas - retas ir prabangus skonis. O ir torto paruošimui reikėjo aukštos kvalifikacijos virėjo. Tad, pasiturinčiuose namuose jie puikuodavosi ant stalo per Velykas, Kalėdas ar vardines. Seniau nebuvo priimta švęsti gimtadienių. Tiek žmonės, tiek miestai turėjo vardus, primenančius apie tais vardais pavadintus šventuosius ir leidžiančius minėti vardines to šventojo dieną.

Lietuvoje gimtadieniai plačiau pradėti švęsti tarpukariu.

Vilnius 700: Skanios Istorijos

2023 metais Vilnius minės 700 metų jubiliejų. Istorikai miestų gimtadienius skaičiuoja nuo jų pirmojo paminėjimo rašytiniuose dokumentuose. Vilniui taip nutiko 1323 m. sausio 25 d. - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose paminėta, jog jis surašytas „mūsų mieste Vilniuje“.

Artėjant Vilniaus jubiliejui, siekiama papasakoti miesto istoriją per gastronomiją. Viena ryškiausių jos dalių - maisto kultūra, per kurią atsiskleidžia šimtmečius menantis sostinės veidas.

Siekiant projekto tęstinumo, organizatoriai pakvietė prisijungti restoranus ir adaptuoti autentiškus patiekalus šių dienų virtuvei bei kurti naujas jų interpretacijas. Šiuo metu daugiau nei 10 sostinės restoranų siūlo paragauti „Vilniaus istorijos“.

tags: #tortas #stefanija #receptas

Populiarūs įrašai: