Tortas Stefanija: Istorija, Receptai ir Kulinarijos Paveldas Lietuvoje

Tortai Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias net XIV amžių. Jie buvo ne tik skanėstas, bet ir svarbi švenčių dalis, liudijanti apie šalies istoriją ir kultūrą. Vienas iš tokių istorinių desertų yra tortas „Stefanija“, turintis daugiau nei šimto metų istoriją. Šis straipsnis apžvelgia torto „Stefanija“ kilmę, receptus, bei kitus įdomius faktus apie tortų istoriją Lietuvoje.

Torto „Stefanija“ Istorija

Tortas „Stefanija“ turi ypatingą vietą Vilniaus konditerijos istorijoje. Pasak istorinių šaltinių, šis tortas buvo populiarus tarpukario Vilniuje. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ viešėjęs R. Laužikas pasakojo, kad pirmajame Signatarų namų aukšte 1918 m. buvo įsikūrusi „Baltojo Štralio“ cukrainė, kuri garsėjo tortais ir pyragaičiais. Tai buvo viena iš garsiausių cukrainių Vilniuje, kur kepdavo ir gamindavo desertus patys, tai buvo jų ženklas.

Jono Vileišio, Vasario 16-osios akto signataro, dukra, studijuodama Vilniuje prieš Antrąjį pasaulinį karą, savo atsiminimuose užrašė, kad kartais pabėgę iš paskaitų arba per pertraukas jie atbėgdavo per Pilies gatvę į „Baltąjį Štralį“ ir mėgstamiausias kepinys buvo būtent šitas tortas „Stefanka“.

Torto „Stefanija“ Receptas

Nors torto receptai įvairuoja, pagrindiniai ingredientai ir gaminimo principai išlieka panašūs. Tai šokoladinis tortas, kaip ir priklauso belgiškam tortui.

Biskvito Tešla

  • 4-6 kiaušiniai
  • 80-120 g miltų
  • 80-120 g cukraus
  • 20-35 g sviesto
  • Žiupsnelis druskos

Gaminimas:

Taip pat skaitykite: Gardus baltymų ir grietinėlės tortas

  1. Kiaušinių tryniai atskiriami nuo baltymų ir išplakami su cukrumi iki baltumo.
  2. Kiaušinių baltymai išplakami iki standumo ir per tris kartus įmaišomi į trynius.
  3. Sudedama druska, miltai ir smulkintas sviestas.
  4. Užminkyta tešla dalijama į šešias dalis ir iškočiojama į maždaug 20 cm skersmens biskvitus.
  5. Kepama 180-200 laipsnių temperatūroje, kol paruduos.

Pertepimas

  • 4-5 kiaušiniai
  • 150-200 g cukraus
  • 200-250 g sviesto
  • 150-200 g šokolado
  • 20 g kakavos miltelių

Gaminimas:

  1. Kiaušiniai išplakami su cukrumi ir šildomi dubenyje, įdėjus į puodą su vandeniu, kol masė ims tirštėti.
  2. Nukelti nuo ugnies ir maišyti plakikliu apie 10 min (kol pravės).
  3. Šokoladas susmulkinamas ir ištirpinamas, įdėjus į puodą su vandeniu.
  4. Į šokoladą sudedamas smulkintas sviestas.
  5. Šokolado masė sumaišoma su kiaušinių mase, įdedant kakavos miltelių.

Torto Formavimas

  1. Biskvitai dedami vienas ant kito, pertepant mase.
  2. Pagamintas tortas aptepamas tuo pačiu kremu.

Tortai Lietuvoje: Istorinis Kontekstas

Žodis „tortas“ pirmą kartą buvo ištartas prieš daugiau nei 2000 metų Senovės Romos imperijoje. Lotynų kalboje „torta“ reiškė apvalios formos plokščią kvietinę duoną. Viduramžių Europoje šis pavadinimas prigijo plokštiems pyragams su įdaru.

Tortus lietuviai turėjo pažinti kartu su krikščionybe. XIV a. pabaigoje jie buvo valgomi Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos dvare. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas taip pat turėjo jų ragauti, kai gyveno Vokiečių ordino pilyse. Tačiau anuometiniai tortai dažniau priminė apvalius kvietinės duonos papločius, nei įdarytus pyragus.

Įdaryti tortai į Lietuvą atkeliavo su itališka gastronomine kultūra. Šios kultūros plitimas Lietuvoje siejamas su Milano kunigaikštyte Bona Sforza, kuri ištekėjo už Žygimanto Senojo ir 1518 m. tapo Lietuvos didžiąja kunigaikštiene bei Lenkijos karaliene. „Tortukai visiems stalams“ buvo įrašyti net jos vestuvių puotos, įvykusios 1517 m. gruodžio 6 d. Neapolyje, valgių sąraše.

Tortai Lietuvoje išpopuliarėjo baroko epochoje. Jie buvo valgomi didikų rūmuose, turtingesnių miestiečių namuose ir vienuolynuose. Pavyzdžiui, 1620 m. Lietuvos jėzuitų provincijos valgiaraštyje buvo aprašyti Velykų pietūs su skaniu tortu.

Taip pat skaitykite: Varškės tortas be kepimo

XVII a. pabaigos Radvilų virėjo užrašų knygelėje buvo daugiau nei dešimt tortų receptų. Vieni jų priminė pyragus su įdaru, kiti - storus, vientisos tešlos plokštainius, panašius į šiuolaikinius biskvitus. Dalis jų buvo nesaldūs, pavyzdžiui, su vėžiais, raugintais kopūstais, kaštainiais, špinatais, veršiena ar balandžių mėsa.

XVIII a. Europoje buvo sukurta sluoksniuoto pyrago rūšis, kuri išpopuliarėjo XIX a. Senojo Vilniaus gastronomijos knygose jų receptus galima rasti greta senovinių tortų.

XVIII a. Vilniaus Kavinės ir Konditerija

XVIII a. Vilniuje atsirado naujos maitinimo įstaigos - kafenhauzai, kavinės ir restoranai. XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje jose buvo galima rasti įvairių saldumynų. Tarpukario laikotarpiu Boleslovui Štraliui priklausiusiame „Raudonajame Štralyje“ torto porcija be kremo kainavo 50 anuometinės Lenkijos grošų, o su kremu - 85. Tai buvo pats brangiausias konditerinis kepinys.

Duonos Tortas: Smetonos Laikų Receptas

Duonos tortas yra dar vienas unikalus desertas, pradėtas gaminti tarpukario Lietuvoje. Jam naudojami juodos duonos miltai. Irena Kviatkovskienė iš Zarasų, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“, pasakojo, kad kepti šį tortą ją išmokė Antano Smetonos laikų gaspadinė.

Juodos Duonos Miltų Gaminimas

Juodos duonos miltus I. Kviatkovskienė pasigamina pati: „Duoną reikėtų rinktis su kuo mažiau priedų. Išdžiovinu juodos duonos riekeles - geriausia tai daryti ant saulės. Vėliau, kai sudžiūsta, sumalu mėsmale.“

Taip pat skaitykite: Tradicinis medaus tortas

Ingredientai

  • Juodos duonos miltai
  • Kiaušiniai
  • Lydytas sviestas
  • Riešutų trupiniai
  • Prieskoniai
  • Spanguolės (nebūtinai)

Gaminimas

  1. Duonos ir riešutų trupiniai bei prieskoniai sumaišomi su kiaušinių plakiniu, supilamas lydytas sviestas.
  2. Orkaitė įkaitinama iki 180 °C.
  3. Kepimo skarda (18-20 cm skersmens) išklojama kepimo popieriumi ir supilama pusė tešlos.
  4. Kepama apie 15-18 minučių.
  5. Išimama iš kepimo formos ir padedama ant grotelių atvėsti.
  6. Jei naudojamos šaldytos spanguolės, jos pašildomos puodelyje ir sutrinamos maisto smulkintuvu.
  7. Tortas formuojamas kepimo formoje. Jei biskvito lakštai išėjo labai stori, jie perpjaunami pusiau.

Duona Lietuvių Kultūroje

Nuo senų senovės lietuviai duoną suasmenindavo ir sudievindavo. Ji minima pasakose, priežodžiuose ir patarlėse, jos gausu net iki šių dienų išlikusiuose ritualuose. Net šiais laikais duona - būtinas lietuvio pietų stalo atributas.

Vilniaus 700 Metų Jubiliejus

2023 metais Vilnius minės 700 metų jubiliejų. Istorikai miestų gimtadienius skaičiuoja nuo jų pirmojo paminėjimo rašytiniuose dokumentuose. Vilniui taip nutiko 1323 m. sausio 25 d. - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose paminėta, jog jis surašytas „mūsų mieste Vilniuje“. Taigi, sausio 25-oji yra mūsų sostinės gimtadienis.

Šio jubiliejaus proga siekiama atgaivinti miesto istoriją per gastronomiją. Vilniaus miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“ pakvietė gastronomijos istoriką Rimvydą Laužiką, kuris atkūrė jau pamirštų ir retai sutinkamų vilnietiškų receptų istorijas ir adaptavo jas šiuolaikinei virtuvei.

tags: #tortas #stefanija #receptas

Populiarūs įrašai: