Raugintų kopūstų nauda šunims: ar tai saugus ir sveikas pasirinkimas jūsų augintiniui?

Kopūstai - tai daržovė, turinti bene daugiausiai atmainų: visame pasaulyje suskaičiuojama maždaug 100 skirtingų kopūstų rūšių! Ši daržovė, turinti daugybę atmainų, yra puikus dietinis maistas, kuriame yra visai nedaug kalorijų. Vis dėlto, svarbiausia yra ne tai. Šiose daržovėse gausu vitaminų, mineralų ir kitų organizmui svarbių medžiagų, todėl verta pasidomėti, kuo naudingos mūsų šalyje populiariausios kopūstų rūšys. Straipsnyje aptarsime raugintų kopūstų naudą šunims, atsižvelgdami į jų sudėtį, galimą poveikį sveikatai ir saugų vartojimą.

Kopūstų įvairovė ir jų naudingosios savybės

Prieš gilinantis į raugintų kopūstų naudą šunims, svarbu apžvelgti įvairias kopūstų rūšis ir jų teikiamą naudą žmonėms. Tai padės suprasti, kokias medžiagas šuo gali gauti valgydamas raugintus kopūstus.

Baltagūžiai kopūstai: Padeda gydyti įvairias ligas, veiksmingai kovoja su vidurių užkietėjimu, gydo skrandžio opas ir kitas virškinimo sistemos ligas. Šios daržovės yra puikus unikalaus vitamino U šaltinis, kuris padeda įveikti skrandžio uždegimą. Baltagūžiai kopūstai yra vienas geriausių antioksidantų šaltinių: vos vienoje porcijoje šių daržovių yra net pusė rekomenduojamos vitamino C normos. Taip pat baltagūžiuose kopūstuose gausu sieros, kuri padeda kovoti su infekcijomis ir spartina žaizdų gijimą. Reguliarus raugintų kopūstų valgymas padeda stabdyti vėžinių ląstelių formavimąsi.
Lapiniai kopūstai (Kale): Neretai vadinami žalumynų karaliais. Šiose daržovėse yra kone visų organizmui būtinų medžiagų, todėl šiuos kopūstus ypatingai rekomenduojama valgyti vegetarams ir veganams, kuriems neretai stinga mėsoje aptinkamų vitaminų ir mineralų. Lapiniuose kopūstuose gausu vitaminų A, B1, B2, B6, C ir K, magnio, folio rūgšties, fosforo, geležies, cinko, magnio, kalcio ir natrio.
Žiediniai kopūstai: Mitybos specialistai rekomenduoja valgyti bent 2-3 kartus per savaitę. Reguliarus vartojimas gali užkirsti kelią storosios žarnos, prostatos ir kiaušidžių vėžiui. Žiedinių kopūstų sudėtyje yra dviejų svarbiausių antioksidantų - vitamino C ir mangano, Omega riebalų rūgščių ir vitamino K, kurie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.
Brokoliai: Juose gausu sulforafano, kuris pasižymi priešvėžinėmis savybėmis ir padeda veiksmingai kovoti su uždegimu. Reguliariai valgant brokolius galima smarkiai sumažinti prostatos vėžio riziką. Brokoliai yra puikus geležies šaltinis, be to, reguliariai valgant šias daržoves galima sustiprinti imunitetą ir sumažinti sklerozės vystymosi riziką.
Pekino kopūstai: Nekaloringos, bet labai naudingos daržovės, kurios padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina peršalimo ligų ir infekcijų riziką, veiksmingai kovoja su laisvaisiais radikalais ir skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Pekino kopūsto sultys mažina skausmą ir veiksmingai slopina uždegimą, jaunina veido odą.
Jūros kopūstai: Turtingi organizmui būtinais mineralais, tokiais kaip cinkas, kalis, magnis ir geležis. Taip pat šiose daržovėse gausu vitaminų А, В1, В2, В12, С, D ir Е, baltymų. Dėl sudėtyje esančio jodo jūros kopūstai gali padėti palaikyti normalią skydliaukės veiklą.
Briuselio kopūstai: Idealus maistas besilaikantiems dietos, nes šiose daržovėse itin gausu organizmui reikalingų medžiagų ir vitaminų, o kalorijų kiekis yra labai nedidelis. Briuselio kopūstai ypatingai vertinami dėl mažiau žinomų, tačiau labai naudingų antioksidantų, tokių kaip kofeinas, kaempferolas ar izoramnetinas. Jei Briuselio kopūstus valgysite reguliariai, galėsite apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso.
Ropiniai kopūstai (kaliaropės): Pasižymi kopūstams būdingomis savybėmis ir yra itin naudingos sveikatai: kaliaropėse gausu vitamino C (ropiniuose kopūstuose šio vitamino kiekis didesnis nei apelsinuose), B grupės vitaminų, biotino, geležies, magnio, mangano, kalio, ir t.t.

Raugintų kopūstų nauda šunims

Rauginti kopūstai - tai ne tik tradicinis lietuviškas patiekalas, bet ir puikus būdas išsaugoti kopūstų derlių žiemai. Šis fermentuotas produktas yra turtingas vitaminų, mineralų ir probiotikų, kurie teigiamai veikia virškinimą ir stiprina imuninę sistemą.

Vitaminų ir mineralų šaltinis

Raugintuose kopūstuose gausu vitamino C ir B grupės vitaminų, kalio, kalcio, fosforo druskų bei pieno rūgšties, kuri teigiamai veikia virškinimo procesus. Tai puikus vitamino C šaltinis, ypač svarbus šaltuoju metų laiku. Taip pat juose gausu vitamino K, kuris svarbus kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai. Be to, rauginti kopūstai turi mineralų, tokių kaip kalis, magnis ir kalcis.

Probiotikai ir virškinimo pagerinimas

Fermentacijos metu susidarantys probiotikai padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Tai gali padėti pagerinti virškinimą, sumažinti pilvo pūtimą ir stiprinti imuninę sistemą. Probiotikai yra ypač naudingi po antibiotikų vartojimo, kai žarnyno mikroflora yra pažeista.

Taip pat skaitykite: Nepalo kultūra ir aukštis

Kitos naudingos savybės

Krimskite kopūstus kasdien ir sumažinsite riziką susirgti ateroskleroze, inkstų, žarnyno ligomis. Juose esantys B grupės vitaminai aprūpins ląsteles deguonimi, suaktyvins smegenų veiklą ir pagerins nuotaiką. Tačiau rauginti kopūstai tinka ne tik protinį darbą dirbantiems - jie suteikia organizmo ląstelėms energijos, didina ištvermę, mažina nuovargį, tad rinkitės juos tada, kai ruošiatės didesniam fiziniam krūviui. Be to, šis produktas naudingas ir grožiui: jame esantis vitaminas B5 naudingas plaukams bei nagams, o riebiai odai rauginti kopūstai suteikia gaivumo, gydo nedidelius įtrūkimus.

Kaip saugiai duoti raugintų kopūstų šuniui?

Nors rauginti kopūstai gali būti naudingi šunims, svarbu juos duoti saikingai ir tinkamai paruoštus. Štai keletas patarimų:

Saikingumas: Rauginti kopūstai turėtų būti tik priedas prie pagrindinio maisto, o ne pagrindinis patiekalas. Jie neturėtų sudaryti daugiau kaip 10% viso šuns raciono.
Druska: Raugintuose kopūstuose gali būti daug druskos, todėl prieš duodant šuniui, rekomenduojama juos nuplauti vandeniu, kad sumažėtų druskos kiekis. Per didelis druskos kiekis gali būti žalingas šuns sveikatai.
Prieskoniai: Venkite raugintų kopūstų su pridėtiniais prieskoniais, tokiais kaip česnakai ar svogūnai, kurie yra toksiški šunims.
Stebėkite reakciją: Pirmą kartą duodant raugintų kopūstų, stebėkite šuns reakciją. Jei pastebėjote virškinimo sutrikimų (viduriavimas, vėmimas) ar alerginių reakcijų, neduokite daugiau.
Pasitarkite su veterinaru: Prieš įtraukiant raugintus kopūstus į šuns racioną, pasitarkite su veterinaru. Jis galės įvertinti šuns sveikatos būklę ir patarti, ar šis produktas tinkamas jūsų augintiniui.

Kitos daržovės, kurias šunys gali valgyti

Subalansuota šuns mityba turėtų būti ne tik mėsa ar paruoštas maistas. Jūsų augintiniui patartina valgyti daržoves ir vaisius, kurie suteikia jam vertingų mikro- ir makroelementų, vitaminų ir skaidulų, naudingų virškinimo sistemai. Kai kuriose žmonių valgomose daržovėse yra ingredientų, kurie gali pakenkti jūsų augintiniui.

Daržovės, kurias gali valgyti jūsų šuo:

Morkos, petražolės, salierai, burokėliai ir saldžiosios bulvės.
Saldžiosios paprikos, brokoliai, briuselio kopūstai, moliūgai ir agurkai.

Daržovėse yra daug ingredientų, naudingų jūsų šuniui. Po terminio apdorojimo jos yra lengviau virškinamos ir geriau absorbuojamos. Kai kurių daržovių, tokių kaip saldžiosios bulvės ir ankštiniai, apskritai negalima patiekti žalių.

Daržovių paruošimas šunims:

Virtos daržovės yra saugesnės šuniui. Jas lengviau virškinti ir negresia skrandžio problemos, jei praryja didesnius gabalus.
Daržovių gaminimas yra tikrai geras pasirinkimas vyresnio amžiaus gyvūnams. Tokias daržoves gali valgyti ir, pavyzdžiui, šuo sergantis kepenų ar lėtinėmis žarnyno ligomis.
Šuniukui patartina ruošti daržoves - dėl jautresnės virškinimo sistemos nei suaugusių gyvūnų ir dėl to, kad pirmieji gyvenimo mėnesiai yra dantų augimo ir keitimo laikotarpis.
Įtraukiant žalias daržoves į jauno šuns racioną, verta jas supjaustyti mažais gabalėliais, kurie nekelia pavojaus užspringti.

Daržovės, kurių reikėtų vengti:

Svogūnai, česnakai, porai, pomidorai, kryžmažiedžių šeimos daržovės - juose yra naminiams gyvūnams kenksmingų medžiagų.
Bulvės. Juose nėra vertingų maistinių medžiagų ir jos yra tik užpildai, apsunkinančios virškinimo sistemą.
Džiovintos daržovės. Paprastai jas sunku virškinti. Netinkamai išdžiovinus ar laikant, ant jų gali atsirasti kenksmingas pelėsis (ne visada matomas plika akimi).
Daržovės, likusios iš žmonių maisto.

Pavojingi produktai šunims

Nusprendus tapti augintinio šeimininku svarbu suprasti, kad prisiimama ir atsakomybė rūpintis savo keturkoju, o žinojimas, kuo maitini yra esminis sveikatos ir gerovės klausimas. Niekam ne paslaptis, kad šunys ir katės yra mėsėdžiai, tad jų mitybos pagrindas turėtų būti mėsa, nebent yra tam tikrų sveikatos problemų, kuomet gyvulinio baltymo dietoje turi būti kuo mačiau. Anot specialistų, racioną papildant ir augalinės kilmės produktais svarbu nepersistengti, nes kai kurie vaisiai ar daržovės dėl per didelio kiekio gali sukelti virškinimo sutrikimų. Vaisius ir daržoves galima duoti kaip skanėstus, tačiau jie neturėtų viršyti 10 proc.

Taip pat skaitykite: Sveikatos nauda: jūros kopūstai

Pavojingi vaisiai ir daržovės šunims:

Šparagai, avokadai, vyšnios, greipfrutai, vynuogės, citrinos, žaliosios citrinos, grybai, svogūnai, laiškiniai svogūnai, porai, česnakas, slyvos ir pomidorai.
Avokadų augintiniams duoti negalima dėl to, kad juose yra persino, kuris sukelia vėmimą ir viduriavimą.
Vyšnių kauliukuose, koteliuose ir lapuose yra cianido, kuris yra nuodingas ir gali būti mirtinas, jei vartojamas dideliais kiekiais. Vyšnių kauliukai taip pat gali užstrigti šuns žarnyne ir jį užkimšti.
Vynuogės šunims yra labai toksiškos ir gali sukelti rimtų inkstų pažeidimų.
Šunims (kaip, beje, ir katėms) yra nuodinga svogūnuose esanti medžiaga tiosulfatas, kuri ardo raudonųjų kraujo kūnelius, kenkia virškinimo traktui. Jų negalima duoti nei žalių, nei apdorotų, nei jų laiškų. Dėl tos pačios priežasties negalima duoti ir porų - net, pavyzdžiui, sriubos su jais. Tiosulfato yra ir česnakuose bei jų laiškuose, nors ir mažiau.
Šunims negalima duoti ir rabarbarų, taip pat jokių gaminių su jais - pavyzdžiui, džemų, konservų.
Prinokę pomidorai yra saugūs šunims, tačiau neprinokę - ne. Juose esanti tomatino medžiaga gali sukelti augintinių nervų sistemos, inkstų, skrandžio ir žarnyno pažeidimus. Taip pat gyvūnams nuodingos ir žalios bulvės.

Apsinuodijimo simptomai:

Dažniausiai pasitaikantys yra apsinuodijimo simptomai - virškinimo sutrikimai (viduriavimas, vėmimas), esant sunkesniam apsinuodijimui gali pasireikšti inkstų ar centrinės nervų sistemos sutrikimai. Jei pastebėjote išsiplėtusius vyzdžius, pasunkėjusį kvėpavimą ar raudonas dantenas nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Raugintų kopūstų laikymas

Rauginti kopūstai yra universalus patiekalas, tinkantis tiek kaip garnyras prie mėsos patiekalų, tiek kaip ingredientas salotoms ar sriuboms. Tačiau, norint mėgautis visais šio produkto privalumais, svarbu žinoti, kaip tinkamai jį laikyti.

Tinkamos sąlygos raugintiems kopūstams laikyti

Idealios raugintų gaminių laikymo sąlygos yra pastovi vėsi aplinka - +4-+12C. Geriausia raugintus produktus laikyti šaldytuve. Žema temperatūra (arti 0 °C) gerokai sulėtina pieno rūgšties bakterijų aktyvumą, todėl kopūstus ilgą laiką galima laikyti fermentuotus, bet ne perraugintus. Tai taip pat neleidžia daugintis nepageidaujamiems mikroorganizmams, kurie aukštesnėje temperatūroje gali sukelti puvimą ar pelėsį.

Laikymas šaldytuve: Rauginti kopūstai šaldytuve gali likti švieži ir traškūs net iki kelių mėnesių, svarbu, kad indas būtų uždengtas. Neturint šalto rūsio kopūstus, galima perdėti į stiklainius ir laikyti šaldytuve, svarbu, kad jie būtų apsemti skysčio. Jeigu skysčio trūksta, reiktų pasidaryti 2 proc. druskos tirpalą ir užpilti ant viršaus.
Laikymas rūsyje: Optimali laikymo temperatūra yra nuo 0 iki -2 °C. Tad ideali laikymo vieta yra rūsys. Rūsyje ar sandėlyje, kuriame planuojama laikyti kopūstų gūžes, reikia sukurti optimalias sąlygas kopūstams. Kopūstai mėgsta tamsą ir šaltį. Todėl geriausia, kai rūsyje palaikoma nuolatinė temperatūra ties 0º C (arba bent neviršijanti 5º C), o viduje nėra ilgalaikio apšvietimo. Žinoma, kopūstų sandėlyje visada turi cirkuliuoti oras.
Laikymas balkone: Jei laikomiems burokėliams bus per šilta, jie rizikuoja perdžiūti ir suvysti, o dar blogiau - pradėti pūti. O šaltesnėje negu pridera aplinkoje šakniavaisiuose mažėja vitaminų kiekis ir imunitetas. Tad ideali laikymo vieta yra gerai įstiklintas balkonas ir ant jo pastatyta medinė spintelė. Jei kopūstai žiemoja balkone, jų dėžė turėtų būti apšildyta.
Kiti laikymo būdai: Jeigu šaldytuve vietos taip pat nėra, raugintus kopūstus pasterizuoti. Tam reikia nupilti visą kopūstuose esantį skystį, pakaitinti iki 85 laipsnių, supilti jį ant stiklainiuose sudėtų kopūstų ir sandariai uždaryti. Tačiau kopūstų negalima užšaldyti, jie taps minkšti ir nemalonūs.

Kaip atpažinti sugedusius raugintus kopūstus

Baltos apnašos raugintų agurkų ar burokėlių stiklainyje nebūtinai yra blogas ženklas, tai gali būti fermentacijos proceso metu susidariusios natūralios apnašos, tik patariama pažiūrėti iš arčiau, ar tai ne pelėsis. Jei pelėsis, patariama nebevalgyti - grybiena, kaip ledkalnis, matoma tik mažame gabaliuke darinio, nors jis jau karaliauja visame stiklainyje. Rauginti kopūstai sugenda dar kiek kitaip, kartais jie pagleivėja, suminkštėja, patamsėja, pagelsta. Šiais atvejais jie nebevartotini.

Taip pat skaitykite: Jūros kopūstų panaudojimas

tags: #raugintų #kopūstų #nauda #šunims

Raugintų kopūstų nauda šunims: ar tai saugus ir naudingas priedas prie augintinio mitybos?