Strazdo Klajoklio Kiaušiniai: Nuo Spalvų Paslapčių Iki Gamtoje Retų Mėlynių

Kiaušinis - nepaprastas gamtos kūrinys, o paukščių kiaušiniai - tikras spalvų ir raštų kaleidoskopas. Šiame straipsnyje panagrinėsime strazdo klajoklio kiaušinius, jų spalvą, dydį, formą bei kitas įdomybes, taip pat apžvelgsime ir kitų paukščių kiaušinių ypatumus bei spalvų reikšmę gamtoje. Keliausime nuo konkretaus prie bendro, siekdami atskleisti šio gamtos stebuklo paslaptis.

Kiaušinis - Išorinė Gimda

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl paukščiai deda kiaušinius, yra ta, jog jauniklių nešiojimas su savimi gerokai apsunkintų jų skrydį. Kiaušinis yra tarsi išorinė gimda, kurioje jauniklis auga ir vystosi tol, kol gali išvysti pasaulį ir maitintis tėvų parūpintu maistu. Kaip ir viskas gamtoje, kiaušinių dėjimas turi ne tik pliusų, bet ir minusų. Pirmiausia, lizde palikti kiaušiniai yra lengvas grobis plėšrūnams. Bandant apsisaugoti nuo liūdnos baigties evoliucijos eigoje kiaušiniai spalvomis ir raštais prisiderino prie savo aplinkos ir lizdų - taip aštriadančiams plėšrūnams sunkiau juos pastebėti.

Spalvų Įvairovė ir Jos Reikšmė

Vis tik mokslininkams sunkiau paaiškinti, kodėl kai kurių paukščių rūšių kiaušiniai yra itin ryškių spalvų. Vienas iš paaiškinimų - dauguma žinduolių plėšrūnų yra dichromatai ir jų spalvinis regėjimas yra ribotas (panašiai kaip žmonių, kurie yra daltonikai). Užtat paukščiai yra gerokai jautresni spalvoms, todėl tikėtina, kad spalvingi kiaušiniai atlieka kažkokią kitą, jiems svarbią funkciją. Blyškūs, taškuoti, dėmėti ir kelių spalvų - kad ir kokios to būtų priežastys, kiaušiniai yra be galo gražūs pažiūrėti.

Strazdo Klajoklio Kiaušiniai: Mėlyna Paslaptis

Strazdo klajoklio (lot. Turdus migratorius) kiaušiniai yra mėlynos spalvos. Šie paukščiai gyvena Šiaurės Amerikoje ir šiame žemyne yra antra pagal gausumą paukščių rūšis. Angliškas bendrinis strazdo klajoklio pavadinimas yra robin - liepsnelė, nes šie du paukščiai yra panašūs savo išvaizda, nors ir nesusiję artimais giminystės ryšiais.

Mėlyna strazdo klajoklio kiaušinių spalva gaunama iš tulžies pigmento, vadinamo biliverdinu, molekulės, kuri gali suteikti spalvas nuo žalios iki mėlynos. Patelių organizme yra daug biliverdino, kuris formuojasi kiaušinio lukšte ir suteikia jam tipišką mėlyną spalvą. Mėlynumo intensyvumas yra tiesiogiai proporcingas patelės sveikatai, todėl patinai yra labiau linkę rūpintis jaunikliais, išsiritusiais iš mėlyniausių kiaušinių.

Taip pat skaitykite: Kiaušiniai: laisvėje laikomos vs. narvuose laikomos vištos

10 Margiausių Natūralių Kiaušinių: Trumpas Aprašymas

Be strazdo klajoklio, gamtoje galima atrasti daugybę kitų paukščių, kurių kiaušiniai stebina savo spalvomis ir raštais. Štai keletas pavyzdžių:

  1. Šalmuotasis kazuaras (lot. Casuarius casuarius). Gyvena Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Šiaurės Australijoje. Vienas didžiausių pasaulio paukščių, savo svoriu ir dydžiu nusileidžiantis tik stručiams ir emu. Išprovokuoti kazuarai gali užpulti žmones: 2003 m. duomenimis, žinoma 150 atvejų kai spalvingas paukštis užpuolė žmogų, vienas jų užpultajam pasibaigė mirtimi. Taigi, kad ir kokie gražūs būtų vaiskiai žali šio paukščio kiaušiniai, nemėginkite jų imti.
  2. Kalninė starta (lot. Emberiza cia). Migruojantis paukštis, peri šiaurės vakarų Afrikoje, Pietų Europoje, centrinėje Azijoje ir Himalajuose. Manoma, kad startinių paukščių šeima kilo iš Pietų Amerikos, iš ten išplito į Šiaurės Ameriką, vėliau Aziją ir Europą. Lietuvoje kalninė starta negyvena, bet sutinkamos devynios kitos startų rūšys.
  3. Emu (lot. Dromaius novaehollandiae). Gyvena Australijoje, yra didžiausias žemyno paukštis, antras pagal dydį pasaulyje. Šių neskraidančių paukščių ūgis gali siekti iki 2 metrų.
  4. Juodoji varna (lot. Corvus corone). Gyvena Vakarų ir Centrinėje Europoje, Lietuvoje reta. Nuo Lietuvoje gyvenančio paprastojo kranklio (juodvarnio) galima atskirti pagal dydį - pastarasis yra didesnis.
  5. Putpelė (lot. Coturnix coturnix). Peri Europoje, Artimuosius Rytuose, Rusijoje, Centrinėje Azijoje. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, reta rūšis. Tai mažiausias fazaninių šeimos paukštis.
  6. Naminis žvirblis (lot. Passer domesticus). Mažai kas žino, jog šis mums toks artimas smalsus paukštelis kilęs iš Artimųjų Rytų, žmonių dėka išplito po visą pasaulį. Manoma, jog naminis žvirblis yra labiausiai paplitęs pasaulio paukštis.
  7. Raudonpilvis biulbiulis (lot. Pycnonotus cafer). Peri Indijoje ir aplinkinėse šalyse. Atvežtas išplito po įvairias pasaulio šalis, laikomas viena iš 100 daugiausiai nuostolių atnešančių invazinių rūšių (platina augalų invazines rūšis, minta grūdais, vaisiais, gadina derlių).
  8. Sidabrinis kiras (lot. Larus argentatus). Peri Šiaurės ir Vakarų Europoje. Lietuvoje peri apie 10-20 porų. Panašus į paprastąjį kirą, tik gerokai didesnis.
  9. Naminės vištos (lot. Gallus gallus domesticus). Taip taip, ir šie mums tokie įprasti kiaušiniai kartais būna įvairiausių spalvų ir atspalvių.

Didžiausi ir Mažiausi Kiaušiniai

Didžiausius kiaušinius deda strutis (lot. Struthio camelus) - didžiausias paukštis pasaulyje. Stručių kiaušinių ilgis vidutiniškai yra apie 15 cm, plotis - 13 cm, o sveria apie 1,4 kg. Įdomu tai, jog nepaisant jų įspūdingo dydžio, stručių kiaušiniai yra mažiausi lyginant su paties paukščio dydžiu - jie sudaro vos 1 - 4 proc. patelės kūno masės.

Tam pačiam strutinių paukščių būriui priklausantys kiviai deda didžiausius kiaušinius lyginant su jų kūno mase - maždaug vištos dydžio paukščio kiaušinis gali sverti iki 450 gramų.

Mažiausio kiaušinio rekordas priklauso paprastajam kamaniniam kolibriui (lot. Mellisuga helenae), kuris, kaip manoma, yra mažiausias pasaulio paukštis. Suaugęs kamaninis kolibris sveria vos 1,6 - 2 gramus, o jo ilgis yra tik 5 cm. Kolibrių žirnio dydžio kiaušinukas sveria vos pusę gramo. Net ir didžiausių kolibrių kiaušiniai yra miniatiūriniai - jų ilgis nesiekia ir 2 centimetrų.

Įdomūs Faktai Apie Paukščių Kiaušinius

  • Gali būti skirtingų formų: Kiaušiniai būna įvairių formų. Pavyzdžiui, daugelis pelėdų deda apvalius arba rutuliškus kiaušinius.
  • Skiriasi spalvos ir margumas: Laukinių paukščių kiaušiniai būna įvairių spalvų - nuo paprastų baltų iki visų vaivorykštės atspalvių: mėlynos, žalios, dramblio kaulo, smėlio, pilkos, raudonos ir oranžinės. Spalvų intensyvumas gali labai skirtis ir net jei žmonėms kiaušiniai atrodo tiesiog balti, ultravioletinėje šviesoje jie dažnai būna ryškesnių spalvų. Taip yra todėl, kad paukščiai mato ultravioletines spalvas. Tai padeda jiems atskirti skirtingus kiaušinius, net jei žmonėms jie visi atrodo vienodi. Baltą spalvą lemia lukšte esantis kalcio karbonatas, o kitas spalvas - biliverdino ir protoporfirino junginiai. Paukščių, perinčių drėvėse, kiaušiniai dažnai būna paprastesnių spalvų, tačiau atviresnėse vietose dedami kiaušiniai yra margesni, kad juos sunkiau pastebėtų plėšrūnai. Žymės ant kiaušinių gali būti juodos, rudos, pilkos, rausvos, violetinės ar kitos spalvos. Paprastai jie būna išmarginti dėmėmis ar taškeliais. Šios žymės gali būti tolygiai išsidėsčiusios ant lukšto arba sutelktos viename jo gale, taip pat jos gali sudaryti žiedą ar vainiką aplink kiaušinį.
  • Lukšto storis priklauso nuo paukščio dydžio: Kiaušinių lukštų storis skiriasi, tačiau jie turi būti pakankamai stori ir tvirti, kad išlaikytų perintį suaugusį paukštį, o taip pat ir augantį jauniklį. Tačiau lukštas negali būti toks storas, kad šis negalėtų išlįsti. Didesnių paukščių kiaušinių lukštai paprastai būna proporcingai storesni. Kazuarų kiaušiniai turi storiausius lukštus, tačiau šiems dideliems ir stipriems paukščiams ne problema iš jų išsikapstyti.
  • Valgo plėšrūnai ir net kiti paukščiai: Kadangi kiaušiniuose yra labai daug baltymų, riebalų ir maistingųjų medžiagų, jie yra labai geidžiamas daugelio plėšrūnų grobis. Jais minta voverės, žiurkės, ropliai, katės, gyvatės, meškėnai ir daugelis kitų plėšrūnų. Kiti paukščiai, tarp jų suopiai, zylės, varnos, kregždės, klykuolės ir plėšrieji paukščiai, taip pat ėda visus kiaušinius, kuriuos randa. Daugelis lizduose perinčių paukščių net valgo savo jauniklių kiaušinių lukštus, nes taip ne tik pasipildo kalcio atsargas, bet ir padeda apsaugoti lizdą nuo plėšrūnų.
  • Deda ir į svetimą lizdą: Ne visi paukščiai deda kiaušinius į savo lizdus ar net augina savo jauniklius. Yra daug rūšių paukščių, kurie sąmoningai deda kiaušinius į kitų lizdus ir leidžia „globėjams“ auginti jauniklius, net jei paukščiai yra skirtingų rūšių. Taip elgiasi rudagalvės kregždės ir gegutės. Kiti paukščiai, ypač daugelis ančių, deda kiaušinius į bendrą tos pačios rūšies paukščių lizdą.
  • Ritasi skirtingu metu: Paukščių kiaušinių inkubacijos laikotarpis gali būti labai įvairus. Mažesnių sparnuočių jis gali siekti 10-11 dienų, didesniųjų - 60-85 dienas. Pavyzdžiui, imperatoriškųjų pingvinų, klajojančiųjų albatrosų ir rudųjų kivių kiaušinių inkubacijos laikotarpis yra vienas ilgiausių. Klimatas ir temperatūra gali turėti didelę įtaką tam, kiek laiko užtrunka kiaušinio vystymasis ir jauniklio išsiritimas.
  • Kiaušinius deda ir kiti gyvūnai: Paukščiai nėra vieninteliai gyvūnai, dedantys kiaušinius. Daugelis roplių, žuvų, varliagyvių ir vabzdžių taip pat deda kiaušinius, kuriuos prieš išsiritant reikia apvaisinti arba inkubuoti. Kiaušinius deda tik keli žinduoliai, tarp jų - ančiasnapis. Kiaušinius dėjo ir dinozaurai.
  • Skonis priklauso nuo paukščio mitybos: Žmonės maistui vartoja daug įvairių rūšių kiaušinių. Dažniausiai pasitaikantys yra vištų kiaušiniai, tačiau daugelyje regionų delikatesais laikomi ir ančių, putpelių, kalakutų, emu, žąsų, stručių ir fazanų kiaušiniai. Skirtingų paukščių kiaušiniai skiriasi savo tekstūra, maistingumu ir skoniu. Vištos kiaušinių su baltu ar rudu lukštu maistingumas ir skonis nesiskiria, tačiau tai, kaip višta auginama ir ką ji lesa, gali labai pakeisti kiaušinio skonį.

Mėlyna Spalva Gamtoje: Retas Reiškinys

Mėlyna spalva yra viena iš rečiausių gamtoje. Kaip ir akių atveju, dažniausiai mėlyna spalva nėra gaunama mėlyno pigmento pagalba, bet kitomis variacijomis. Kodėl dangus mėlynas? Kai saulės šviesa praeina per atmosferą, deguonies ir azoto molekulės plačiau išsklaido mėlynos bangos ilgius, o į akis patenka daugiau mėlynos spalvos. Šis efektas vadinamas Rayleigh sklaida. Beje, jūra, vandenynas atrodo mėlynas dėl tos pačios priežasties.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti trupininį pyragą

Beveik visi medžių ar augalų lapai yra žalios spalvos, todėl kad chlorofilas yra žalias t. y. atspindi žalią spalvą ir sugeria mėlyna. Mėlynos spalvos bangos yra trumpiausios, todėl perneša didžiausią kiekį energijos. Augalui atsisakyti to būtų per didelė prabanga. Išimtis, kuri tik patvirtina taisyklę, būtų Malaizijos atogrąžų augalas Begonia pavonina. Šis augalas gyvena atogrąžų miško žemiausiame sluoksnyje, kurį pasiekia labai nedaug saulės spindulių, todėl jis turi maksimizuoti gaunamą naudą. Begonia pavonina lapai yra padengti šviesos spąstais. Tai yra chlorofilo nanostruktūros, kurios atrodo kaip maži bokšteliai ir veikia kaip daugiasluoksniai kristalai. Tai sukuria žavingą efektą: tvarkinga struktūra atspindi mėlyną šviesą, todėl lapai atrodo vaivorykštės mėlynos spalvos. Tačiau šie specialūs tilakoidai kur kas geriau sugeria žalią šviesą, kuri prasiskverbia pro aukščiau esančią medžių lają. Gamta visuomet optimizuojasi, kad geriau išgyventų.

Jeigu paklausčiau kokia populiariausia žiedų spalva, jūs greičiausiai pasakytumėte - geltona, nes tai yra ryški, lengvai pastebima spalva. Vis dėl to, botanikai mano, kad populiariausia žiedų spalva yra žalia, kadangi, jinai susilieja su lapais, mes tiesiog nepastebime. Kalbant apie mėlyną spalvą, augalų, kurių žiedai yra mėlynos spalvos, yra mažiau nei 10%. Tik viena spalva yra dar retesnė - juoda. Gėlėse mėlyna spalva gaunama iš molekulių, kurios sugeria raudoną matomo spektro dalį. Šie pigmentai vadinami antocianinais. Iš graikų kalbos anthos = "gėlė" ir kyanous = "tamsiai mėlyna". Antocianinai yra vandenyje tirpių pigmentų klasė, kuri, priklausomai nuo pH (rūgštingumo/šarmingumo), gali atrodyti raudona, violetinė arba mėlyna.

Jeigu augalų turinčių mėlyną spalvą sąlyginai daug, tai gyvūnų pasaulyje tai yra daugiau išimtis nei taisyklė. Žinomiausias mėlynas drugelis yra Morpho menelaus. Žiūrint po mikroskopu drugelio sparnai padengti mažais, tvarkingais žvyneliais, kurie atspindi šviesą ir drugeliui plasnojant sparnais sukuria besikeičiančio mėlyno atspalvio iliuziją. Strazdo klajoklio kiaušiniai yra mėlynos spalvos. Mėlynieji kėkštai iš tiesų nėra mėlyni.

Taip pat skaitykite: Tešlos kietumas ir kiaušiniai

tags: #strazdo #klajoklio #kiaušiniai

Populiarūs įrašai: