Dominyko Jono Blyno Biografija: Tarp Partizanų Kovų ir Mokytojo Kelio
Šiame straipsnyje siekiama nušviesti Dominyko Jono Blyno, žmogaus, kurio gyvenimas persipynė su pokario Lietuvos partizanų kova ir pedagogine veikla, biografiją. Straipsnis remiasi jo paties prisiminimais, archyvine medžiaga ir kitų asmenų liudijimais, siekiant pateikti kuo objektyvesnį ir išsamesnį portretą.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Mokslai
Dominykas Jonas Blynas gimė 1922 m. sausio 2 d. Radvilų kaime, netoli Radviliškio. Jo tėvai, Teodoras Vyšniauskas ir Zuzana Baltramaitytė-Vyšniauskienė, buvo neturtingi. Tėvas vertėsi atsitiktiniais darbais, o motina rūpinosi namais. Šeimoje augo keturi vaikai: dvi seserys ir brolis.
Nepaisant sunkios materialinės padėties, Dominykui pavyko baigti Linkuvos gimnaziją. Neturėdamas lėšų studijuoti aukštojoje mokykloje, jis baigė Mokytojų kursus Ukmergėje ir pradėjo mokytojauti Bokštų pradžios mokykloje, Tauragės apskrityje.
Rezistencinė Veikla ir Partizanų Gretoje
Antroji sovietinė okupacija Dominyką Joną Blyną užklupo Radviliškyje. 1944 m. spalio 1 d. jis buvo paskirtas pradinės mokyklos Nr. 2 vedėju. Čia jis tęsė rezistencinę veiklą prieš naujus okupantus kartu su kolegomis ir gimnazijos moksleiviais. 1945 m. pradžioje, prieš jo norą, jis buvo paskirtas kandidatu į TSRS AT Tautybių tarybą.
1945 m. balandžio 2 d. NKGB agentai atvyko į jo butą areštuoti. Pasinaudojęs proga, Dominykas Jonas Blynas pabėgo nuo arešto ir savanoriu įstojo į partizanų „Žaliąją rinktinę". Netrukus prie jo prisijungė brolis Vincas-Ginutis, dirbęs mokytoju Pakalniškių mokykloje.
Taip pat skaitykite: Šventinis tortas Dominyko krikštynoms
Partijos aktyvistai, vadovaujami pirmojo sekretoriaus Malaknos, su rusų kareiviais 1945 m. liepos 24 d. apsupo tėvų namus Radviliškyje ir išvežė namuose buvusias mamą ir seserį Janiną, Šiaulių prekybos mokyklos mokinę. Tėvas Teodoras Vyšniauskas taip pat išėjo į mišką. Kadangi kovoti partizanų gretose jis buvo per senas, kapitonas Radvila nusiuntė jį į Mašnauskų ūkį Dervelių kaime, Rozalimo valsčiuje. Olga Mašnauskaitė parūpino jam pasą Jankausko pavarde, jos tėvas iš savo ūkio paskyrė jam žemės. Šiame ūkyje tėvas išgyveno iki 1961 m. Grįžęs iš tremties, Dominykas Jonas Blynas parsivežė jį į Klaipėdą, kur 1964 m. jis mirė.
Brolis Vincas Vyšniauskas-Ginutis partizanų gretose išbuvo tik iki rudens. Žuvus kapitonui Radvilai, naujasis „Žaliosios rinktinės" vadas leitenantas Petraitis įsakė jam legalizuotis. Kadangi NKGB brolio neieškojo, jis be jokios registracijos pradėjo dirbti Kupreliškio pradžios mokykloje.
„Žalioji Rinktinė" ir Spaudos Darbas
„Žalioji rinktinė" buvo 80-150 vyrų turėjęs karinis dalinys, susiformavęs 1945 m. kovo pabaigoje. Miškais skurdžioje Vidurio Lietuvoje šitokiam dideliam partizanų daliniui išsilaikyti buvo nelengva. Dominykas Jonas Blynas į šią partizanų rinktinę įstojo savanoriu 1945 m. balandžio pradžioje ir ištarnavo joje 14 mėnesių.
Per kolegą Simaitį jis susisiekė su kapitonu Izidoriumi Pucevičiumi-Radvila. 1945 m. balandžio pabaigoje ryšininkė Apolonija Šernaitė atvežė iš Radviliškio jo tėvų namuose paslėptą rašomąją mašinėlę „Standart-Korona". Tą pačią dieną kapitonas Radvila paskyrė jį „Žaliosios rinktinės" spaudos redaktoriumi ir leidėju. Tą darbą jis dirbo iki patekimo nelaisvėn, iki 1946 m. rugsėjo 6 d. Turėtą slapyvardį Gražvydas pakeitė į Aušrą, o vėliau į Aušrelę.
Dominykas Jonas Blynas buvo įpareigotas rašyti „Žaliosios rinktinės" metraštį. Apie „Žaliosios rinktinės" įkūrimą jis buvo užrašęs maždaug taip: 1945 m. kovo 21 d. vokiečių lėktuvas nuleido Panevėžio apskrityje Frankenhageno desantininkų mokykloje paruoštų jaunuolių grupę. Jie buvo apginkluoti rusiškais ginklais ir aprūpinti GRU padalinio pažymėjimais. Jie susirado Šeduvos valsčiuje besislapstantį kapitoną I. Pucevičių ir paprašė būti jų vadu. Prie šito būrelio prisijungus dar keletui vyrų, gimė „Žalioji rinktinė".
Taip pat skaitykite: Kasdienybės grožis pagal Joną Meką
Kapitonas Radvila gerai suprato konspiracijos svarbą. Apie „Žaliosios rinktinės" branduolį priešas neturėjo gauti jokių žinių, nei apie žmonių skaičių jame, nei apie vidaus struktūras ir jų vadus. Oficialiai buvo minimos tik trys pareigybės: „Žaliosios rinktinės" vadas, vado pavaduotojas ir adjutantas.
Arestas, Lageris ir Grįžimas į Lietuvą
1946 m. birželio 9 d. Dominykas Jonas Blynas pateko į MGB rankas. Paleistas iš lagerio 1955 m. vasario 9 d., jis bandė tęsti mokslus, bet visi keliai į aukštąsias mokyklas buvo uždaryti. Pavyko įstoti tik į Vakarinį Karagandos Kalnų technikumo PCS skyrių. 1961 m. jis gavo diplomą su raudonais viršeliais ir tuoj pat išvyko į Lietuvą.
„Prisikėlimo" Apygarda ir Jos Likvidavimas
„Prisikėlimo" apygarda buvo įkurta 1948 m. balandžio 1 d. padalijus jungtinę „Kęstučio" apygardą į dvi apygardas. Į „Prisikėlimo" apygardą įėjo centrinėje Lietuvos dalyje (Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių, Panevėžio ir Raseinių apskrityse) veikę partizanų junginiai. Apygardą sudarė 3 rinktinės: „Kunigaikščio Žvelgaičio", „Maironio" ir „Lietuvos žalioji".
Apygarda leido laikraštį „Prisikėlimo ugnis", jos teritorijoje 1949 m. vasario 10-20 d. įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), sudaryta vyriausioji partizanų vadovybė, paskelbta politinė 1949 m. Vasario 16-osios deklaracija.
Trūkstant štabų pareigūnų, 1952 m. gegužės 20 d. Vakarų srities įsakymu „Prisikėlimo" apygarda buvo panaikinta, likę gyvi kovotojai įtraukti į „Kęstučio" apygardą. Paskutinis apygardos partizanas Pranciškus Prūsaitis buvo suimtas ir sušaudytas 1963 m.
Taip pat skaitykite: Lokiavyriai ir snaiperiai Mieste N.
tags: #dominykas #jonas #blynas #biografija