Stalino Pyragas Varšuvoje: Istorija ir Atminimas
Šis straipsnis skirtas išnagrinėti stalinizmo palikimą ir jo atspindžius istorinėje atmintyje, remiantis įvairiais šaltiniais ir perspektyvomis. Aptarsime, kaip skirtingos politinės jėgos ir visuomenės grupės vertina šį laikotarpį, kokie paminklai ir memorialai skirti įamžinti aukas ir kokie iššūkiai kyla siekiant objektyviai įvertinti istoriją.
Stalinizmo Aukų Atminimas
Vokietijos parlamento nariai pritarė rezoliucijai, kuria praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sovietų diktatoriaus Josifo Stalino sukeltas milijonų Ukrainos žmonių badas pripažįstamas genocidu. Šis sprendimas, parengtas kaip „įspėjimas“ Rusijai, rodo tarptautinį susirūpinimą dėl istorinės atminties ir teisingumo atkūrimo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Bundestagui už šį istorinį sprendimą. 1932-1933 metais per tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio J. Stalino sukeltą badą mirė milijonai ukrainiečių. Šiuo metu Ukrainoje vykstantis karinis konfliktas pakurstė nuogąstavimus, kad istorija gali pasikartoti.
Gruzijos Patirtis Po Rožių Revoliucijos
2012 m. spalio 1 d. rinkimus Gruzijoje laimėjo romantiškai pavadinta koalicija “Gruzijos svajonė”. Vedama milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio, ji rėmėsi populistiniais pažadais. Tačiau 40 proc. gruzinų balsavo už iki tol valdžiusį Vieningąjį nacionalinį judėjimą - Micheilo Sakašvilio partiją, per Rožių revoliuciją 2003 m.
Po Rožių revoliucijos dešimtmečio Gruzija toli gražu ne tokia vienareikšmiška. Kontrastas tarp 2004 metais aprašytų griuvėsių, nusikaltėlių irštvų, sovietinių viešbučių ir šiandieninės Gruzijos tikrovės - milžiniškas. Tbilisio viešųjų paslaugų rūmai vienoje vietoje sutelkia piliečiui reikalingos valdžios paslaugas, mažinant biurokratiją. Dauguma lėktuvų Tbilisyje leidžiasi naktį, o modernus Tbilisio oro uostas knibždėjo žmonių. Seni ir nauji pastatai ryškiai, bet meniškai žiba. Įvažiuojant į sostinę stūgso nauji valdžios pastatai, iškelti į miegamuosius rajonus. Brangus miesto centras paliktas komercijai. Gatvės švyti ir nuo švyturėlių. Naktį Gruzijos policija visada patruliuoja iš lėto, raudonai ir mėlynai žibėdama, bet be sirenų. Kaip ir kitas: kovodama su visą postsovietinę policiją pjaunančia korupcija M. Sakašvilio valdžia atleido visus kelių policininkus ir priėmė naujus. Ir - korupcija pasidavė. Pasiūlyti kyšį už eismo taisyklių pažeidimą - paprasčiausias būdas papulti į Gruzijos kalėjimą, o teisėsauga pasitikima tiek, kiek bažnyčia. Policijos gausu ne tik patruliuojančios, bet ir šalia kelių stovi daugybė naujų jos postų. Skaidrūs ir tiesiogine prasme - jų sienos stiklinės, o vidinės pertvaros pridengia tik tualetus.
Mokesčius gruzinai pradėjo mokėti į Pajamų tarnyba pavadintos Mokesčių inspekcijos sąskaitas bei galybę jos mokesčius priimančių automatų. Tarifai sumažėjo, o biudžetai išaugo. Žymusis kurortas Boržomis laike dar kiek atsilieka, bet jo mineralinių vandenų parkas aptvarkytas ir šalimais darbininkai uoliai remontuoja devynioliktojo amžiaus vasarnamius. Per “Sakašvilio dešimtmetį” Gruzija apsikuopė ir čia, suduodama smūgį biurokratijai, veikiančiai kaip “rankinis stabdys” investicijoms.
Taip pat skaitykite: Gardus trapios tešlos pyragas
Vakarėjant apankėme Vardzią - 13 aukštų vienuolyną, iškaltą olose. Kadaise čia gyvenę 50 tūkstančių žmonių, kažkiek ir dabar leidžia dienas, skriemuliniais keltuvais į savo natūralias celes užsikeldami malkų šildymui. Vieta alsuoja gamtos ir žmogaus vienybės didybe. Tai - Gruzijos aukso amžiaus palikimas. Tas laikas buvo XII a., kuomet karaliaus Dovydo Statytojo vedama šalis valdė ir Armėniją, Azerbaidžaną, šiuolaikinių Turkijos bei Rusijos dalis. Gruzija 337 m. tapo antra pasaulyje krikščioniška šalimi (po Armėnijos).
Netoli Achalcichės “Aukso amžiaus” laikų pilies griuvėsiai dabar nuostabiai atstatyti. Galingi bokštai, mūrai, fontanai, baseinai, cerkvė, bažnyčia, sinagoga, muziejus, moderni kavinė/vyninė - teritorija daug didesnė už mūsų Valdovų rūmus, o atkūrimas truko vos 10 mėnesių. Šalia XXI a. spindesio ir nykstančio XX a. sovietizmo Gruzijoje yra ir dar senesnio laikmečio dvasia. Šalikelėse (ar ant kelio) ganosi bandos palaidų karvių, ožkų, avių ir net kiaulių - idant nelandžiotų pro tvoras “papuoštų” specialiomis medinėmis apykaklėmis. Antrasis pagal dydį šalies miestas Kutaisis paliko gana slogų įspūdį, nors ir čia laikas vietoje nestovi. Į vakarinį miegamąjį rajoną atkeltas parlamentas - naujas stiklinis kupolas. Greta miesto - oro uostas, o didžiulė Bagračio katedra vėl spindi didmiesčio horizonte. Bet centras skurdus, daug elgetų, o vietos čigonų vaikai išmokyti pinigų kaulijimo būdo - tvirtai įsikabina į praeivio koją ir mėgina nepaleisti tol, kol negauna larių. Įspūdingesni už patį Kutaisį yra jo apylinkių vienuolynai kalvotoje teritorijoje. Kartu su Gruzijos stačiatikių bažnyčios vienuoliais čia - ir jaunavedžiai. Tebepopuliaru rengtis tautiniais rūbais, kurių privaloma dalis - durklas prie šono. Visa Gruzija, net Kutaisis su savo apgriuvusiomis gamyklomis, kai kuo išsiskiria nuo postsovietinės erdvės (išskyrus Pabaltijį). Rusiškų užrašų čia beveik nelikę. Visi kelio ženklai ir oficialios iškabos parašytos dviem kalbomis: gruziniškai bei angliškai. Todėl vakariečiui Gruzijoje susivokti lengva. Patys gruzinai, kaip ir lietuviai, nebe visi kalba rusiškai, o jaunimas moka angliškai. Gruzijos keliuose pasitaiko rodyklių į vietas, kurių Gruzija seniai nebevaldo - ten nuo 1993 m. ar 2008 m. karų dominuoja rusai ir jų remiami abchazai bei osetinai, o gruzinai išvaryti. Tai, pavyzdžiui, Achalgoris, 2008 m. jį užėmusių rusų su osetinais pervadintas Leningoru (Lenino garbei).
Gruzija bando atsigriebti Batumyje. Pajūrio miestas iš tolo spindėte spindi visomis vaivorykštės spalvomis. Sakašvilį įkvėpia JAV, tad Batumį - turbūt Las Vegasas. Pakrantėje stiebiasi dangoraižiai ir panašaus aukščio monumentas gruzinų raštui. Pagrindinėse gatvėse kiekviena palmė apšviesta sodria spalva, o sovietinių daugiabučių fasadai sumoderninti. Pajūrio parke pagal muziką šoka didžiuliai fontanai, atstatomas medinis teatras, gražūs suoleliai, skulptūros ir net nemokami vieši treniruokliai. 17 km ilgio Batumio pajūrio bulvare atstatomas medinis teatras.
Batumis - Adžarijos sostinė; šis autonominis regionas įkurtas musulmonams gruzinams. Štai XIX a. pastatas perstatomas į daugiaaukštį, bet apatinis fasadas liks, koks buvęs, o nuo gatvės labiau atitraukta aukštybinė dalis bus to paties XIX a. istoristinio stiliaus. Į pietus nuo Batumio yra romėnų Gonio tvirtovė, didžiosios imperijos rytinis pasienis. Iš jos likusios tik sienos, bet dar tvirtos. Vėliau šiuos kraštus valdė Osmanai (šitaip Adžarija ir tapo musulmoniška), bet didžioji Gruzijos dalis liko nepriklausoma iki pat XIX a., kuomet atėjo rusai.
Šiauriau Batumio yra Kopuletis - skurdesnis ir paprastesnis kurortas. O šiaurėje, prie Abchazijos ribos, buvusi rusų karo bazė perstatoma į Anaklijos kurortą. Pakrantės bulvaras, pavadintas M. Sakašvilį rėmusio Valdo Adamkaus garbei - įspūdingas, ir, aišku, visą naktį nuostabiai tviskantis. Chaotiškas Gorio miestas atrodo liūdnokai, nors postmodernus teismas jau stūgso ir jo centre. Šį miestą 2008 m. buvo okupavę rusai. Karo žaizdų nebematėme, bet priemiesčiai pilni ištisų rajonų iš vienodų mažų namelių. Ten dienas leidžia tremtiniai - iš Abchazijos ir Pietų Osetijos išvaryti gruzinai sudaro 10% visų šalies gyventojų. Goris - Jozifo Stalino gimtinė. Tebeveikia didingas bokštuotas TSRS diktatoriaus muziejus. Tamsus, slegiantis jo vidus primena Aušvico konclagerio Lenkijoje atmosferą. Turbūt specialiai muziejus paliktas toks, koks buvo, tik nuspręsta pasipelnyti iš sovietinės ideologijos gerbėjų - suvenyrai parduotuvėlėje patys brangiausi. Demokratija atsiranda svečių knygoje prie išėjimo - dauguma angliškų komentarų apie Staliną čia neigiami, kupini pasipiktinimo. Netoli Gorio aplankėme Mcchetą - UNESCO pripažintą senąją Gruzijos sostinę, turinčią ir religinę reikšmę. Tbilisio Metechio rajoną ant aukšto šlaito pradeda XIII a. cerkvė.
Taip pat skaitykite: Gaminimo paslaptys
Sostinėje prieš išvykimą praleidome dieną. Mieste jautėsi nuolatinis atgimimas - statybų daugiau nei kur kitur. Aplūžę ir modernu - vienas šalia kito. O čia Baltuosius rūmus primenanti naujoji prezidentūra stikliniu kupolu bei milžiniška (105 m kupolas) anoniminėmis aukomis finansuota 2004 m. Švč. Trejybės katedra - aplūžusio armėnų rajono apsupty. Senamiestyje greta iščiustytų gatvių ar rekonstruoto viduramžių pirčių kvartalo irgi yra sukiužusių vietų, o ir XIX a. Paupyje driekiasi švarios gatvės su restoranais ir suvenyrų parduotuvėlėmis, kurių asortimentą nuo vakarietiško skiria nebent po 2008 m. karo išleisti „Stop Russia“ motyvo atvirukai. Maistą gruzinai irgi perka pirmų aukštų krautuvėlėse, o du didžiausi jų tinklai priklauso lietuviams, pilni mūsiškų prekių ir su trispalvėmis ant vitrinų. Šalia kalno ant kurio naktį žibėte žiba televizijos bokštas yra Vilniaus skveras - dar vienas modernybės inkliuzas sename rajone.
Per Mtkvario upę driekiasi analogų neturintis dengtas Taikos tiltas, kurio lenkto stogo per tūkstantį švieselių seka praeivius, Morzės abėcėle perduoda periodinę cheminių elementų lentelę ir kitokias žinutes. Anapus - parkas ir į kosmodromą panašus teatras, projektuotas iš Lietuvos kilusio pasaulinio garso architekto Maksimiljano Fukso. Deja, viso to ateitis - neaiški. B. Ivanišvilis, remiamas sovietinės inteligentijos, siūlo griauti modernios architektūros statinius. Tai tik dalis jo politikos, kurios tikslas - 180 laipsnių kampu apgręžti Gruziją. Nors atėjo į valdžią per rinkimus, „Gruzijos svajonė“ elgiasi kaip po revoliucijos: „Diktatorius neperrinktas“ skelbia jie, kad ir kaip vienas kitam prieštarautų šie du žodžiai. Ne vienas buvusios vyriausybės narys ir Vieningo nacionalinio judėjimo parlamentaras suimtas, o B. Ivanišvilis tiesiai šviesiai sako, kad skundų prokurorams sumažės jeigu Sakašvilio partija nustos „isteriškai kritikuoti“ naująją valdžią. Didžiulei daliai kalinių padaryta amnestija (pirmiausia Rusijos šnipams, paskui kriminaliniams nusikaltėliams), atstatinėjamos Stalino skulptūros, prezidentūrą rengiamasi parduoti ir vienintelės jos nuostabusis apšvietimas man lankantis Tbilisyje buvo simboliškai išjungtas.
Nuo 2004 m. Gruzija nuėjo didžiulį kelią ir padėjo pamatus ekonominiam augimui. Vieningasis nacionalinis judėjimas sukūrė demokratinę sistemą, kur valdžia gali pasikeisti per rinkimus.
Taip pat skaitykite: Pyrago su kefyru gaminimo paslaptys
tags: #stalino #pyragas #pastatas #varsuvoj #istorija