Duonmedžio auginimas: egzotiškas skonis ir nauda sveikatai
Duonmedis (Artocarpus heterophyllus), dar žinomas kaip breadfruit angliškai, yra atogrąžų medis, kilęs iš Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos. Remiantis tyrimais, jie buvo vartojami nuo seniausių laikų. Šis augalas priklauso šilkmedinių (Moraceae) šeimai, kuriai taip pat priskiriami figmedžiai, šilkmedžiai ir jakvos užaugintojai. Duonmedžio vaisius - stambus, valgomas vaisius, kilęs iš Ramiojo vandenyno salų ir Pietryčių Azijos. Tai viena įdomiausių ir maistingiausių tropinių kultūrų, daug dėmesio susilaukianti dėl savo universalumo, maistinės vertės ir pažadų sprendžiant maisto saugumo iššūkius pasaulyje.
Išvaizda ir skonis
Duonmedis atrodo kaip per didelis mangas su žalia oda ir spygliais. Jei įsivaizduojate apelsiną ar citriną, galvokite plačiau - vienas duonos vaisius gali sverti 18 kilogramų ar daugiau! Brandūs vaisiai sveria nuo 0,5 iki 6 kilogramų, o jų žievė būna žalia, dygliuota.
Duonvaisiai yra dviejų atmainų - kieti, traškesni ir kokybiškesni, ir minkštieji, kurių smulkūs, kempingi ir saldesnio skonio. Sakoma, kad jo tekstūra primena plėšytą kiaulieną, todėl jį dažnai naudoja veganai ir vegetarai.
Duonmedžio vaisiai valgomi subrendę ir neprinokę, jų tekstūra ir skonis primena kepamą duoną ar bulves, todėl šis vaisius tapo svarbia daugelio kultūrų raciono dalimi. Kepamas duonmedis įgauna ryškią duonos ar bulvių tekstūrą ir malonų aromatą. Sunokęs duonvaisis yra labai kvapnus bei saldus. Nesunokęs duonvaisis naudojamas kaip daržovė ir gali būti patiektas keptas, virtas, troškintas ar gruzdintas. Nesubrendusio vaisiaus skonis bei tekstūra primena virtą bulvę arba ankštinius augalus. Pastaraisiais metais dažnai naudojamas kaip mėsos pakaitalas.
Istorija ir paplitimas
Duonmedžio vaisius pirmą kartą aprašytas europiečių 18 a. pabaigoje, kuomet britų keliautojas William Bligh po žymiojo „Bounty“ maišto gabeno šį augalą iš Tahiti į Vest Indiją kaip pigią maistinę kultūrą vergams. Tačiau jo reputacija Ramiajame vandenyne ir Pietryčių Azijoje formavosi šimtmečius anksčiau - duonmedis buvo kertinis pagrindas Polinezijos salų gyventojų išgyvenimui. Ramiojo vandenyno salose, ypač Havajuose, Mikronezijoje bei Polinezijoje, duonmedis laikomas „gyvenimo medžiu“, o duonvaisiai - svarbiausiu maisto šaltiniu.
Taip pat skaitykite: Pietų Lietuvos daržovių auginimas
Maistinė vertė
Duonmedžio vaisius išsiskiria savo maistine sudėtimi. 100 g šviežio vaisiaus yra apie 100 kcal, 27-30 g angliavandenių (ypač krakmolo), apie 1-2 g baltymų, labai mažai riebalų (iki 0,5 g), daug mineralų ir vitaminų.
Produkto energetinė vertė 100 g:
- 1340 kj / 316 ckal
- Riebalai 0 g, iš jų sotieji 0 g
- Angliavandeniai 74 g, iš jų cukrus 56 g
- Baltymai 2,0 g
- Druska 0,73 g
Mikroelementai:
- Kalio koncentracija duonmedyje prilygsta bananams, kas svarbu reguliuojant kraujospūdį ir širdies veiklą.
- Palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją.
- Padeda virškinimui.
- Skatina imunitetą.
- Tinka netoleruojantiems glitimo.
Be to, duonmedyje gausu vitaminų C, A, E, K, B grupės vitaminų, folio rūgšties, magnio, kalcio, karotino ir galingo antioksidanto likopeno. Šiose uogose taip pat yra enzimo, vadinamo papainu, kuris stimuliuoja virškinimą.
Ekologinis tvarumas
Duonmedžio vaisiai yra ekologiškai tvari, aplinkai draugiška kultūra. Medžiai užima nedaug ploto, jų nereikia dažnai persodinti, jie atsparūs ligoms ir kenkėjams, gana nereiklūs trąšoms ir pesticidams. Be to, duonmedžio auginimas padeda sumažinti miškų kirtimą bei dirvožemio eroziją.
Duonmedžio auginimas Lietuvoje
Duonmedis yra tropinių kraštų augalas, kuriam būtina daug saulės šviesos bei drėgmės. Dažniausiai jie auginami tuose kraštuose, kur yra ilgas lietingasis sezonas. Klimate, kur temperatūra gali nukristi žemiau nulio, jie neišgyvena. Tačiau, kaip bebūtų, duonmedis yra didelis bei aukštas medis. Be to, derlių duoda tik po 5-10 metų, augdamas natūraliomis ir tinkamomis sąlygomis. Tad mažai tikėtina, jog kas nors galėtų užtikrinti tinkamo dydžio šiltnamį, kad duonmedis pakankamai išaugtų ir subręstų bei duotų vaisių. Kitas svarbus aspektas - tai pakankamas šviesos kiekis.
Apibendrinant, galime sakyti, kad duonmedžio auginimas Lietuvoje įmanomas tik vazone kaip kambarinio, egzotinio augalo. Be abejo, niekada nežinai, galbūt jam bus taip gera augti, jog vieną dieną ims ir pradžiugins vaisiais ir galėsite džiaugtis savo užaugintais duonvaisiais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pietų pakrantės paukščių įvairovė: didžiosios rūšys
Jeigu nuspręsite bandyti užsiauginti duonvaisių, visų pirma pasirūpinkite tinkamu vazonu. Jis turėtų būti pakankamai erdvus, bent 50 cm skersmens ir panašaus aukščio. Tinkamas dirvos pH 6-7,5. Duonmedis puikiai išauga iš sėklos, tad jeigu tokią turite, pasodinkite ją maždaug 2,5 cm gylyje. Galite apkloti plėvele, kad būtų daugiau šilumos bei drėgmės. Laistyti duonmedį reikia dažnai ir gausiai. Vis dėlto užmirkusi žemė šiam augalui nepatinka. Vasarą vazonas su duonmedžiu gali praleisti lauke. Tačiau nepamirškite laiku jo parnešti į patalpą. Duonmedis puikiai auga ir jaučiasi lauke tik tuomet, kai temperatūra daugiau nei +15 °C. Žiemą dėl šildymo ir sauso oro patalpose, rekomenduojama duonmedį apipurkšti. Nepamirškime, jog tai drėgnų ir šiltų vietų augalas. Ir neauginkime jo arti šildymo šaltinio. Taip pat būtina užtikrinti papildomą apšvietimą, kad gautų pakankamą šviesos kiekį. Tačiau net ir tinkamai auginamas duonmedis vazone niekuomet nepasieks net pusės savo įprasto aukščio.
Duonmedis virtuvėje
Duonmedžio vaisiai tradiciškai vartojami kaip daržovė. Jie kepami, verdami, troškinami, skrudinami ant ugnies, netgi džiovinami ir malami į miltus.
Pastaraisiais dešimtmečiais duonmedžio vaisiai vis dažniau pasitelkiami kaip alternatyva kvietiniams miltams, ryžiams, bulvėms ir kitiems augaliniams maisto produktams. Iš jų gaminamos košės, sriubos, kepiniai, traškučiai, netgi ledai ir desertai! Vaisių milteliai naudojami glitimo neturintiems kepiniams, blyneliai arba „duonytė“ dažnai gaminami kaip mityba be alergenų.
Duonmedžio vaisiaus (jackfruit) sumuštinis:## Reikės:
- 1 indelio konservuoto duonvaisio
- 4 v. š. kario prieskonių
- 2 v. š. džiūvėsėlių
- 1,5 puodelio spelta baltų miltų
- 1 puodelio vandens
- Kepimui: saulėgrąžų aliejaus
- Sumuštiniui: pilno grūdo duonos, avokadų, citrinos sulčių, pipirų, druskos, rukolos
Paruošimas:
- Duonvaisį (jackfruit) supjaustykite juostelėmis.
- Sumaišykite su kario prieskoniais, tada džiūvėsėliais.
- Miltus sumaišykite su vandeniu. Tešla turi būti tiršta.
- Įkaitinkite keptuvę su riebalais.
- Apvoliokite duonvaisio gabaliukus tešloje ir kepkite iš abiejų pusių.
- Nusausinkite aliejaus perteklių popieriniu rankšluosčiu.
- Darykite sumuštinius. Ant duonos dėkite sutrintą avokadą, išspaustos citrinos sulčių, pipirų, druskos. Ant viršaus dėkite rukolą ir duonvaisio kepsnelį.
Džiovintas duonvaisis:
Paragauti šviežią duonvaisį yra tikra retenybė, tad džiaugiamės galėdami pasiūlyti šį milžinišką vaisių džiovintą. Šie duonvaisiai yra puikaus skonio gryni kaip užkandis arba supjaustyti smulkiais gabalėliais jūsų košėje. Be to, daugeliui patiekalų jis suteikia egzotiškumo ir vaisių natų, todėl tinka ir sūriems bei pikantiškiems patiekalams, tokiems kaip karis, salotos ar bulvytės.
Džiovintuose duonvaisiuose yra didelis ląstelienos kiekis, taip pat jie yra geras angliavandenių šaltinis, kurie suteikia papildomos energijos bei skatina aktyvumą.
Taip pat skaitykite: Šiltnamio gudrybės
Džiovinto duonvaisio traškučiai - vakuuminis kepimas. Vakuuminio kepimo procese naudojamas karštas aliejus ir žemas slėgis, kad išdžiovintų duonvaisį, todėl gaunama kieta, traški ir puri tekstūra. Išlaikoma natūrali ryški geltona spalva, o traškučiai yra saldaus skonio su būdingu prinokusių duonvaisių aromatu. Kepant vakuume išsaugomos duonvaisio maistinės medžiagos.
Sudedamosios dalys (džiovinto duonvaisio):
- Duonos vaisius (90,97%)
- Cukrus (8%)
- Rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (citrinos rūgštis)
- Konservantas (sieros dioksidas)
Alergenai:
Supakuota aplinkoje kurioje buvo pakuojami kiti produtai. Galimi alergenai: glutenas, žemės riešutai, soja, įvairūs riešutai, sezamas.
Laikymas:
Saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir drėgmės. Laikyti vėsioje, sausoje, sandariai uždarytą.
Mitai ir faktai apie duonmedį
Dažniausiai duonmedis lyginamas su jakvos (jackfruit) ir duriano vaisiais. Pagrindinis skirtumas tas, kad duonmedžio vaisiai savo sudėtimi artimesni bulvėms ar batatams - juose gausu krakmolo, jie neturi intensyvaus aromato, kaip durianas ar labai saldaus skonio, kaip prinokęs jakvas.
Nors vaisiuje baltymų yra daugiau nei daugelyje kitų atogrąžų vaisių, jis nėra tikras baltymų „supermaistas“. Taip pat sklando mitai apie duonmedžio nuodingumą ir alergijas, tačiau jie yra nepagrįsti.