Didžiosios Paukščių Rūšys Lietuvos Pietų Krantuose

Paukščiai yra gausiausia ir plačiausiai Lietuvoje paplitusi sausumos stuburinių klasė, aptinkama visuose natūraliuose ir urbanizuotuose kraštovaizdžiuose. Iki 2020 m. Lietuvoje buvo aptikta 401 rūšis. 21 a. 2 dešimtmetyje perėjo 225 paukščių rūšys (iš jų 16 rūšių labai retai), žiemojo 185 rūšys (84 rūšys retai). Nuo 20 a. antros pusės perinčių paukščių sudėtis keitėsi. Nustojo perėti žvyrė, labai retai dabar peri gyvatėdis, kilnusis erelis, didysis erelis rėksnys (ereliai). Pradėjo perėti 31 nauja paukščių rūšis.

Šiame straipsnyje aptarsime dideles paukščių rūšis, aptinkamas Lietuvos pietų krantuose, įskaitant jų ekologiją, elgseną ir svarbą vietinei ekosistemai.

Besikeičianti Paukščių Populiacija Lietuvoje

Nuo 1985 plačiai paplito didysis kormoranas, šių paukščių labai padaugėjo (kormoraniniai). Didėja perinčių gulbių giesmininkių populiacija (gulbės). Pradėjo perėti ir daugėja pilkųjų žąsų ir urvinių ančių (urvinės antys). Nuo 1987 pradėjo perėti jūrinis erelis, 2003 perinčių porų buvo 80, pastaraisiais metais - iki 150. Nuo 1962 plačiau išplito paprastasis kiras, šiek tiek vėliau pradėjo perėti sidabrinis kiras (kiriniai). Nuo 1959 išplito ir pagausėjo pietinių purplelių (karveliniai). Iš rytų plečiasi geltongalvės kielės (kieliniai) ir sodinės nendrinukės (nendrinukės) veisimosi arealas, nuo 1952 paplito remeza.

Ekologinės Paukščių Grupės

Skiriamos kelios ekologinės paukščių grupės:

  • Miškų ir krūmynų paukščiai: apie 120 rūšių (bukutis, liputis, kikilis, pečialindos, musinukės, geniai, vanagai, pelėdos, slanka, jerubė).
  • Pelkių ir pievų paukščiai: apie 20 rūšių (griciukai, perkūno oželis, gaidukas, kuolingos, dirvinis sėjikas, gervė, tetervinas, geltonoji kielė, pievinis kalviukas).
  • Laukų paukščiai: apie 10 rūšių (dirvinis vieversys, kiauliukė, kurapka, putpelė, pievinė lingė, pelėsakalis).
  • Vandens paukščiai: apie 60 rūšių (narai, kragai, kormoranas, kirai, žuvėdros, laukys, žuvininkas, antys, žąsys, gulbės).

Pagal keičiamą buvimo vietą skiriami sėslūs, klajūnai ir migruojantys (traukiantys) paukščiai. Sėslūs paukščiai visus metus gyvena toje pačioje vietoje (naminis žvirblis, kuoduotoji zylė, bukutis, šarka, kurtinys, tetervinas, meletos, pietinis purplelis, naminė pelėda, didysis apuokas). Klajūnai paukščiai, išvedę vaikus, ieško palankesnių maitinimosi sąlygų, todėl klajoja įvairiomis kryptimis (kryžiasnapiai, didysis genys, kranklys, liputis, alksninukas, dagilis, geltonoji starta).

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Didelė dalis Lietuvos paukščių yra migruojantys, jie išskrenda žiemoti į kitas šalis ar net žemynus. Tikrieji artimi migrantai skrenda žiemoti į Vakarų Europą (dauguma ančių ir kragų, pempė, kirai, dirvinis vieversys, kielės).

Migracijos Laikas

Į Lietuvą migruojantys paukščiai parskrenda kovo mėnesį: paprastasis suopis (pirmoje mėnesio pusėje), varnėnas, erelis rėksnys, pempė, dirvinis vieversys (mėnesio viduryje), baltasis gandras, pilkasis garnys, gervė, didysis baublys, pilkoji žąsis, perkūno oželis, laukys, keršulis, paprastasis griciukas, baltoji kielė (antroje mėnesio pusėje); balandžio mėnesį: ausytasis kragas, nendrinė lingė, paprastoji raudonuodegė, slanka (pirmoje mėnesio pusėje), upinis kirlikas, upinė žuvėdra, gegutė, šelmeninė kregždė, žalioji pečialinda, geltonoji kielė (antroje mėnesio pusėje); gegužės mėnesį: čiurlys, žalvarnis, langinė kregždė, volungė, sodinė ir rudoji devynbalsės, didžioji krakšlė, griežlė, paprastoji medšarkė.

Riba tarp sėslių, klajūnų ir migruojančių paukščių yra sąlygiška.

Nariniai Paukščiai

1 gentis - narai, 4 rūšys. Vidutinio dydžio ir stamboki vandens paukščiai. Tarp trijų priekinių pirštų yra plaukiojamoji plėvė. Gerai plaukioja ir nardo, sausumoje šliaužioja pilvu. Jaunikliai viščiukiniai.

Juodakaklis naras . Tai retai perinti, traukianti, pajūryje žiemojanti rūšis. Žąsies ddydžio, grakštus,gana puošnus, nors ir nespalvingas paukštis.Patino ir patelės galva ir kaklo viršus pilki. Nugarinė pusė juoda, išmarginta didelėmis baltomis dėmėmis. Kūno šonai juodi, o pilvinė pusė balta. Jaunikliai panašūs į suaugusius žiemos apdaru. Išsirita apaugę tankiais trumpais pūkais, pilkos spalvos. Juodakaklis naras - Šiaurės paukštis.Lietuvoje peri tik pavienės poros, kiek dažniau aptinkamas pajūryje migracijų metu ir žiemą. Peri giliuose, didesniuose ir mažesniuose miškų ežeruose. Maitintis gali nuskristi iki 5-8 km. Aktyvus visą parą. Puikiai mato ir girdi. Nuo žemės pakilti negali. Iš vandens kyla sunkiai, įsibėgėjęs. Jo stichija - vanduo. Puikiai plaukioja, nardo. Tačiau atsitiktinai pakliuvęs ant žemės jis esti bejėgis - negali net paeiti. Lizdus krauna vandens telkinių pakraščiuose ar nedidelėse salelėse prie pat vandens - taip, kad kkilus pavojui galėtų greit pasislėpti vandenyje. Lizdas sukrautas iš vandens augalų, šalia augančių viksvų ir dumblo. Sudeda dažniausiai du gana stambius margus kiaušinius. Daugiausia narai minta įvairiomis žuvimis, pasigauna vėžiagyvių, moliuskų, kartais varlių ir dėlių. Be juodakaklio, Lietuvoje migracijų metu aptinkamas ir rudakailis naras.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Kraginiai Paukščiai

1 šeima, 5 rūšys. Vidutinio dydžio ir maži vandens paukščiai. Pirštai su plaukiojamosiomis skiautėmis. Gerai plaukioja ir nardo. Lizdas plūduriuoja vandenyje. Gausiausias ausuotasis kragas.

Ausuotasis kragas. Perinti, traukianti rūšis. Tai vienas dažniausių vandens paukščių Lietuvoje. Taip pat didžiausias iš kragų. Nuo kitų kragų skiriasi ūgiu, galvos papuošalais, poilsio apdaru, rausvu snapu. Patino ir patelės kaklo užpakalinė dalis ir nugara rusvai juoda. Ant galvos du juodi kuodukai ir rudai balta, gaubianti skruostus, apykaklė. Pilvinė pusė balta, šonai pilkai rudi. PPatelė mažesnė už patiną. Apsigyvena beveik visuose nors kiek labiau vandens augalais apaugusiuose vandens telkiniuose - ežeruose, kūdrose, žuvininkystė tvenkiniuose.

Irklakojiniai Paukščiai

3 šeimos, 6 rūšys. Kojų keturi pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Kormoraninių šeimõs 3 rūšys. Gyvena prie vandens. Nardo, minta žuvimi. Plaukiojant plunksnos peršlampa, nes neturi riebalinių liaukų. Didysis kormoranas sparčiai plinta, - jų daugiausia Kuršių nerijoje.

Gandriniai Paukščiai

3 šeimos, 13 rūšių. Kaklas, snapas ir kojos ilgi. Jaunikliai paukščiukiniai. Ibinių šeimos Į Lietuvą užklysta girnovė ir rudasis ibis (Plegadis falcinellus). Garninių šeimõs 8 rūšys. Vidutinio dydžio ir stambūs vandens pakraščių paukščiai. Skrisdami kaklą pritraukia prie kūno. Pilkasis garnys peri kolonijomis, medžiuose. Didysis baublys gyvena gausiai žoliniais augalais apaugusiuose vandenyse. Tuoktuvių balsas - labai garsus, duslus bumbsėjimas. Gandrinių šeimoje - 2 rūšys. Stambūs paukščiai. Plačiai paplitęs baltasis gandras. Sinantropinė rūšis, įsikuria žmogaus kaimynystėje. 2017 gyveno apie 13 000 porų. Lizdą krauna dideliuose medžiuose, ant pastatų stogų. Juodasis gandras gyvena dideliuose drėgnuose miškuose. Retokas. Vengia žmogaus kaimynystės.

Flaminginiai Paukščiai

Žąsiniai Paukščiai

1 šeima - antinių, 41 rūšis. Vidutinio dydžio ir dideli vandens paukščiai. Snapas suplotas. Kojų 3 pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Jaunikliai viščiukiniai. Gerai plaukioja, kartais nardo. Pilkoji žąsis negausiai peri užpelkėjusiuose vandens telkiniuose. Iš jos yra kilusi naminė žąsis. Įvairiuose vandenyse visur išplitusi gulbė nebylė (gulbės). Peri iki 1500 porų. Lizdus krauna salelėse, seklumose, nendrių tankumynuose. Dažniausia ančių rūšis - didžioji antis. Lizdus krauna vandens pakrantėse, miško pelkėse, raistuose. Iš šios anties yra kilusi naminė antis. Mažiausia Lietuvos antis - rudagalvė kryklė. Paplitusi plačiai, bet negausi. Gyvena miškų ežerėliuose ir pelkėse. Negausi ir šaukštasnapė antis. Išsiskiria ilgu ir į galą platėjančiu snapu. Košdama juo vandenį ir dumblą minta smulkiais bestuburiais (plaukiojančiosios antys). Kitos antys vadinamos nardančiosiomis antimis, nes maitinasi nardydamos. Būdingiausia kuoduotoji antis peri mažai apaugusiose vandens salelėse. Stipriau užaugusiuose ežeruose, tvenkiniuose paplitusi rudagalvė antis. Miškų apsuptuose ežeruose gyvena klykuolė. Panašiose vietose peri ir didysis dančiasnapis (dančiasnapiai). Jaunikliai patys iššoka iš uokso ir patelė nuveda juos prie artimiausio vandens telkinio. Snapas siauras, žandų kraštai su raginiais danteliais.

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

Kuoduotoji antis. Lietuvoje perinti rūšis. Vidutinio dydžio, juodos spalvos, šonai balti, nukaręs kuodukas. Patino galva, kaklas ir krūtinė juodi, violetinio atspalvio. Ant pakaušio - kuodas. Nugara juoda, sparnai ssu dėmelėmis. Pilvas ir šonai balti. Įsikuria vandens telkiniuose, kuriuose yra salų, gausu dugno augalijos, o pakraščiuose auga tankūs nendrynai.Peri augalijos sąžalynuose, plaukiojančiose salelėse, išplukusiose sąnašose.Nevengia ir žmogaus kaimynystės - įsikuria gyvenviečių vandens telkiniuose. Deda nuo 5 iki 18 kiaušinių. Kiaušiniai gana dideli, pilkšvi, tamsiai žalsvo atspalvio. Maitinasi daugiausia gyvulinės kilmės maistu: moliuskais, vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, mažomis žuvytėmis. Migracijų metu didžiuliai jų būriai susitelkia Kuršių mariose, Nemuno deltoje bei kai kuriuose didesniuose ežeruose. Lietuvoje dar peri didžioji antis, urvinė antis, pilkoji antis, šaukštasnapė antis, rudagalvė antis.

Didžioji antis. Perinti, traukianti, žiemojanti rūšis. Visiems gerai pažįstamas vandens paukštis. Iš jos yra kilusios laukinės antys. Patinai žalsvomis metalo blizgesio galvomis su balta juostele ant kaklo. Patelės rusvai margos. Mėgsta ramius, nuošalius ežerus, užtakius, nendrėmis bei švendrais apaugusius tvenkinius. Gausesnės ežeringuose rajonuose - rytų Lietuvoje ir Dzūkijoje, taip pat pajūrio zonoje, Nemuno deltoje. Aktyvesnė prietemoje. Lizdus krauna įvairiose vietose, net ir toliau nuo vandens telkinių.Yra tekę rasti jų lizdų gūdžiame tamsiame eglyne ar net aukščiau nuo žemės - baltojo gandro ir suopio lizduose, šiaudų kūgiuose.Peri ežerų, upių pakrantėse, didesniuose viksvynuose, švendrynuose, pelkėtose pievose. Dažnai įsitaiso patvinusiuose miško raistuose,pelkėse, kupstynuose, durpynuose. Lizduose paprastai randama 10 - 12 kiaušinių. Labai daug didžiųjų ančių lizdų išplėšia valkataujantys šunys, kiti plėšrūnai. Žuvus dėčiai, po kiek laiko patelės vėl deda kiaušinius. Pirmuosius kiaušinius jau galima rasti kovo pabaigoje, tačiau mmasiškai pradeda dėti balandžio mėnesį. Minta labai įvairiu maistu: lesa jaunus augalų daigus, lapus,žiedus, sėklas, javų grūdus. Būriais ir grupėmis skrenda ganytis į ražienas, pasėlių plotus. Neretai atskrenda į ąžuolynus lesti gilių. Vasara minta smulkiais vandens gyvūnais: juos randa dugne, ant augalų, dumble.Lesa moliuskus, vėžiagyvius, vandens vabalus, uodų lervas, buožgalvius, smulkesnes varles. Maitinasi ir tamsoje.Su maistu sulesa daug smėlio, žvyro ir didesnių akmenukų, kurie atlieka gastrolitų vaidmenį. Tai gausiausia Lietuvoje ančių rūšis; svarbus medžioklės objektas.

Laukys. Šiek tiek mažesnis už didžiąją antį. Nuo kitų vandens paukščių skiriasi juoda spalva ir balta kakta. Apsistoja ir lizdus krauna negiliuose mūsų vandenyse, kuriuose gausu siauralapių bei plačialapių švendrų, nendrių, meldų, o tarp jų - nedideli atviro vandens plotai. Ypač mėgsta ežerų užtakius, upių deltas, vandens saugyklas, tvenkinius, nedideles pelkes, netgi raistus. Lizdus krauna virš vandens augalijos, dažniausiai švendrynų, nendrynų tankmėse. Deda 7 - 11 šviesiai rusvų su juodais taškeliais ir dėmelėmis kiaušinių, iš kurių išsirita ilgais juodais pūkeliais apaugę jaunikliai. Ypač spalvingos jų galvos ir, kaip rašė T. Ivanauskas, „.tokių keistų spalvų neturi nei vienas mūsų paukščių, ir tikrai atrodo, lyg ppaukščiukas būtų padažytas aliejiniais dažais“. Minta vandens augalais ir gyvūninės kilmės maistu - vabzdžiais, vėžiagyviais, moliuskais. Jaukus,gana dažnai stebimas atviruose vandens plotuose. Tai vienas iš labiausiai paplitusių vandens paukščių. Gausiai peri pietų Lietuvos ežeruose, Žuvinte,Nemuno deltoje, rytų Lietuvos ir kituose ežeruose. Rudeniop telkiasi į didesnius būrius. Laukys - vienas svarbiausių mūsų vandens paukščių. Naudingas ir kaip medžioklės objektas.

Plėšrieji Paukščiai

3 šeimos, 28 rūšys. Snapas trumpas, antsnapio viršūnė nulinkusi žemyn. Kojų pirštai baigiasi riestais aštriais nagais. Jaunikliai paukščiukiniai. Žuvininkinių šeimoje 1 rūšis - žuvininkas. Skraidydamas kojomis gaudo gyvas žuvis. Lizdą krauna aukštai medžiuose. Vanaginių šeimoje 21 rūšis. Vidutinio dydžio ir dideli paukščiai. Snapo antsnapio ir posnapio kraštai lygūs. Dauguma minta gyvu grobiu. Būdingiausia rūšis - vištvanagis. Lizdą krauna medžiuose. Minta paukščiais. Panašus, bet mažesnis - paukštvanagis. Gausiausia rūšis - paprastasis suopis (suopiai). Gyvena įvairiuose miškuose, pamiškėse. Minta peliniais graužikais, varlėmis. Nendrinė lingė (lingės) paplitusi prie užaugusių vandens telkinių. Lizdas ant žemės, tarp vandens augalų. Mažasis erelis rėksnys - didesnių mišrių ir lapuočių miškų gyventojas. Lizdą krauna medžiuose. Sakalinių šeimoje 6 rūšys. Abiejose antsnapio pusėse yra aiškus dantelis. Vikriai ir greitai skraido. Dažniausias iš sakalų - sketsakalis. Mėgsta pušynus su aikštėmis ir pievomis. Minta smulkiais paukščiais ir vabzdžiais. Pelėsakalis medžioja laukuose pelinius graužikus.

Paukštvanagis | S. Veisiasi miškuose, pirmenybę teikdamas pamiškėms, nedidelio ploto giraitėms. Aptinkamas visoje šalyje. Vienas mažiausių vanaginių paukščių. Kūnas lieknas. Pastaibis plonas. Skruostai rusvai rudi. Krūtinė ir pilvas išmarginti rudai rusvu skersiniu raštu. Nedidelė individų dalis šio rusvo dėmėtumo neturi (jis esti pilkas ar pilkai rudas). Suaugusi patelė didesnė už patinėlį. Jos viršus kaip ir patinėlio - pilkai melsvas, bet truputį tamsesnis. Baltos apačios skersinis raštas pilkai rudas. Jos uodega vienodesnio pločio. Apatinė dalis ne taip kontrastingai balta kaip patelės, pilkai rudos dėmės didesnės ir nesuformuoja tokio aiškaus skersinio rašto. Pasitaiko individų su rusvai rudomis dėmėmis apatinėje kūno dalyje. Minta smulkiais paukščiais.

Vištiniai Paukščiai

2 šeimos, 7 rūšys. Jaunikliai viščiukiniai. Įvairaus dydžio, masyvaus kūno paukščiai. Daugiausia laikosi ant žemės. Tetervininių šeimos 4 rūšys. Miško pakraščių, aukštapelkių gyventojas - tetervinas. Lizdas ant žemės. Minta augaliniu maistu. Didžiausias iš vištinių - kurtinys. Gyvena pušynuose, didelėse aukštapelkėse. Fazaninių šeimos 3 rūšys. Kurapka gyvena laukuose. Lizdas ant žemės, dėtyje vidutiniškai 19 kiaušinių. Mažiausia rūšis - putpelė. Gyvena laukuose. Žiemoja Afrikoje.

Gerviniai Paukščiai

3 šeimos, 9 rūšys. Įvairaus dydžio ir išvaizdos paukščiai. Jaunikliai viščiukiniai. Gervinių šeimos 1 rūšis - gervė. Gyvena šlapiuose miškuose, pelkėse. Lizdas ant kupsto. Vištelinių šeimos 6 rūšys. Drėgnose pievose, žalienose gyvena griežlė. Lizdą įsiruošia ant žemės. Laukys dažnas augalais apaugusiuose vandenyse.

Sėjikiniai Paukščiai

9 šeimos, 79 rūšys. Sėjikinių šeimos 10 rūšių. Tvirto kūno sudėjimo, trumpu snapu. Gyvena pelkėse ir vandenų pakrantėse. Dėtyje 4 kiaušiniai. Upinis kirlikas (kirlikai) įprastas smėlėtose, akmenuotose vandenų pakrantėse. Lizdas - smėlio duobutė. Paprastoji pempė (pempė) paplitusi plačiai. Gyvena pelkėse, pievose, dirbamuose laukuose. Tilvikinių šeimos 30 rūšių. Vidutinio dydžio ir smulkūs paukščiai, santykinai ilgais snapais. Gyvena pelkėtose vietose. Dėtyje 4 margi kiaušiniai. Perkūno oželis paplitęs plačiai, bet negausus. Lizdą suka tarp žolių. Slanka (eurazinė slanka) paplitusi drėgnuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose. Lizdas ant žemės. Didžioji kuolinga - didžiausias mūsų krašto tilvikas, išsiskiria ilgu, žemyn lenktu snapu, gyvena didelėse pelkėse, šlapiose ir drėgnose pievose (kuolingos). Šlapiose pievose, žemapelkėse ir salose gyvena paprastasis griciukas. Jo ilgos kojos ir kaklas, ilgas, tiesus snapas (griciukai).

Upinis kirlikas . Perinti, traukianti rūšis. Tai mažiausias sėjikinių šeimos paukštis, vieversio dydžio. Patino nugarinė pusė rusvai pilka. Kakta balta. Viršugalvio priekinė dalis juoda, kita - pilkai rusva. Smakras, kaklas ir visa pilvinė pusė baltos spalvos. Pagurklyje ryškiai juoda apykaklė. Patelė panaši į patiną, bet jos juoda apykaklė blankesnė. Gyvena jūrų smėlėtose bei akmenuotose pakrantėse ir salose, tolimoje šiaurėje tundrinių ežerų ir upių pakraščiuose. Lizdą įsiruošia smėlėtose ir akmenuotose pakrantėse. Tai duobutė, išklota akmenukais ar kriauklelėmis. Deda dažniausiai 4 melsvai pilkus, pilkai rudus arba gelsvus, gausiai išmargintus rusvai rudomis ir šviesiai pilkomis dėmelėmis kiaušinius. Manoma, jog Baltijos pajūryje išveda dvi vadas. Minta smulkiais bestuburiais, dažniausiai įvairiais vabzdžiais ir jų lervomis.Aptinkamas Lietuvos pajūryje ( negausiai ) .Mielai apsigyvena upių ir ežerų pakrantėse, žuvininkystės ttvenkiniuose, karjeruose, net dirbamuose laukuose, dykvietėse. Ne kartą jų lizdų teko rasti Nemuno deltos apsemtose pievose ant žvyrkelių. Nemuno deltoje bei pajūryje negausiai randamas perintis kiek stambesnis jūrinis kirlikas.

Krantinis tilvikas. Perinti, traukianti rūšis. Kiek mažesnis už varnėną. Patino ir patelės kūno viršus pilkai rusvas su bronziškai žalsvu atspalviu. Nugara juosvai dėmėta. Apatinė kūno pusė balta. Gyvena miškingų vandenų pakrantėse. Galima aptikti prie didelių upių ir mažų miško upelių, ežerų, ypač dažnai įsikuria salose. Mėgsta smėlėtas, žvirgždėtas ir dumblingas pakrantes. Vengia pelkėtų, gausiai žole, nendrėmis bei meldais apaugusių vietų. Paprastai laikosi pakrantėje prie pat vandens. Bėgioja greitai, dažnai sustoja ir virpina uuodega panašiai kaip kielė. Skrenda prie pat vandens. Lizdą slepia tarp krūmelių ir žolių. Atviroje vietoje peri rečiau. Deda po 4 kiaušinius. Jie kiek blizgantys, balsvi ar rusvi, išmarginti smulkiais rausvais ar tamsiai rudais taškučiais ir dėmelėmis bei brūkšneliais. Peri gegužės mėnesį. Minta smulkiais vabzdžiais,jų lervomis bei kitais bestuburiais. Šis tilvikas būdingas mūsų vandenų paukštis. Lietuvoje jų gausu.

Kiriniai Paukščiai

19 rūšių. Vidutinio dydžio ir dideli paukščiai. Veisiasi didelėmis kolonijomis. Dėtyje 2-3 kiaušiniai. Rudagalvis kiras dažniausia kirų rūšis. Peri vidaus vandenyse, dažnai maitinasi laukuose, sąvartynuose.

Rudagalvis kiras. Perinti, traukianti, retkarčiais žiemojanti rūšis. Maždaug varnos dydžio. Šį gausiausią mūsų krašto kirą nesunku pažinti iš rudos galvos. Patino ir patelės kaklas, kūno priekinė dalis ir uodega balti. Nugara ir sparnai šviesiai pilki. Aptinkamas vidaus vandenyse, pelkėtose vietose. Labiausiai mėgsta seklius ežerus, tvenkinius. Lizdus krauna salose, pelkių kupstuose, raistų klampynuose. Jį visus metus pastebėsi prie vandens telkinių, miestuose, laukuose, net sąvartynuose. Gyvena didesnėmis ( net iki kelių tūkstančių porų ) ar mažesnėmis triukšmingomis kolonijomis ežerų, žuvininkystės tvenkinių, karjerų salose ar įvairių vandens augalų sąžalynuose. Jų kolonijose triukšmas nesiliauja net sutemus. Lizdai kartais būna visiškai šalia vienas kito. Lizduose dažniausiai dedama po tris kiaušinius. Minta vabzdžiais, varliagyviais, žuvimis, rečiau - smulkiais žinduoliais. Per pastaruosius tris dešimtmečius šių kirų gausėja nepaprastai sparčiai. Išsiplėtė arealas, išaugo kolonijos. Didžiausia kolonija įsikūrusi Žuvinto ežere. Naudingas. Sunaikina gausybę kenksmingų vabzdžių, jų lervų bei kitų žalingų žemės ūkiui bestuburių. Kirų kolonijose mėgsta perėti antys, kragai, laukiai. Čia saugomi ir jų lizdai. kirų rūšių. Negausiai peri mažieji, paprastieji, sidabriniai kirai. Pats stambiausias ( žąsies dydžio ) - balnotasis kiras.

Žuvėdriniai Paukščiai

8 rūšys, dažniausia upinė žuvėdra. Gyvena įvairiuose ežeruose, vandenų salose. Salų smėlėtose pakrantėse veisiasi mažoji žuvėdra. Juodoji žuvėdra gyvena augalais apaugusiuose vandenyse.

Upinė žuvėdra. Perinti, traukianti rūšis. Tai grakštus vandenų paukštis juodu lyg kepuraite uždengtu viršugalviu. Snapas raudonas juodu galiuku. Uodega iškirpta kaip kregždės. Strazdo dydžio. Gyvena didesnėmis ar mažesnėmis kolonijomis. Labiausiai mėgsta didesnes upes su lėkštais smėlėtais krantais ir seklumomis ir tokio pat pobūdžio ežerus nelabai gilius, bet su švariu, skaidriu vandeniu. Taip pat ežerų dumblėtas saleles, sangrūdas, esančias netoli pakraščių. Lizdus krauna smėlėtose uupių, ežerų, tvenkinių ar marių salose. Lizdas - žemėje iškapstyta duobutė, retkarčiais išklojama žolių stiebeliais. Didesnius lizdus krauna dumblėtose vietose. Dažniausiai deda 3, kartkartėmis 1, 2 ar 4 kiaušinius. Jų lizdų su kiaušiniais galima rasti jau nuo gegužės pradžios, o dar neskraidančių jauniklių - ir rugpjūčio viduryje. Minta smulkia žuvimi: aukšlėmis, smulkiomis raudėmis ir kuojomis arba kartuolėmis. Be to lesa daug vabzdžių. Upinių žuvėdrų lizdavietės negausios, todėl ši rūšis saugotina ir globotina. Mūsų šalyje dar peri mažosios žuvėdros, aptinkamos poliarinės, rraibasnapės. Pati didžiausia stambiu raudonu snapu - plėšrioji žuvėdra.

tags: #pietu #krastu #didelis #paukstis #rūšys

Populiarūs įrašai: