Lapinių daržovių auginimas pietų Lietuvoje: Hebei ir kitų augalų auginimo ypatumai
Šiame straipsnyje aptarsime lapinių daržovių auginimo ypatumus pietų Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirdami hebei auginimui, taip pat apžvelgsime kitas populiarias lapines daržoves, tokias kaip peperomijos, kopūstai, garstyčios, ropės, ridikai, krienai ir kitus kryžmažiedžius augalus.
Hebei auginimas
Hebė - tai gėlė, atkeliavusi iš Ramiojo vandenyno salų ir Pietų Amerikos. Mūsų kraštuose hebė gali būti auginama kaip kambario, balkono, terasų, oranžerijų augalas. Hebė priklauso bervidinių augalų šeimai ir yra gimininga veronikai. Gamtoje tai neaukštas visžalis krūmas arba medelis, užaugantis iki 7 m aukščio, o kambario sąlygomis - 30-60 cm.
Dirvožemis ir vazonas
Hebei parinkite derlingą, purų, drėgną dirvožemį. Optimali jo sudėtis: velėninė žemė, lapinė žemė, smėlis santykiu 1:3:1. Dirvos rūgštingumas turėtų būti artimas neutraliam. Vazonas hebei turėtų būti su didelėmis drenažo skylėmis, nes ši gėlė mėgsta drėgną, bet gerai drenuojamą dirvą. Vazone įrenkite drenažo sluoksnį.
Dauginimas
Auginius nuo stiebų reikia atskirti pavasarį nuo 2-3 metų amžiaus augalo. Atkerpamos apie 5 cm ilgio atkarpos. Auginiai įšaknydinami palaikant 20-25°C aplinkos temperatūrą. Šaknys pasirodo maždaug per 2 savaites. Hebės kero dalijimas atliekamas pavasarį, persodinimo metu. Augalas lengvai dauginasi sėklomis.
Temperatūra ir apšvietimas
Pavasario-vasaros laikotarpiu hebei palankiausia 20-22°C temperatūra, o rudens-žiemos laikotarpiu 8-10° C. Žiemą laikant šiltesnėmis sąlygomis nukrenta jos lapai ir pumpurai. Hebė yra šviesą mėgstantis augalas, jai reikia ryškios išsklaidytos šviesos, tačiau be tiesioginių saulės spindulių. Geriausia hebę laikyti ant rytinės arba vakarinės palangės. Laikant šiaurinėje pusėje hebei būtinas papildomas apšvietimas fitolempa (šiam augalui reikia 10 valandų šviesos per dieną). Vasarą hebę naudinga išnešti į sodą ar balkoną, apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Laistymas ir drėgmė
Tai drėgmę mėgstantis augalas, todėl turi būti laistomas gausiai, kai pradžiūna viršutinis dirvos sluoksnis. Esant karštiems orams, patikrinkite dirvos paviršių kasdien. Hebė mėgsta, kai oras patalpoje gana drėgnas. Norėdami padidinti oro drėgnumą, vazoną su augalu pastatykite ant padėklo su šlapiu keramzitu, o lapus reguliariai purkškite drungnu minkštu vandeniu. Galite naudoti buitinį oro drėkintuvą, bet nenukreipkite garų srauto į augalą.
Žydėjimas ir genėjimas
Hebė pražysta pavasario pabaigoje, pasibaigus ramybės periodui, ir gali žydėti iki poros mėnesių. Daug genėti jo nereikia, tačiau, jei manote, kad lapiją reikia sutvarkyti, pataisyti jos formą, truputį apkarpykite. Nukirpkite nužydėjusius žiedynus. Po žydėjimo, ankstyvą rudenį, augalo ūglius patrumpinkite.
Persodinimas
Jauni augalai persodinami kasmet, suaugę - kartą per kelerius metus. Persodinimas atliekamas pavasarį. Persodinimo metu gėlė perkeliama į kitą, didesnį, vazoną su visomis žemėmis aplink šaknis, jų nešalinant, kad nepažeistume šaknų. Vazono dugne įrengiamas drenažo sluoksnis.
Problemų sprendimas
- Lapų ir pumpurų kritimas: gali būti dėl per aukštos temperatūros, drėgmės trūkumo arba per šiltos temperatūros žiemojimo metu.
- Lapų kraštelių rudavimas: per sausas oras, drėgmės trūkumas.
- Nežydėjimas: per šilta temperatūra žiemojimo metu.
- Ploni ūgliai ir smulkūs lapai: trūksta maistingųjų medžiagų.
- Ištįsę stiebai, susmulkėję, išblukę lapai: nepakanka šviesos.
- Šaknų puvinys ir pelėsis: perlaistymas arba blogas drenažas.
- Voratinklinės erkės: nepakankama drėgmė. Naikinkite apvalydami hebę muilo tirpalu.
Peperomijų auginimas
Jeigu knieti papildyti savo kambarinių augalų kolekciją, tai pats laikas išsirinkti kurią nors iš daugybės peperomijos rūšių. Peperomija sužavės lapų tekstūra, margumu ar kitokiu išskirtinumu, o priežiūra nevargins. Peperomija (Peperomia) yra virš 1500 rūšių turinti augalų gentis.
Rūšys
Peperomijos skirstomos į tris grupes:
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
- Epifitinės peperomijos: auga ant kitų augalų, išsiskiria dekoratyviais lapais.
- Sukuleninės peperomijos: prisitaikiusios prie sausringesnio klimato, turi sultingus lapus ir stiebus.
- Gumbinės peperomijos: turi stiprų požeminį gumbą, o šaltuoju sezonu numeta lapus.
Priežiūra
- Vieta: kambariai ir oranžerijos.
- Dirva: gerai drenuota dirva (lapinė žemė, durpės ir smėlis).
- Temperatūra: 18-24 °C.
- Persodinimas: pavasarį, į truputį didesnį plokščią vazoną.
- Laistymas: saikingas, minkštintu vandeniu 2-3 kartus per savaitę vasarą, žiemą - rečiau. Venkite laistymo ir vandens purslų ant lapų.
- Genėjimas: patrumpinkite pailgėjusius stiebus tiesiai virš lapų mazgo.
Dauginimas
Peperomijas galima dauginti iš sėklų, auginių, lapų ir sodinukų. Lengviausia dauginti iš lapų (dėmėtąją ar sidabrinę peperomijas) ar auginių (bukalapę, pilkąją, svyrančiąją ir metalinę peperomijas).
Ligos ir kenkėjai
Dažniausiai lemia perlaistymas, netinkamas apšvietimas ar sezoninio rėžimo nesilaikymas. Gali pūti lapai ir šaknys, pašviesėti ar nudegti lapai, apnikti rauplės, bakterinė lapų dėmėtlige, miltuotieji skydamariai, voratinklinės erkutės ir tripsai.
Kryžmažiedžių daržovių auginimas
Kryžmažiedžių, arba bastutinių (Brassicaceae, Cruciferae) šeima yra didelė, apie 3000 rūšių. Lietuvoje - 90 rūšių. Bastutinių šeimos augalai yra vienmetės, dvimetėss ir daugiametės žolės.
Rapsai
Rapsai žinomi ir auginami jau nuo 4000 m.pr.m.e. Rapsai yra žieminiai ir vasariniai. Klimatui ir dirvožemiui gana reiklūs. Gerai auga esant drėgnam ir švelniam klimatui. Rapsų aliejus tinka maistui tik pašalinus medžiagas, sutiekiančias nemalonų kvapą ir skonį.
Kopūstai
Kopūstinės daržovės labai plačiai paplitusios tiek pietiniuose, tiek šiauriniuose kraštuose. Mūsų daržuose auginamos šios Europietiškos kilmės kopūstų rūšys ir porūšiai: gūžiniai baltieji kopūstai, gūžiniai raudonieji, gūžiniai garbanotieji, briuseliniai, žiediniai, ropiniai, lapiniai kopūstai, brokoliai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Pipirnės
Pipirnės tėvynė - Egiptas. Šiuo metu ji auginama visame pasaulyje. Tai augalas kurį galima užsiauginti ištisus metus. Pipirnės labai nereiklios dirvožemiui, šviesai, netgi temperatūrai.
Baltoji garstyčia
Baltoji garstyčia - vienmetis augalas. Kaip prieskoniniai ir vaistiniai augalai, jau buvo žinomos senovės Graikijoje ir Romoje. Augalas nelepus, gerai auga puriose, trąšiose dirvose, nepakenčia rūgščių dirvų bei ilgalaikių sausrų.
Griežčiai
Griežčiai kilę iš Viduržemio jūros pakrantės. Tai dvimetė daržovė. Griežčiai gerai dera pakankamai drėgnose priemolio ir priesmėlio dirvose. Griežčiai gerai auga po visų daržovių, išskyrus kopūstines, nes juos puola tie patys kenkėjai ir ligos.
Ropės
Ropės kilusios iš Vidurinės Azijos. Tai dvimetė, greit auganti daržovė. Ropės gerai auga lengvo priemolio ir priesmėlio puveningoje dirvoje.
Ridikai ir ridikėliai
Ridikai - viena seniausiai žinomų daržovių. Ridikai nereiklūs šilumai. Geriausiai auga vidutinio sunkumo silpnai rūgščioje puveningoje dirvoje. Ridikėliai - pati ankstyviausia pavasarinė daržovė. Jie gerai dera įvairios sudėties dirvožemiuose. Ridikėliai nereiklūs šilumai.
Krienai
Krienas - daugiametis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Krienams augti labiausiai tinka giliai įdirbtos puveningos priemolio dirvos, - šaknys išauga mėsingos, storos. Krienai dauginami šaknų auginiais.
Vaistinis rėžiukas
Tai daugiametis arba dvimetis augalas, paplitęs visoje Vidurio Europoje. Vaistinis rėžiukas gerai auga kiekvienoje vidutinio drėgnumo dirvoje. Dauginamas sėklomis, sėjant jas vasaros pabaigoje tiesiog į nuolatinę augimo vietą.
Dirvinė čiužutė
Vienmetis augalas. Auginant kasmet toje pačioje vietoje, kasmet sėti nereikia, nes sėklos pasisėja pačios. Dirvai ji nereikli. Sėjama rudenį arba anksti pavasarį.
Spygliuočių auginimas
Spygliuočiai - patys populiariausi dekoratyviniai augalai Lietuvoje. Lietuviai spygliuočius pamėgo dėl atsparumo gamtinėms sąlygoms, formų bei pritaikymo želdinių grupėse įvairovės.
Atšiaurumo zonos
Dabar Lietuvą kerta 5-oji, 6-oji (didžioji mūsų šalies dalis) ir 7-oji (17-12) atšiaurumo zonos.
Dirvožemis ir drėgmė
Geriausia rinktis prastesnį dirvožemį pakenčiančius augalus - baltąsias, dygiąsias ir kalnines egles, kazokinius ir paprastuosius kadagius, daūrinius ir sibirinius maumedžius, geltonąsias, juodąsias, kalnines, sibirines ir žemąsias pušis, vakarines tujas. Pakankama drėgmė yra svarbi, todėl sausrų laikotarpiu spygliuočius būtina gausiau laistyti.
Sodinimas
Spygliuočius su atvira šaknine sistema sodinti anksti pavasarį iki vegetacijos pradžios. Konteineriuose augančius medelius galima sodinti visus metus, išskyrus žiemą. Duobė, į kurią sodinamas augalas, turi būti didesnė nei šaknų kuokštas. Sodinant reikia stengtis nepažeisti šaknų ir išsaugoti žemės gumulą. Sodinuko šaknies kaklelis turi būti sulig dirvos paviršiumi, o pats augalas pasodintas tokiame pačiame gylyje kaip medelyne.
tags: #pietu #krastu #lapine #darzove #auginimas