Pietų Amerikos krantai: geografija ir ypatybės
Pietų Amerika - žemynas, įsikūręs Vakarų pusrutulyje, į pietus nuo Šiaurės Amerikos. Jį supa Atlanto vandenynas rytuose ir Ramusis vandenynas vakaruose. Didžioji žemyno dalis yra Pietų pusrutulyje. Pietų Amerika užima 17,7 mln. km² plotą, o su salomis - 18,3 mln. km², sudarydama apie 12 % visos Žemės sausumos. Tai ketvirtas pagal dydį žemynas po Eurazijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos. Šiaurinius Pietų Amerikos krantus skalauja Karibų jūra, o pietuose - 800 km pločio Drake’o sąsiauris, skiriantis žemyną nuo Antarktidos.
Tolimiausi žemyninės Pietų Amerikos dalies kyšuliai yra šie:
- Šiaurėje - Gallinaso kyšulys (12° 25′ šiaurės platumos).
- Pietuose - Frowardo kyšulys (53° 54′ pietų platumos).
- Rytuose - Branco kyšulys (34° 47′ vakarų ilgumos).
- Vakaruose - Pariñaso kyšulys (81° 21′ vakarų ilgumos).
Piečiausias Pietų Amerikai priskiriamos sausumos taškas yra Horno kyšulys Horno saloje, Ugnies Žemės salyne (55° 59′ pietų platumos).
Krantų linijos ypatumai
Pietų Amerikos krantai nėra labai vingiuoti, išskyrus vakarinę dalį pietuose, kur gausu fjordų. Bendras kranto linijos ilgis siekia apie 28 700 kilometrų. Įlankų daugiausia yra pietinėje dalyje, o didžiausios iš jų - Dariéno, Venesuelos ir Parijos įlankos šiaurėje, Guanabaros ir La Platos įlankos rytuose, bei Peño, Ancudo ir Guayaquilio įlankos vakaruose.
Didžiausi pusiasaliai:
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
- Šiaurėje - Guajiros, Paraguanos ir Parijos pusiasaliai.
- Pietuose - Brunswicko ir Taitao pusiasaliai vakariniame krante bei Valdéso pusiasalis rytiniame krante.
Pietų Amerikos gamtos įvairovė
Pietų Amerika garsėja savo gamtos įvairove, pradedant Amazonės džiunglėmis ir baigiant Patagonijos ledynais. Žemynas yra namai dideliam skaičiui unikalių gyvūnų ir augalų rūšių, kurių daugelis aptinkamos tik čia.
Amazonija
Amazonija, užimanti trečdalį Pietų Amerikos žemyno, yra didžiausios pasaulyje džiunglės ir didžiausia upių sistema. Ten gyvena bent 10% visų planetos gyvūnų ir augalų rūšių. Didžioji dalis Amazonijos yra Brazilijoje, kur Manauso miestas tapęs tikrais Amazonijos vartais.
Patagonija
Patagonija - pietinis viso gyvenamo pasaulio pakraštys, kur žmonija pamažu užleidžia vietą vėjuotai ir šaltai gamtai. Patagonijos pietuose jau gali jaustis beveik kaip Antarktidoje: į ežerus stumiasi ir tirpsta vieni didžiausių pasaulio ledynų, pingvinų daugiau nei žmonių. Be pingvinų dar gyvena aibė kitų tik Amerikoje sutinkamų žvėrių - gvanakų, nandu, šarvuočių - ir jų tiek daug, kad piečiau Patagonijoje kasdien važiuodamas keliu dykuose laukuose išvysdavau šimtus.
Andai
Andai - antri pagal aukštumą pasaulio kalnai po Himalajų, stebinantys vulkanų kūgiais, nuostabiomis kalnų panoramomis, daugybe kurių gali gerėtis nuo vandens: iš Ramiojo vandenyno, milžiniškų Andų ežerų. Anduose gausu atokių vietų, bet kelionė į Andus kartu ir kultūrinė patirtis, mat Anduose verda ir gyvenimas. Aukščiuose, į kuriuos Europoje įkopia tik alpinistai (3-5 km) ten rangosi keliai, važinėja traukiniai, stovi miestai ir didmiesčiai, vyksta tarptautiniai futbolo mačai ir net laivyba ežeruose.
Klimatas
Pietų Amerikos klimatas labai įvairus dėl didelio žemyno išsidėstymo platumų atžvilgiu ir aukščio skirtumų. Pusiaujo zonoje vyrauja karštas ir drėgnas klimatas, o pietuose - šaltas ir sausas. Anduose klimatas priklauso nuo aukščio - nuo tropinio prie pagrindo iki alpinio viršūnėse.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Ramusis vandenynas
Ramusis vandenynas, dar vadinamas Didžiuoju vandenynu, yra didžiausia Pasaulinio vandenyno dalis, esanti tarp Azijos, Australijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Antarktidos. Beringo sąsiauriu šiaurėje jungiasi su Arkties vandenynu, Panamos kanalu rytuose, Drake’o sąsiauriu ir Magelano sąsiauriu pietryčiuose - su Atlantu.
Ramiojo vandenyno plotas: su jūromis 178,7 mln. km2 (49,5 % Pasaulinio vandenyno ploto, 35 % Žemės paviršiaus ploto), be jūrų 147,0 mln. km2. Vidutinis gylis 3957 m, didžiausias 11 022 m (Marianų lovyje).
Vakarinės dalies šiaurėje dažnos štorminės bangos formuoja abrazinius denudacinius krantus. Upėmis plukdoma terigeninė medžiaga (2,5-3,5 mlrd. t per metus) ir aukšti potvyniai plataus šelfo zonose sudaro smėlio baras, vatus bei formuoja akumuliacinius krantus. Rytiniai Ramiojo vandenyno (Šiaurės ir Pietų Amerikos) krantai dėl stiprių bangų, sklindančių iš pietvakarių yra abraziniai akumuliaciniai. Vertikalūs žemės plutos judesiai čia formuoja terasas.
Turizmas Pietų Amerikoje
Pietų Amerika traukia keliautojus savo gamtos grožiu, kultūros įvairove ir istorinėmis vietomis. Populiariausios turizmo kryptys yra Amazonės džiunglės, Andų kalnai, Maču Pikču, Rio de Žaneiras ir Patagonija.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #amerikos #krantai #geografija