Seklos kopūstai Ramco auginimas: išsamus vadovas

Kopūstai - viena seniausių ir plačiausiai paplitusių daržovių pasaulyje, pasižyminti didele maistine verte ir auginimo universalumu. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime gūžinių kopūstų auginimą, ypatingą dėmesį skirdami Ramco veislei, kuri yra populiarus pasirinkimas tarp ūkininkų dėl savo savybių. Aptarsime visus auginimo etapus - nuo sėklų pasirinkimo ir daigų auginimo iki priežiūros ir derliaus nuėmimo.

Kopūstų kilmė ir svarba

Kopūstai yra vienos iš seniausių, plačiausiai paplitusių europietiškos kilmės daržovių. Pavadinimas "kopūstas" kilęs iš lotyniško žodžio "caput", reiškiančio galvą. Kopūstai lengvai prisitaiko prie vietos sąlygų ir pakankamai gerai dera įvairiose klimato zonose. Baltagūžiai kopūstai kilo iš laukinių rūšių, augančių Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros rajonuose. Ilgokai iki mūsų eros pradžios šiuos augalus kultivavo Senovės Iberijoje, kur jie buvo vadinama „asči". Iš čia kopūstai paplito į Egiptą, Graikiją, Romą. Naujosios eros pradžioje balta­gūžius kopūstus pradėta auginti Bal­kanuose, Užkaukazėje.

Visos kopūstų rūšys yra giminingos ir mažai skiriasi viena nuo kitos savo chemine sudėtimi, botaninėmis ir biologinėmis savybėmis, tačiau turi skirtingus vegetatyvinius bei produktyviuosius organus. Gūžiniai, briuselio, ropiniai, lapiniai kopūstai yra dvimečiai, o žiediniai kopūstai vienmečiai augalai.

Kopūstų nauda sveikatai ir maistinė vertė

Kopūsto gūžės nauda sveikatai yra didelė, kadangi nėra nei vieno dabartiniu metu žinomo vitamino, kuris nebūtų aptik­tas kopūstuose. C vitamino juose yra tiek pat, kiek jo yra apelsinuose ir citrinose. Kopūstai - turtingas angliavan­denių šaltinis. Cukrus - gliukozė ir fruktozė, baltagūžiuose kopūstuose svyruoja nuo 1,9 iki 5,3%. Iš kitų dar­žovių kopūstai išsiskiria gan dideliu azotinių medžiagų kiekiu. Juose yra nepakeičiamų žmogui aminorūgš­čių, bei įvairių mineralinių medžiagų: daug kalio (170-190 mg/100 g), taip pat kalcio, fosforo, magnio, natrio, si­eros bei kitų mikroelementų.

Dėl jų didelės ūkinės vertės kopūstai auginami dideliais kiekiais. Šios daržovės duoda didelę masę naudingų maistui bei pašarui medžiagų (gūžiniai kopūstai maistui, lapiniai kopūs­tai pašarui ir t. t). Be to, kopūstai gerai laikosi švie­ži per žiemą, taip pat rauginti ir konservuoti.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti skanią ruginių miltų duoną?

Dirvos paruošimas kopūstų auginimui

Šios daržovės mėgsta vandenį praleidžiančią sunkesnę drėgną dirvą. Dirvos ir oro drėgmės atžvilgiu didesnius reika­lavimus kelia ankstyvųjų veislių kopūstai. Kopūstai yra ilgadieniai augalai, todėl ilgos die­nos įtakoje gūžiniams kopūstams greičiau auga ir vystosi. Tinkamai parinktoje dirvoje gūžiniai kopūstai bus derlingesni ir kokybiškesni. Šioms daržovėms dirva suariama rudenį. Parenkant kopūstams dirvą, labai svarbu, kad ji nebūtų užmirkusi. Joje turėtų būti gausu organinių medžiagų, kadangi pakankamas jų kiekis gerina dirvos struktūrą, apsaugo nuo trąšų ir mineralų išplovimo. Gūžiniai kopūstai labai reiklūs dirvos sudėčiai ir derlingumui. Jie mėgsta silpnas priemolio ar priesmėlio, humusingas (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrintas dirvas. Dirvos rūgštingumas pH 6,5 - 7. Priesmėlio dirva paprastai parenkama ankstyviems kopūstams, kadangi dėl greito augimo produkcija tampa netinkama laikyti (mažai sausųjų medžiagų). Laikyti skirti gūžiniai kopūstai auginami sunkesnėse priemolio dirvose.

Tręšimas

Pavasarį į dirvą skirtą gūžinių kopūstų auginimui įterpiama mineralinių trąšu. Azotu (N) tręšiama 140-170 kg/ha norma, o vėlyvoms kopūstų veislėms ir skirtoms perdirbti - 170-240 kg/ha. Apie 50-60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis papildomai per 1-2 kartus augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma kopūstinėms daržovėms yra 50-70 kg/ha, kalio (K2O) - 180-280 kg/ha.

Jei dirvožemis yra rūgštesnis (pH 3,5-4,5), jis ruošiamas rudenį - kasant įterpiama dolomitmilčių arba kalkių, priklausomai nuo rūgštingumo, 1-2 stiklinės vienam kvadratiniam metrui. Po kasimo dirva paliekama iki pavasario. Rudeninis kasimas taip pat padeda naikinti kenkėjų lervas ir ligų sukėlėjus. Organinio tręšimo šalininkai gali naudoti mėšlą (6-8 kg/m²), kuris leidžia sumažinti mineralinių trąšų poreikį. Kopūstai toje pačioje vietoje neturėtų būti auginami bent 4 metus.

Daigų auginimas

Į lauko dirvą gūžiniai kopūstai yra sodinamos daigais. Daigai, gali būti auginami dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose), polimeriniuose puodeliuose, tačiau jei kopūstinės daržovės auginamos šiltnamyje, sėjama tiesiai į dirvą. Polimerines kasetes (daigyklas) nesunku pernešti, perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tik reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Naudojant kasetes, sutaupoma durpių, vandens, o daigas persodinimo metu patiria mažesnį stresą: jo šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Gūžinių kopūstų daigai pikuojami 7-10 dienų. Vėlyvųjų veislių kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai - per 35-40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko). Kopūstų sėklos sėjamos 1 cm gylyje, esant 18-20 °C temperatūrai. Jie sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - po 8-10 dienų. Po sudygimo 4-7 dienas rekomenduojama palaikyti 6-10 °C temperatūrą dieną ir naktį. Gūžinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapeliai šviesiai žali, juos reikia patręšti amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus dar palieti švariu vandeniu. Kad daigai užaugtų sveiki, juos patartina palaistyti 0,15 proc. previkuro (fungicidas, naikinantis daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Juodoji kojelė plinta, kai šalta, per daug drėg­mės, kai augalai auga per tankiai, blogai vėdinami ar pasodinti į netinkamo rūgštingumo dirvą.

Tinkamai išauginti ir užgrūdinti kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Norint užtikrinti gerą daigų kokybę, reikia sėti kokybiškas sėklas. Daigams auginti naudoti paruoštus substratus. Daigai neturi augti tankiai. Auginami per tankiai, jie ištįsta, greičiau suserga juodąja kojele. Optimali sėjos schema - 4x4 cm arba 5x5 cm. Daigų auginimo metu turi būti pakankamai šviesos. Polimerinius indus, kasetes ar daigų dėžutes, rekomenduojama statyti pietinėje saulėtoje pusėje.

Taip pat skaitykite: Krautman H: nuo sėklos iki stalo

Kopūstai daiginami specialiose daigyklose, o vėliau persodinami į lysves arba sėjami tiesiai į dirvą. Prieš sėją sėklos 15 minučių mirkomos 45-50 °C vandenyje, tada 1 minutę laikomos šaltame vandenyje. Po to 12 valandų sėklos laikomos maistingame tirpale (1 l vandens ir 10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal gamintojo nurodymus). Po to sėklos perplaunamos ir 24 valandas grūdinamos 1-2 °C temperatūroje. Grūdinimas pagerina daigumo rodiklius ir padidina atsparumą šalnoms. Ankstyvųjų veislių kopūstai sėjami nuo kovo vidurio, šildomuose šiltnamiuose - nuo kovo pradžios. Vėlyvųjų veislių sėja prasideda nuo balandžio vidurio. Sėklos sėjamos į specialų mišinį arba paruoštą substratą, sumaišytą iš dirvožemio ir komposto (santykiu 1:1) su smėlio, durpių ar durpinio komposto priemaiša. Optimalus pH daiginimui - 6,5-6,7. Vienam kibirui mišinio dedama 15 g superfosfato. Substratas drėkinamas, sudedamas į 5-6 cm aukščio dėžutes, paviršius išlyginamas. Sėklos sėjamos 1 cm gylyje, kas 1 cm, tarp vagelių paliekant 3 cm atstumą. Daigai pasirodo po 4-5 dienų, optimali temperatūra daigams auginti - 15-18 °C.

Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui, daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius su tuo pačiu žemės mišiniu. Daigai sodinami iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas palaikoma 16-18 °C temperatūra, vėliau sumažinama iki 13-14 °C dieną ir 10-12 °C naktį. Papildomas tręšimas atliekamas du kartus: kai pasirodo antrasis tikrasis lapas ir likus 3-5 dienoms iki persodinimo į dirvą. Tręšimui naudojamas tirpalas, paruoštas iš 10 l vandens, 20 g amonio salietros, 20-30 g superfosfato ir 20-40 g kalio chlorido.

Kopūstų sodinimas

Auginant kopūstus mechanizuotai, daigai sodinami daigų sodinamąja, kurių pagalba aukšta sodinimo kokybė pasiekiama unikalaus žingsninio mechanizmo dėka, o vienos eilutės sodinimo našumas iki 5000 daigų per valandą. Tačiau auginant kopūstus savo ūkyje ir savo reikmėms, daigai sodinami rankomis. Jeigu daigus patys auginote dėžutėse, stenkitės juos išrauti su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti daigų šaknis atsižvelgiant į minėtus kokybės reikalavimus. Nors kopūstai nėra tokie saulės ir šilumos mėgėjai kaip agurkai ar pomidorai, kaip ir daugumai ilgai besivystančių daržovių, jiems reikia daug šviesos.

Ankstyvųjų kopūstų daigus reikia sodinti 70 x 30-35 cm atstumu. Vidutiniškai vėlyvų kopūstų daigai sodinami 70 x 40-50 cm atstumu. Vėlyvųjų kopūstų lapija - didesnė, todėl jie sodinami rečiau - 70 x 60 cm atstumu. Sodinti kopūstų daigus reikia panašiame gylyje, kokiame jie augo. Jeigu norite sodinti giliau, nereikia persistengti ir visiškai užkasti kaklelių, nors kopūstai ir nėra tam labai jautrūs.

Prieš sodinant kopūstus, dirva turi būti papildomai apdorojama. Nutirpus sniegui ir įšalui, būtina išsaugoti drėgmę dirvožemyje. Tam viršutinis dirvos sluoksnis supurenamas - taip sumažinamas drėgmės garavimas ir dirva greičiau įšyla. Sparčiai augančios piktžolės pašalinamos purenant grėbliu. Daigai sodinami į paruoštą dirvą nuo balandžio pabaigos iki gegužės pabaigos. Atstumai tarp eilių turėtų būti 50-70 cm, tarp augalų - 30-50 cm. Vėlyvieji kopūstai sodinami gegužės antroje pusėje, tarp eilių paliekant 60-70 cm, o tarp daigų - 40-60 cm. Daigai sodinami debesuotą dieną arba vakare, kad išvengtų tiesioginių saulės spindulių. Jie įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Kopūstai, ypač vėlyvųjų veislių, taip pat sodinami tiesiai į atvirą dirvą balandžio pabaigoje arba gegužę, sėjant 1,5-3 cm gylyje.

Taip pat skaitykite: Kaip užsiauginti kopūstus?

Kopūstų priežiūra

Svarbiausi gūžinių baltųjų kopūstų priežiūros dar­bai yra dirvos purenimas, piktžolių naikinimas, kaupimas, lais­tymas, papildomasis tręšimas ir kova su ligomis bei kenkėjais.

Laistymas

Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2).

Kopūstai reikalauja daug drėgmės, ypač po daigų išsodinimo, augant lapams ir formuojantis gūžei. Po pasodinimo laistoma kas 3-4 dienas, po 6-8 litrus vandens vienam kvadratiniam metrui. Vėliau laistoma kartą per savaitę, po 10-12 litrų. Vėlyvųjų veislių kopūstams reikia daugiau drėgmės - 15-20 litrų kvadratiniam metrui. Ankstyvieji kopūstai daugiau laistomi birželį, o vėlyvieji - rugpjūtį. Laistyti reikia ryte arba vakare, vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei 18 °C.

Dirvos purenimas ir kaupimas

Norint išauginti gerą kopūstų derlių dirvos paviršių reikia laikyti visą laiką purų, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui po daigų pasodinimo tarpueiliai tuoj supurenami, kartu su­naikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus.

Ne mažiau svarbus kopūstų priežiūros kriterijus yra kopūstų daigų kaupimas. Prigiję ir su­stiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami. Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pri­dėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba daugiau paimti iš dirvos maisto medžiagų. Kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų.

Dirva purenama 5-8 cm gyliu kas 6-7 dienas arba po laistymo ir stipraus lietaus. Praėjus 20 dienų po pasodinimo, kopūstai pirmą kartą apkaupiami. Procedūra kartojama kas 8-10 dienų.

Tręšimas

Tačiau didžiausi gūžinių kopūstų derliai užauginami, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mi­neralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami, praslinkus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pra­dėję sukti gūžes, - tręšiami trečią kartą.

Pirmą kartą tręšiama apkaupimo metu, geriausia po laistymo arba lietaus. Vienam kvadratiniam metrui naudojama 1,5-2,5 g azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrasis tręšimas atliekamas po 20 dienų, naudojant 2-3 g tų pačių trąšų. Trąšas galima pakeisti organinėmis: karvės mėšlo tirpalu (1:4) arba paukščių mėšlo tirpalu (1:8), po 1-1,5 litro vienam augalui.

Derliaus nuėmimas

Nuimant ankstyvųjų kopūstų gūžes, reikia stengtis palikti kaip galima daugiau apatinių lapų, nes iš jų pa­žastų vėliau išauga po 3-4 gūžes. Vadinasi, gaunamas antra­sis derlius. Antrojo derliaus ankstyvųjų kopūstų galvutės esti kie­tos ir neretai sveria po 0,5-1 kg. Vėlyvųjų veislių kopūstai šalčio nelabai bijo - paken­čia 5° šalčio. Bet peraugusios gūžės ima plyšti. Kopūstus galima pradėti imti rugsėjo viduryje. Tuo metu parenkamos kietos ir su­augusios gūžės, kurios ir kertamos. Kopūstai kertami kirvukais arba pjaunami peiliais ir kraunami į krūvas maždaug po 0,5 t. Esant mechanizuotai kopūstų auginimo technologijai gūžiniai kopūstai nuimami kopūstų nuėmimo kombainais. Kombainui važiuojant lauku, kopūstai patenka tarp dviejų profiliuotų lovelių ir išraunami.

Ligos ir kenkėjai

Siekiant produktyviai panaudoti savo užaugintas daržove, jas reikia apsaugoti ne tik nuo ligų, bet ir nuo kenkėjų. Savo nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių, nuoviras. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Taip paruoštu nuoviru kopūstai yra apšlakstomi arba rankiniu purkštuvu apipurškiami.

Kopūstai, kaip ir kiti augalai, dažnai kenčia nuo įvairių infekcinių ligų bei kenkėjų. Efektyviausia apsauga - tinkama agrotechnika: sėjomainos laikymasis, užkrėstų augalų likučių šalinimas, taisyklingas tręšimas, laistymas bei žemės paruošimas. Šios priemonės padeda išvengti daugelio problemų.

Ligos

  • Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis). Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai. Didžiausią žalą ši liga padaro šiltadaržiuose.

  • Kopūstų šaknų gumbas. Šia grybine liga serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems gimi­ningos daržovės: ropės, ridikai, sėtiniai.

  • Kopūstų juodligė. Tai bak­terinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama iš žemės, tačiau bakterija plinta ir su sėkla.

  • Pilkasis pelėsis.

  • Juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicicola, Alternaria brassicae) - viena dažniausių ligų. Ant lapų susidaro juodos, apvalios dėmės, kurios plečiasi ir padengiamos rudai juodomis apnašomis. Liga prasideda apatiniuose lapuose, vėliau plinta į viršutinius, todėl gūžės lieka mažos ir pūva. Infekcija plinta per sėklas ir užkrėstus augalų likučius.

  • Baltasis puvinys - dažna liga, ypač sunkiose priemolio dirvose. Pažeidžiami augalų šaknelės ir apatiniai lapai, kurie tampa vandeningi, bespalviai ir pasidengia baltomis apnašomis. Pilkasis puvinys dažniausiai pažeidžia saugomus kopūstus.

  • Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae) - grybelinė liga, kurios požymis - ant šaknų susidarantys gumbai. Augalai nudžiūsta ir žūsta. Liga labiausiai plinta pernelyg drėgnose ir rūgščiose dirvose.

  • Kopūstinė mozaika pasireiškia praėjus 4-5 savaitėms po daigų sodinimo.

  • Juodoji kojelė - liga, paveikianti jaunus daigus. Šaknies kaklelis suminkštėja, pajuoduoja, ir augalas žūsta.

Kenkėjai

  • Kopūstinis baltukas - drugys, kurio geltonai žali vikšrai graužia lapus, palikdami tik gyslas. Pirmieji drugeliai pasirodo gegužę, o daugiau jų būna liepą-rugpjūtį. Kovai taikomos mechaninės ir cheminės priemonės.
  • Ropinis baltukas - mažesnis už kopūstinį.
  • Kopūstinė kandis - geltonas vikšras, kuris pragraužia lapus iš apatinės pusės.
  • Kopūstinė musė - vienas pavojingiausių kenkėjų. Iš kiaušinėlių išsiritę vikšrai graužia augalų kotelius, todėl augalai išdžiūsta. Ypač pavojinga jauniems daigams. Prevencija - rudeninis gilus dirvos perkėlimas.
  • Šliužai - naktiniai kenkėjai, kurie graužia lapus ir gūžes, palikdami gleivingas pėdsakus.
  • Kopūstinis amaras - pažeidžia lapus, kurie praranda spalvą, susisuka.

Apsaugai nuo kenkėjų, tokių kaip amarai, šliužai ir sraigės, galima naudoti pelenus - 100 g kvadratiniam metrui.

Veislės

Šiuolaikinė sodininkystė išskiria aštuonias pagrindines kultūrines kopūstų rūšis: gūžinius (baltagūžius ir raudongūžius), Savojos (garbanotuosius), Briuselio, žiedinius, brokolius, lapinius (Pekino arba kininio tipo) bei ropinius kopūstus.

Baltagūžių kopūstų veislės

Baltieji gūžiniai kopūstai išsiskiria didelėmis, tankiomis gūžėmis ir plačiu veislių pasirinkimu. Jie skirstomi pagal brandos laiką: ankstyvieji, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvieji. Šios veislės puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek rauginimui ar saugojimui žiemą.

  • N Rosberg F1, N Vettel F1, N Senna (SGW0747), Gallican F1: Ankstyvosios veislės, kurios subręsta per 60-70 dienų. Gūžės vidutinio dydžio, sveria apie 1,5-2 kg. Puikus skonis, tinka salotoms ir troškiniams.
  • N Kilaprince F1, N Kilabaron F1, Kilagreg F1, N Toreador F1: Vidutinio ankstyvumo veislės, bręsta per 75-85 dienas. Gūžės sveria 2-3 kg, tankios, apvalios. Tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek rauginimui.
  • Kilaherb F1, N Kilacees F1, Elastor F1, Ramco F1: Vidutinio vėlyvumo veislės, subręsta per 90-100 dienų. Gūžės didelės, 3-4 kg, kietos, puikiai išlaiko formą per transportavimą.
  • Adelco F1, N Succesor F1, Professor F1, N Kepler F1: Vėlyvosios veislės, bręsta per 100-120 dienų. Gūžės sveria 4-5 kg, labai tankios ir atsparios įtrūkimams.
  • Socrates F1, Zenon F1, N Kilafox F1 (SGW0440): Labai derlingos veislės su didelėmis, 5-6 kg sveriančiomis gūžėmis.
  • Kilastor F1, Storidor F1: Ypač vėlyvosios veislės, kurios bręsta per 120-140 dienų. Didelės, tankios gūžės, sveriančios iki 7 kg.

Raudonųjų kopūstų veislės

Raudonieji kopūstai išsiskiria ne tik ryškia spalva, bet ir dideliu vitaminų kiekiu.

  • N Chiara SGX0084 F1, N SGX0075 F1: Vidutinio ankstyvumo veislės, bręsta per 80-90 dienų. Gūžės sveria 2-3 kg, tankios, apvalios. Puikus skonis, ryški raudona spalva išlieka net termiškai apdorojant.

Savojos kopūstų veislės

Savojos kopūstai pasižymi banguotais, garbanotais lapais ir minkštesne struktūra.

  • Atractum F1: Vidutinio ankstyvumo veislė, bręsta per 80-90 dienų. Gūžės vidutinio dydžio, sveria apie 1,5-2,5 kg. Lapai minkšti, švelnaus skonio, puikiai tinka tiek šviežiems patiekalams, tiek virimui.

Visos išvardytos hibridinės veislės išsiskiria dideliu derlingumu, atsparumu ligoms ir puikiu skoniu. Hibridai geriau prisitaiko prie nepalankių oro sąlygų, todėl užtikrina stabilų derlių.

Ramco H

Vėlyva, populiari hibridinė veislė, tinka raugti rudenį ir neilgai laikyti. Vegetacijos periodas - 120-130 dienų.

tags: #seklos #kopustai #ramco #auginimas

Populiarūs įrašai: