Kopūstų sėklų "Krautman H" auginimas: nuo sėjos iki derliaus

Gūžiniai kopūstai tradiciškai užima pirmąją vietą tarp visų kopūstų rūšių Lietuvoje. Baltagūžiai kopūstai yra ne tik maistas, bet ir vaistas. Populiariausi patiekalai - rauginti kopūstai, kopūstų sriuba, šviežių kopūstų salotos. Net ir kopūstų sūrymas naudojamas kaip priemonė nuo pagirių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip auginti baltagūžius kopūstus, pabrėžiant "Krautman H" veislės ypatumus.

Kopūstų daigų auginimas

Gūžiniai kopūstai sodinami lauke daigais.

Kada sėti kopūstus daigams?

Kopūstų daigų auginimu reikėtų užsiimti likus maždaug 2 mėnesiams iki planuojamo persodinimo į atvirą gruntą.

Kopūstų sėklos ir jų paruošimas

Atrinktų sėklų senumas neturi viršyti 4-5 metų. Sėklų paruošimas yra svarbus žingsnis siekiant sėkmingo daigumo ir augimo.

  • Beicavimas ir dezinfekcija: Kopūstų sėklas verta 20 minučių pamirkyti 1% šiltame kalio permanganato tirpale (10 g : 1 l vandens).
  • Mirkymas karštame vandenyje: Ši procedūra padeda kopūstų sėkloms greičiau sudygti ir užgrūdina imunitetą.
  • Dygimą skatinančios mirkymo procedūros: Likus 1 dienai iki planuojamo sėjimo, kopūstų sėkloms rekomenduojamos dygimą skatinančios mirkymo procedūros Blackjak suspensijos tirpale (5 ml : 1 l vandens) arba trąša Altosan B/Zn (15 ml : 1 l vandens). Altosan B/Zn padidina atsparumą baltosioms ir pilkosioms apnašoms, lapų kritimui, chlorozei, audinių nekrozei.

Dirvos paruošimas kopūstų daigams

Paprasta ir saugu būtų į konteinerius daigams įpilti firminį substratą, turintį tinkamą rūgštingumą ir moksliškai parinktas maistines medžiagas savyje. Jei negalite užtikrinti sėjomainos, prieš sodinimą arba sodinimo metu rekomenduojama dirvožemį sulaistyti Microdoctor Soil cleaner priemone, kuri užtikrina dirvos sveikatą ir higieną. Nesilaikant sėjomainos, dirva stipriai nualinama, tampa sunku kontroliuoti bakterines ir grybines ligas, kenksmingų organizmų plitimą. Microdoctor soil cleaner formuoja sveiką dirvos mikroflorą.

Taip pat skaitykite: Gardus žiedinių kopūstų apkepas

Pakoreguoti dirvožemio pH lygį bei pagerinti kopūstams nepalankų tipą galima, naudojant preparato Blackjak suspensiją, kurioje visą darbą atlieka naudingos gamtinės medžiagos - huminės, ulminės, fulvinės rūgštys. Tam, kad kopūstai ateityje nesusirgtų, dirvą ar substratą verta apdoroti preparatu Previcur Energy.

Kopūstų sėjimas daigams

Nuo sėjimo pradžios turi praeiti 10-15 dienų, paskui seka pikavimo procedūra. Pikavimo tikslas - duoti kopūstų daigams ir jų šaknims daugiau erdvės, todėl juos persodina į platesnius ir gilesnius konteinerius-daigyklas. Pikavimo metu kopūstų daigų šakneles vertėtų 5 minutes palaikyti Kelpak tirpale. Šis biostimuliatorius yra ypatingų jūros dumblių medžiagų ekstraktas, stiprinantis šaknų vystymosi jo sudėtyje esančių auksino hormonų dėka. Šaknų mirkymui šį tirpalą ruošia griežtai pagal nurodytas proporcijas - 10 ml : 1 l vandens, vengiant perdozavimo. Geresnei adaptacijai naujame konteineryje pikuotus kopūstų daigus verta laistyti tuo pačiu Kelpak tirpalu 2 savaites po pikavimo, tik svarbu paruošti jį kitomis proporcijomis - 100 ml : 10 l vandens. Laistymą galima atlikti purškimo būdu. Kiekvienas kopūstų daigas su šaknimis persodinamas į didesnę daigyklą. Pikuotus kopūstų daigus augina tol, kol jie išleis 4-5 tikrus lapus, o stiebai pasieks 12-15 cm.

Kopūstų sodinimas į atvirą gruntą

Iš pradžių reikia paruošti dirvą kopūstų daigų persodinimui į ją. Būtinas dirvos perkasimas ir pavasarinis tręšimas perpuvusiu mėšlu arba kompostu - 5 kg/m². Neturint galimybės parūpinti augalui tinkamo tipo dirvos, galima pagerinti esamą variantą, naudojant mikorizinius grybus Hifas. Šio mišinio mikroorganizmai pagerina ir nederlingas dirvas, leisdami taupyti trąšas ir drėgmę, o pagrindinė jų paskirtis - užtikrinti persodinamų daržovių sklandesnį prigijimą. Hifas mikoriziniai grybai padidina skurdžių dirvų derlingumą.

Geriausi kopūstų priešsėliai yra agurkai, aguročiai, moliūgai ir ankštiniai. Tačiau daug reikšmės turi kopūsto veislė ir rūšis. Ankstyvųjų veislių kopūstus gera sodinti po svogūnų, česnakų ir sideratų. Persodinimo momentu kopūstų daigai netūri atsidurti saulės spinduliuose. Gręsiant naktinėms šalnoms apsaugokite daigus nepermatoma agroplėvele. Ji apsaugos ir nuo tiesioginių saulės spindulių, nes pirmas 2 dienas daigams reikia jų vengti.

Lauke pasodintiems kopūstams gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus (šaltį, karštį, mechaninius pažeidimus) padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivina kopūstus po patirto streso ir greičiau grąžina jį į normalią būklę. Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką kopūstams gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, arba Amino Kelp-o. Amino Kelp-o produktas yra praturtintas jūros dumbliais. Amino rūgštys ir dumbliai yra „tobula pora“- dėl tarpusavio sinergijos jų poveikis dar geresnis nei šių atskirų komponentų - veikliosios medžiagos yra aktyvios būsenos, lengvai ir greitai pasisavinamos. Amino rūgštys sušvelnina nepalankių aplinkos sąlygų įtaką augalams - skatina regeneraciją, augimą, derėjimą - greičiau įsisavinamos maistinės medžiagos.

Taip pat skaitykite: Kopūstų sriuba: nauda ir kaloringumas

Didesnis drėgmės poreikis kopūstams būna lapų augimo ir gūžės formavimosi stadijoje. Norint pagreitinti persodinamų į lauko dirvą kopūstų šaknų aklimatizaciją laistymui naudoja Kelpak tirpalą, ruošiant jį santykiu 100 ml : 10 l vandens. Kopūstams įsišaknyti grunte padės ir Blackjak huminės rūgštys, maišant skystį santykiu 20 ml : 10 l vandens. Gūžės formavimosi stadijoje - 1 kartą per savaitę.

"Krautman H" veislės ypatumai

"Krautman H" yra vidutiniškai vėlyvas hibridas. Vegetacijos trukmė - 100 dienų nuo daigų pasodinimo. Auginant vartoti šviežius ir rauginti, geriausia daigus sodinti pavasarį, jei auginama turint ketinimą kopūstus laikyti per žiemą, tinkamiausias laikas daigams sodinti - birželio pabaiga. Gūžės apvalios, tankios, trumpu vidiniu kotu, sveria apie 3,5-5 kg, atsparios trūkinėjimui.

Kopūstų priežiūra vegetacijos metu

Likus 1-1,5 mėn. Kopūstai, kurie vegetacijos metu buvo laistomi ir purškiami preparatu Altosan B/Zn, po derliaus nuėmimo žymiai ilgiau išsilaiko sandėlyje. Laistymo metu naudojama Gintaro rūgštis padeda kopūstams ramiai atlaikyti neigiamus aplinkos faktorius. 1 gramą Gintaro rūgšties reikia ištirpdyti 10 litrų šilto vandens. Medžių pelenų norma: 100 g/m² - iki laikotarpio, kai kopūstai suskleidžia lapus. Organinė skystą trąša Yokosan taip pat yra fosforo, kalcio, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis kopūstų vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH. Yokosan purškimas naudojamas iš karto persodinimo į dirvą metu, o vėliau - praėjus 1 mėnesiui.

Kopūstuose pastebėjus fosforo ir kitų elementų trūkumo požymius naudokite trąšų linijos Kristalon produktus. Praėjus 3 savaitėms po persodinimo į atvirą gruntą kopūstus apkaupia. Apkaupimas kartojamas, po pirmojo praėjus dar 1-1,5 savaitei.

Kenkėjų ir ligų kontrolė

  • Fungicidas KYTOS: Turintis baktericidinį poveikį, aktyvuoja ir stiprina natūralius kopūstų savisaugos procesus.
  • Amarai: Sprendžiant kopūstinių amarų naikinimo klausimą daržininkai turėtų atkreipti dėmesį į naudingų plėšriųjų vabzdžių priviliojimą į daržą. Pvz., auksaakės ir boružės minta amarais. Tam siūloma įdomi priemonė AUKSAAKĖ BIOFRIENDS - tai gyvos auksaakių lervos, kurias reikia tik paskleisti amarų veisimosi židinyje (efektas - iki 600 suėstų amarų per dieną).
  • Kopūstų vabzdžiai-kenkėjai: Kovai su jais sodininkai gali privilioti naudingus vabzdžius-entomofagus, ėdančius kenkėjus. Tam rekomenduojama efektyvi priemonė - plėšriųjų vabzdžių viliokliai MagiPal, kabinami kaip pakabukai kas 5-10 metrų. MagiPal talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga.
  • Grambuolio lervos: Išvengti grambuolio lervų kenkėjiškos veiklos padarinių padės efektyvi priemonė Nematodai. Sudėtyje yra didelė mikroskopinių nematodų kirmėlių koncentracija, kurios įsiskverbia į grambuolių lervas po žeme ir žudo jas, paskleisdamos bakterijas.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Geriausios oro sąlygos kopūstų derliaus nuėmimui - kai lauko temperatūra siekia nuo 0° iki +5° C. Daug reikšmės turi kopūstų gūžių nokumo lygis. Pasistenkite per vieną kartą surinkti visą kopūstų derlių, nepalikdami gūžių vėlesniam surinkimui. Atsisakykite tradicinio kopūstkočių kirtimo kastuvu ar peiliu. Nukirstas kopūstkotis - atvira žaizda, kurioje greitai gali prasidėti puvimas, infekcija.

Taip pat skaitykite: Raugintų kopūstų sriubos nauda sveikatai

Laikymo patalpą prieš sandėliuojant derlių išvėdinkite ir dezinfekuokite. Patalpa turi būti šalta ir tamsi. Temperatūra viduje turi būti 0° C ribose. Pašalinkite sudžiūvusius pageltonavusius lapus. Gūžes sudėkite piramide, tolygiais sluoksniais. Bent vieną kartą per 2 savaites tikrinkite laikomas kopūstų gūžes - ar nepradėjo plėkti.

Ligos ir jų požymiai sandėliavimo metu

  • Pilkai baltos apnašos grybienos pavidalu ant apatinių lapų.
  • Supuvę suminkštėję lapai.
  • Vandeningos dėmės ant lapų ir šaknų kaklelio.
  • Rudai žalsvos kaitaliojančios dėmės ant lapų.
  • Lapų susiraukšlėjimas ir deformacija.
  • Mažos neišsivysčiusios gūžės.
  • Apgraužti kopūstkočiai.
  • Kopūstų sudžiūvimas.
  • Sugadintas derlius.
  • Lapų išblukimas, lapų deformacija.
  • Apgraužti kopūstų lapai.
  • Apgraužti kopūstų lapai ir gūžės.
  • Palikti be priežiūros ir nutrūkę nuo grandinės kanopiniai.
  • Apgraužti kopūstų lapai.

Kopūstų veislės ir hibridai

Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, gūžiniai kopūstai skirstomi į:

  • Ankstyvuosius: 65-115 dienų.
  • Vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo: 115-160 dienų.
  • Vėlyvas veisles: 160 ir daugiau dienų.

Štai keletas populiarių baltagūžių kopūstų veislių ir hibridų:

  • Brunswick: Vidutiniškai vėlyva veislė. Derlius imamas praėjus 120-130 dienų po daigų pasodinimo. Gūžės kietos, šviesiai žalios spalvos, sveria apie 2,5-3,5 kg. Tinka vartoti šviežius ir rauginti.
  • Cerox H: Nereiklus hibridas, skirtas auginti vasaros derliui, bet tinka ir vėlyvesnio derliaus auginimui. Užauga per 79 dienas nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, kietos, tankios, užauga iki 3 kg svorio. Atsparus fuzariozei.
  • Dita: Ankstyva veislė. Derlius imamas praėjus 64-72 dienoms po daigų pasodinimo. Gūžės šviesiai žalios spalvos, sveria apie 0,9-1,2 kg. Vartojami švieži.
  • Jetma H: Labai ankstyvas hibridas. Derlius imamas praėjus 50-55 dienoms nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, kietos, apie 1,0-1,6 kg svorio. Daigai atsparūs šalnoms.
  • Kamienna Glowa: Vėlyva veislė. Užauga per 150-160 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios arba truputį suplotos, 4-5 kg svorio. Tinka šviežiam vartojimui, rauginimui ir sandėliavimui.
  • Krautkaiser H: Vėlyva derlinga hibridinė veislė, skirta rauginti rudenį ir sandėliuoti. Vegetacijos periodas - 139 d. nuo daigų pasodinimo. Gūžės šiek tiek suplotos labai geros vidinės struktūros.
  • Lennox H: Vėlyvas derlingas hibridas, turintis stiprią šaknų sistemą. Vegetacijos trukmė - 140 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, sveria 3-5 kg, labai kietos, pilkai žalios spalvos. Tinka salotoms, rauginti žiemai o taip pat ilgai sandėliuoti.
  • Minica H: Ankstyvas hibridas, skirtas tankiai sodinti. Vegetacijos laikotarpis - 70 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, šiek tiek ištįsusios, 0,5-1 kg svorio.
  • Parel H: Derlius imamas praėjus 58-65 dienoms nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, kietos, apie 1-1,6 kg svorio.
  • Polar: Vėlyva veislė. Užauga per 145 dienas nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, labai kietos, nelinkusios trūkinėti, žaliai pilkos spalvos, sveria apie 3-4 kg. Vartojami švieži, rauginami, tinkami ilgam sandėliavimui.
  • Pourovo Polopozdní: Vidutiniškai vėlyva derlinga veislė. Derlius imamas praėjus 110-120 dienų po daigų pasodinimo. Gūžės plokščiai apvalios, sveria apie 2,1-4,3 kg. Tinka rauginimui ir laikymui.
  • Sarmello H: Vidutiniškai ankstyvas hibridas. Derlius imamas praėjus 80-85 dienoms nuo daigų pasodinimo. Auginama vasaros ir rudens derliui. Gūžės ovaliai plokščios, apie 3-5 kg svorio, trumpa šerdimi, puikios vidinės struktūros. Skaniausi švieži, tinka marinuoti. Atsparūs tripsams ir fuzariozei.
  • Slava H: Ankstyvas hibridas atsparus žyduolių formavimuisi. Vegetacijos trukmė - 75 dienos nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, 0,9-1,5 kg svorio. Vartojami švieži.
  • Betti H: Ankstyva hibridinė veislė. Užauga po 55-65 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės vidutinio tankumo, gerai pridengtos lapais, apvalios, sveria apie 0,8-1,1 kg.

Taip pat yra ir raudonųjų gūžinių kopūstų veislių:

  • Kalibos: Vidutiniškai vėlyva veislė. Gūžes susuka po 100-115 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės pailgos, tvirtos, sveria 2,0-2,5 kg. Vartojami švieži, tinka rauginti, nes lapuose daug cukraus.
  • Langedijker Bewaar 2: Vėlyva, derlinga veislė. Gūžės apvalios, kietos, sveria 3-5 kg. Derlius imamas praėjus 150-160 dienų po daigų pasodinimo. Auginami šviežiam vartojimui ir sandėliavimui per žiemą.
  • Rufus: Vegetacijos laikotarpis - 95-105 dienos nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, atsparios sutrūkimui, sveria 1,3-2 kg. Vartojami švieži, tinka rauginti, laikyti iki vasario.

tags: #kopūstų #sėklos #krautman #h #auginimas

Populiarūs įrašai: