Salijų skirstymas: Šiaurė, Pietūs, Rytai, Vakarai ir Lietuvos Geografija
Įvadas
Norint orientuotis aplinkoje ir apibūdinti vietos padėtį, būtina suprasti pasaulio šalių kryptis. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines pasaulio kryptis, jų reikšmę, kaip jos naudojamos geografijoje ir kas lemia Lietuvos priskyrimą vienam ar kitam regionui. Taip pat aptarsime kompaso naudojimą orientavimuisi bei demografinius aspektus, susijusius su gyventojų pasiskirstymu ir migracija.
Pasaulio Kryptys: Pagrindinės ir Tarpinės
Kryptis - tai kelias į vietą. Norėdami rasti vietą ar apibūdinti, kur ji yra, turime žinoti, kokia kryptimi nuo mūsų ji yra. Dažniausiai nuorodos pateikiamos atsižvelgiant į tai, ar vieta yra į šiaurę, pietus, rytus ar vakarus nuo dabartinės mūsų buvimo vietos. Kryptims nurodyti naudojamas bendras terminas - pasaulio kryptys arba horizonto kryptys.
Pagrindinės keturios pasaulio kryptys yra:
- Šiaurė (Š arba N)
- Pietūs (P arba S)
- Rytai (R arba E)
- Vakarai (V arba W)
Tarpinės pasaulio kryptys yra:
- Šiaurės rytai (ŠR) - kryptis tarp šiaurės ir rytų
- Šiaurės vakarai (ŠV) - kryptis tarp šiaurės ir vakarų
- Pietryčiai (PR) - kryptis tarp pietų ir rytų
- Pietvakariai (PV) - kryptis tarp pietų ir vakarų
Lietuvos Geografinė Padėtis
Lietuva yra Europos geografiniame viduryje, pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra Danija, Didžioji Britanija (jos geografinės srities Anglijos šiaurinė dalis), ryčiau - Baltarusija ir Rusijos centrinė sritys. Toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra Latvija, Estija, Suomija, piečiau - Rytų Lenkija, Ukrainos vakarinė dalis, Rumunija, Bulgarija, Graikija.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai šiaurietiški pyragai
Šiaurėje Lietuva ribojasi su Latvija (588 km), rytuose - su Baltarusija (679 km), pietvakariuose - su Lenkija (104 km) ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi (273 km, kitais duomenimis, 267,8 km; su Kuršių mariomis). Lietuvos-Baltarusijos ir Lietuvos-Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Teritoriniuose vandenyse Lietuva ribojasi su Latvija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną.
Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Dotnuva iki Šiaurės ašigalio yra 3870 km, iki pusiaujo - 6130 km, iki Grinvičo dienovidinio - 1488 kilometrai. Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min 20 s anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra pasaulinis laikas +2 h (kaip Helsinkio, Rygos, Atėnų, Jeruzalės).
Kompasas: Prietaisas Orientavimuisi
Kompasas - tai prietaisas, padedantis orientuotis pagal pasaulio (horizonto) kryptis. Kompasų rūšių yra daug, tad tikrai galima išsirinkti norimą. Yra su priedais - veidrodėliu, padidinamuoju stiklu, visiškai mažų - sagos dydžio, vidutinių, didelių ir kt.
Kompasą sudaro korpusas, laipsniais sugraduota skalė ir galinti laisvai suktis įmagnetinta rodyklė. Žemės magnetinis laukas kompaso rodyklę orientuoja šiaurės kryptimi.
Manoma, kad kompasą išrado kinai XI amžiuje. Jie pastebėjo, kad skeveldrėlė magnetito (mineralo, kuriam būdingos magnetinės savybės), sukdamasi ant adatos galiuko, visuomet rodo šiaurės kryptį.
Taip pat skaitykite: Trečiųjų šalių mėsos ir pieno draudimas
Norint nustatyti kryptį, kompasą reikia padėti ant lygios vietos ir palaukti, kol rodyklės nusistovės. Pagrindinė rodyklė paprastai būna Šiaurė. Taigi, jeigu vieta, į kurią norite patekti, yra, tarkim, Pietuose, su kompasu nebus vargo sužinoti kur eiti. Kad būtų patogu, dažnai kompasų rodyklės šviečia tamsoje, tada naktį taip pat galima orientuotis.
Neturint kompaso, taip pat galima nustatyti kryptis pagal gamtos objektus - pagal saulę, naktį pagal Šiaurinę žvaigždę. Taip pat galima spręsti pagal medžių lajas arba skruzdėlynus ir samanas ant medžių ir akmenų, nes paprastai jos būna labiau pietinėje pusėje. Bet su kompasu tiesiog patogiau ir saugiau.
Kaip Geografiškai Skirstoma Lietuva?
Norint sužinoti, kaip geografiškai skirstoma mūsų šalis, žemėlapį reikėtų matuoti nuo vieno miesto - jis gali pasitarnauti ir šalį dalinant į šiaurę ir pietus, ir į vakarus bei rytus. Taip teigia hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.
Anot hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėjos V. Ralienės, dalinti Lietuvą į Rytų ir Vakarų reikėtų per Kauną ir per Kėdainius. Jeigu norime padalinti Lietuvą į Šiaurę ir į Pietus, taip pat žemėlapyje reikėtų brėžti tiesią liniją maždaug per Kėdainius.
Anot V. Ralienės, jeigu kalbame apie Pietryčius ir Pietvakarius, reikėtų žinoti, kad Lietuvos geografinis centras yra ties Kėdainiais, tad ir vėl nuo jų reikėtų dalinti žemėlapį.
Taip pat skaitykite: Žemės ūkio ypatumai Pietų Europoje
Ginčai dėl Lietuvos Priklausomybės Regionui
Ginčai, ar Lietuva yra "Rytų", ar "Vakarų", o gal Šiaurės Europos ar Pietų Europos šalis dažnai būna karšti. Ir visi jų dalyviai paprastai teisūs. Mat sąvokos "Rytai" bei "Vakarai" populiariojoje sąmonėje įgijo labai daug galimų reikšmių. Kai diskusijose žmonės tuos pačius žodžius vartoja skirtingomis reikšmėmis ir kyla nesutarimai.
Štai keletas galimų "Rytų" ir "Vakarų" reikšmių:
- "Vakarai" - visą XX a. kapitalistinėmis buvusios šalys, o "Rytai" - iki 1990 m. valdytos komunistų (ir todėl skurdesnės). Šiuo atveju Graikija ar Suomija - Vakarų Europa, o Čekija ar Vengrija - Rytų (nors ir yra vakariau).
- "Vakarai" tai krikščioniškos kultūros žemės, o "Rytai" - musulmoniškos, budistinės, induistinės arba judėjiškos.
- "Vakarų Europa" - tai katalikiška arba protestantiška Europa, "Rytų Europa" - stačiatikiška.
- "Vakarų Europa" - ES, Europos ekonominės erdvės ir/ar NATO narės, "Rytų Europa" - NVS narės.
- "Šiaurė" - tai turtingos šalys, "Pietūs" - skurdžios. Kalbama apie rimtą skurdą, tad pagal šį skirstymą Lietuva ir visa Europa yra "Šiaurė" - kaip, beje, ir Australija.
- "Šiaurė" - šviesesnės odos žmonių, "Pietūs" - tamsesnės odos žmonių gyvenami kraštai. Vėlgi, Europa, JAV, Kanada, o ir Australija pagal šį skirstymą - Šiaurė, Afrika - daugiausiai Pietūs. Jei vertinti tik Europą tai "šiauriečiai" - mėlynakiai blondinai/šatenai, "pietiečiai" - tamsesnio gymio baltaodžiai italai, ispanai.
- Grynai geografinis skirstymas: "Vakarų Europa" - vakarinė Europos pusė, "Rytų Europa" - rytinė pusė. Dažnai dar pridedama "Šiaurės Europa", "Pietų Europa", kartais "Vidurio Europa".
Europa - ne taisyklinga geografinė figūra, tad kur brėžti ribas - visiškai subjektyvu. Europinė Rusija sudaro 40% Europos žemės. Taigi, jei skirstyti Europą geografiškai į keturias dalis pagal pasaulio šalis po 25% žemyno tai visa Rytų Europa būtų Rusijoje. Oficialus Jungtinių Tautų skirstymas paremtas panašia subjektyvia geografija, Lietuvą priskiria Šiaurės Europai - kartu su kitomis Baltijos šalimis, Skandinavija, Jungtine Karalyste, Airija.
Regionas: Apibrėžimas ir Tipai
regiònas (lot. regio, kilm. regionis - kraštas, sritis), didelis gamtinis, istorinis, ekonominis, administracinis ar kitoks teritorinis vienetas, turintis specifinių požymių.
- Gamtiniai regionai: Natūraliai susiformavę gamtiniai regionai turi panašų reljefą, geologinę sandarą, dirvožemį, klimatą, augaliją ir gyvūniją. Tokie regionai (Sachara, Sahelis, Himalajai, Amazonės upės baseinas, Centrinės ir Vidurinės Azijos stepės) užima didelius plotus ir jų ribos kinta lėtai.
- Istoriniai regionai: Istoriniai regionai (pvz., dauguma Didžiosios Britanijos grafysčių, Ispanijos provincijos, Italijos sritys) yra susiklostę per ilgą laiką.
- Ekonominiai socialiniai regionai: Ekonominiai socialiniai regionai išskiriami pagal daugelį (universalių) ekonominių socialinių ir politinių požymių arba pagal specifinius požymius. Universaliais (kompleksiniais) regionais galima laikyti pavienes valstybes (Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Lietuva), kuriose galioja tos pačios politinės, teisinės ir ekonominės nuostatos, panašus gyvenimo būdas. Galima išskirti ir didesnius regionus, į kuriuos įeina kelios valstybės (Baltijos šalys, Lotynų Amerika). Tokių regionų atsiradimą spartina globalizacija.
- Politiniai ekonominiai regionai: Politiniais ekonominiais regionais laikomi valstybių susivienijimai - Europos Sąjunga, Amerikos valstybių organizacija (AVO), ekonominiais regionais - valstybės, susivienijusios pagal vieną kurį nors ekonomikos požymį (naftos gavybą ir jos eksportą - OPEC), politinius bei geopolitinius interesus (karinis gynybinis bendradarbiavimas - NATO, SEATO).
- Turizmo regionai: Turizmo regionus formuoja unikalių gamtinių ir (arba) istorinių kultūrinių objektų gausa, turistų srautai (Artimieji Rytai, Viduržemio ir Karibų jūros šalys).
Jungtinės Tautos pagal ekonominį išsivystymą skiria du pagrindinius Pasaulio regionus - išsivysčiusios šalys ir besivystančios šalys.
ES Regionų Skirstymas pagal NUTS
Europos Sąjunga nuo 1972 pagal statistinę taksonomiją (Nomenclature d’Unités Territoriales Statistiques, NUTS) skiria 5 admininstracinių teritorinių regionų tipus:
- NUTS I: dažniausiai visa šalis (didelėse valstybėse apima ir pavienius regionus, pvz., žemės Vokietijoje, 3-7 mln. gyventojų);
- NUTS II: santykinai dideli regionai (administraciniai regionai Prancūzijoje, apygardos Vokietijoje, autonominės sritys Ispanijoje, sritys Italijoje, vaivadijos Lenkijoje, nuo 800 tūkst. iki 3 mln. gyventojų);
- NUTS III: tarpinis lygmuo tarp regiono ir municipaliteto (apskritys Vokietijoje, departamentai Prancūzijoje, provincijos Ispanijoje ir Italijoje, 150-800 tūkst. gyventojų);
- NUTS IV: savivaldybė (komunos Prancūzijoje ir Švedijoje, municipalitetai Vokietijoje);
- NUTS V: už savivaldybes smulkesni teritoriniai vienetai (seniūnijos Lietuvoje).
Socialiniai mokslai dažniausiai tiria etninius, kultūrinius, lingvistinius, klimatinius, topografinius (pvz., Amazonės upės baseinas), pramoninius arba urbanistinius (pvz., Ruhro baseinas), išsiskiriančius ūkine specializacija (pvz., Šiaurės Amerikos vilnamedžių augintojų zona), svarbius tarptautinės politikos atžvilgiu (pvz., Artimųjų Rytų, Skandinavijos) regionus.
Regionų Tyrimai
Regionai išsamiau pradėti tirti naujausiaisiais laikais, pirmuosius teorinius ir metodologinius klausimus suformulavo fizikos ir socialinių mokslų atstovai. Veikiami Ch. Darwino teorijų biologai tyrė gyvybės įvairių formų priklausomybę nuo jų gyvenimo teritorijos. Prancūzijos šiuolaikinės geografijos ir socialinės geografijos pradininkas P. Vidalis devla Blache’as ir jo mokinys J. Brunhes’as atkreipė dėmesį į gamtinio ir socialinio landšafto ryšį.
Biologams pastebėjus, kad daugeliui gyvūnų (ypač žmoginėms beždžionėms) būdinga ginti savo teritoriją nuo tos pačios rūšies įsibrovėlių, kai kurie tyrėjai tuo pradėjo aiškinti žmonių visuomenės plėtrą - valstybės atsiradimą, patriotizmą, dažnus karus. Iš socialinės istorijos tyrimų klasikiniu laikomas „Annales“ istorijos mokyklos prancūzų istoriko F. Braudelio veikalas Viduržemio jūros regionas (La Méditerranée 1949), kuriame nagrinėjamos šiai Europos daliai kelis šimtmečius būdingos socialinio gyvenimo struktūros.
F. Braudelio knygos paveikti daugelio sričių tyrėjai vėliau išskyrė įvairių tipų (pvz., mikro‑ ir makro‑, subnacionalinius ir viršnacionalinius, socialinius politinius, ekonominius) Europos ir pasaulio regionus. 20 a. viduryje Jungtinių Amerikos Valstijų geografai pasiūlė vengti kriterijų įvairovės, grupavo pagal tolygiai visoje jo teritorijoje pasireiškiančius skiriamuosius bruožus (tokiam regionui yra svarbi fizinė aplinka, čia vyrauja agrarinis ūkis) ir mazginius (vieningo komplekso) regionus (šio tipo regionai labiau industrializuoti, turi aiškiai išsiskiriantį centrą, kuris su apylinkėmis susijęs transporto ir kitais komunikacijos ryšiais).
20 a. antroje pusėje regionų tyrimų kurį laiką buvo sumažėję, nes įsivyravo vadinamasis tolygios ekonominės plėtros požiūris, labiau domėtasi bendranacionalinės plėtros programomis, siekta panaikinti regionų plėtros netolygumus. 21 a.pradžioje didėjant pasaulinei globalizacijai regionai tampa nestabilesni, greičiau kinta, vis dažniau reikia iš naujo nustatyti jų ribas. Regionų tyrimų problemos pripažįstamos svarbiomis, daugiausia sprendžiant ekonominio planavimo ir administravimo, demografinius, politinių prioritetų pasiskirstymo ir kitus klausimus.
Lietuvoje 20 a. antroje pusėje ekonominio geografinio planavimo tikslais buvo skiriami (juridiškai neįteisinti) 4 regionai: Šiaurės, Pietų, Rytų ir Vakarų Lietuva. 1994 sudaryta 10 apskričių, kurios formaliai tapo regionais.
Šiaurė ir Pietūs Ekonominiame Kontekste
Sąvokos "Šiaurė" ir "Pietūs" taip pat gali būti vartojamos ekonominiame kontekste:
- "Šiaurė" - tai turtingos šalys
- "Pietūs" - tai skurdžios šalys
Pagal šį skirstymą Lietuva ir visa Europa yra "Šiaurė" - kaip, beje, ir Australija.
tags: #saliu #skirstymas #siaure #pietus #rytai #geografija