Sakoma, pyragas niekada nenusibosta: receptai ir daugiau

Nors pyragas gali atrodyti kaip paprastas desertas, jo istorija ir reikšmė yra daugiasluoksnė. Nuo senovinių receptų iki modernių variacijų, pyragai visada buvo svarbi kulinarinio paveldo dalis. Tačiau, be skonio savybių, pyragai taip pat gali būti naudojami atkreipti dėmesį į svarbias socialines problemas, pavyzdžiui, diabetą ir sveikatos apsaugos finansavimą.

Pasaulinė diabeto diena: atkreipti dėmesį į problemą

Lapkričio 14-oji - Pasaulinė diabeto diena - yra puiki proga atkreipti valdžios, visuomenės ir medikų dėmesį į šios ligos sukeliamas problemas. 2001 m. Pasaulinės diabeto dienos šūkis buvo „Saugokime širdį“, siekiant sumažinti diabeto naštą. Sergamumas diabetu sparčiai plinta visame pasaulyje: apie 150 mln. žmonių serga diabetu, ir spėjama, kad 2025 m. šis skaičius padvigubės. Diabetu sergantys žmonės dažniausiai (80%) miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, o sergantiesiems diabetu širdies ligų grėsmė didėja 2-4 kartus. Rizikos veiksniai, sąlygojantys diabetą, yra ilgėjantis žmonių amžius, paveldimumas, nejudrus gyvenimo būdas ir neracionali mityba.

Pasaulinė diabeto diena yra kampanija, įrodanti, kad diabetą reikia kuo anksčiau diagnozuoti ir užkirsti kelią komplikacijoms. Kuo daugiau žmonių turėtų suprasti sveikos gyvensenos naudą, tuo mažiau bus diabeto, širdies bei kraujagyslių ligų. Diabetu sergantieji gali ir privalo gyventi, kaip ir sveiki žmonės, tik gerai kontroliuodami kraujo gliukozę ir vartodami tinkamus medikamentus.

Sveikatos apsaugos finansavimo problemos Lietuvoje

2001 m. Panevėžyje Gydytojų sąjungos nariai minėjo vienuoliktus prasmingos veiklos metus. Sergančiųjų vardu buvo dėkojama už nenuilstamą triūsą ir pastangas padėti ligoniams. Lietuvos ligonių visuomeninės organizacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo pirmininką, Ministrą pirmininką ir Sveikatos ministrą dėl Lietuvos sveikatos apsaugos finansavimo.

Dauguma politinių partijų ir politikų mano, jog sveikatos apsauga yra gana stabilus, daug rūpesčių nekeliantis sektorius, kuriame yra nemažai neūkiškumo, bet ir vidinių rezervų. Tačiau Vyriausybė užsimojo 2002 metais dar sumažinti sveikatos apsaugos finansavimą. 2002 metais sveikatos apsaugos poreikis buvo 2,3 mlrd. litų, o planuojama 1,8 mlrd. Vadinasi, jau tada buvo aišku, kad kitais metais trūks 500 mln. litų, todėl sistema neveiks.

Taip pat skaitykite: Gardus trapios tešlos pyragas

Šiųmetinis sveikatos apsaugos finansavimas sudarė tik 4,3% BVP. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiliko ne tik nuo Lenkijos, Estijos, bet ir nuo Baltarusijos bei Moldovos. Politikai deklaruoja, kad sveikatos apsauga yra svarbus valstybės prioritetas, bet tuo pačiu metu pastoviai mažina finansavimą.

Per 10 Lietuvos nepriklausomybės metų nė viena iš politinės „kairės“ ar „dešinės“ valdžiusių partijų nesugebėjo paruošti ilgalaikio 10-15 metų reformų ir investicijų plano, kuriame būtų numatyta, kaip laipsniškai mažinti ligoninių skaičių, modernizuoti likusias, tobulinti ambulatorinę pagalbą, ženkliai padidinti gydytojų atlyginimus, likviduojant priemokas už paslaugas, bei spręsti su restruktūrizacija susijusias socialines gydytojų ir medicinos personalo problemas.

Lietuvos žmonės, t. y. mokesčių mokėtojai, nori, kad sveikatos apsaugai būtina skirti daugiau pinigų. Pagal savaitraščio „Veidas“ užsakymu atliktą Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą, kurioje buvo klausiama, kam, Jūsų nuomone, Vyriausybė, skirstydama kitų metų biudžetą, turėtų teikti pirmenybę, atsakyta, jog sveikatos apsaugai turėtų būti skirta 19,2%.

Oficialiai sveikatos apsauga tais metais suvartojo 2 mlrd. litų. Atsižvelgiant į paskelbtus „Transparency International“ apklausos duomenis, galima pagrįstai spėti, jog sveikatos apsaugai Lietuvoje per metus de facto išleidžiama ne mažiau kaip 3-3,5 mlrd. Lt. Vadinasi, Lietuvos žmonės už sveikatos apsaugą papildomai neoficialiai primoka 1-1,5 mlrd. litų!

Reikalavimai valdžiai:

Taip pat skaitykite: Gaminimo paslaptys

  1. Priimti pareiškimą, kad Vyriausybės paruoštas biudžeto projektas 2002 m. yra „antisocialinis“ ir kad sveikatos apsaugos finansavimas turi būti ne mažinamas, o didinamas ne mažiau kaip 15% - t. y. 300 mln.
  2. Kreiptis į Lietuvos Respublikos prezidentą, LR Seimo pirmininką, LR Ministrą Pirmininką, LR Sveikatos apsaugos ministrą dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos, Lietuvos sveikatos programos (1998 07 02 Nr. VIII-833) ir LR Sveikatos sistemos įstatymo (1998 12 01 Nr.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo, pagrindinio sveikatos priežiūros finansavimo šaltinio, pajamos pastaraisiais metais sudarė vis mažesnę BVP dalį: 1998 m. - 4,27%, 1999 m. - 4,12%, 2000 m. - 4,02%, o 2001 m. Lietuvos sveikatos priežiūros vykdoma reforma dėl ypatingos finansavimo stokos užgulė medikų ir pacientų pečius nepakeliama našta. 1999 m. Seimas Sveikatos draudimo įstatymo pataisa (1999 07 01 Nr. VIII-1287) įteisino 20% ir 50% priemoką už kompensuojamus vaistus ir priemones ambulatoriniam gydymui.

Akivaizdu, kad šalies ekonomika atsigauna. Vėl didėja bendras vidaus produktas: 2000 m. - 3,3%, 2001 m. pirmąjį ketvirtį - 4,4%. Lietuvos ekonominės programos projekte laikotarpiui iki stojimo į ES numatomas kasmet 5% BVP augimas.

Diabeto bendrijų veikla Lietuvoje

Tauragės diabeto bendrija „Insula“ vienija 81 narį. Daugeliui jų trūksta žinių apie šią klastingą endokrininę ligą. Renginyje Tauragės invalidų reabilitacijos centre Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė pristatė savo knygą „Rinkimės: 50 patiekalų“ ir supažindino su naujausiais Ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei kai kurių žinybų ketinimais pakeisti vaistų kompensavimo tvarką ir sąlygas sergantiesiems. Slaugytoja diabetologė Juzefa Uleckienė pasakojo apie mitybos planavimo būtinybę diabetui valdyti ir pristatė tris savo knygas apie cukraligę. Ji mokė per dieną paskirstyti maistą (būtina valgyti 5-6 kartus po nedaug, truputį jaučiant alkį).

Roche Diagnostics atstovybei Lietuvoje Eksmos MTC ir Abbott Medisense remiant, Lietuvos diabeto asociacijos nariai gali palankesnėmis sąlygomis įsigyti aparatėlius Glucotrend 2 ir Precision Q.I.D. kraujo gliukozei nustatyti. Žmonėms, besigydantiems insulinu, Valstybinė ligonių kasa pagal gydytojo receptą kalendoriniams metams kompensuoja 150 diagnostinių juostelių, tinkamų įvairiems gliukomačiams, įregistruotiems Lietuvoje.

2001 m. rugpjūčio mėn. Plungės diabeto klubas paminėjo savo veiklos 10-metį. Invalidų reikalų taryboje prie LR Vyriausybės sergančiųjų įvairiomis ligomis organizacijų vadovai susitiko su Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoju Haloldu Baubinu. Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo organizuotas vadovybės susitikimas su pacientams atstovaujančiomis organizacijomis. Valstybinėje ligonių kasoje darbo grupė su specialistais tikslino endokrininėmis ligomis sergantiesiems kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą.

Taip pat skaitykite: Pyrago su kefyru gaminimo paslaptys

Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vykusiame renginyje „Miesto veidas - sveiki ir gražūs žmonės“ Lietuvos diabeto asociacija stendiniame pranešime teikė informaciją bei atliko profilaktinius kraujo gliukozės tyrimus lankytojams. Iš 694 pasitikrinusiųjų beveik 21 proc. žmonių kraujo gliukozė rasta didesnė nei norma. Iš jų 85 proc. buvo vyresni nei 40 metų, 75 proc. žmonių turėjo antsvorį, 15 proc. giminėje yra sergančiųjų diabetu.

Rygoje, Latvijoje vykusioje Baltijos šalių diabeto asociacijų konferencijoje dalyvavo Vida Augustinienė, Saulius Narkūnas, Jelena Šimonienė. Vilniuje, BNS surengtoje spaudos konferencijoje LDA prezidentė Vida Augustinienė kartu su gydytojų, slaugytojų ir įvairiomis sunkiomis ligomis sergančiųjų organizacijų atstovais paskelbė kreipimąsi į šalies aukščiausiosios valdžios vadovus „Dėl Lietuvos sveikatos apsaugos finansavimo“.

Vilniuje vyko ketvirtasis (paskutinis) projekto „II tipo diabetu sergančiųjų mokykla LDA“ dalyvių iš 16 rajonų diabeto klubų susitikimas. Mokymui vadovavo gydytoja Eglė Rudinskienė. Utrecht mieste, Olandijoje vykusiame Tarptautinės diabeto federacijos Europos regiono tarybos posėdyje su balsavimo teise dalyvavo 2 LDA delegatai - Genovaitė Naidzinavičienė ir Vida Augustinienė. Čia vyko ir kasmetinė Europos šalių diabeto asociacijų konferencija „Kartu mes esame stipresni“.

LDA tarybos posėdyje apie kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones informaciją suteikė Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Haroldas Baubinas. Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavime pirmą kartą dalyvavo ligonių organizacijų atstovas. LDA prezidentė Vida Augustinienė sveikinimo kalboje atkreipė Gydytojų sąjungos dėmesį į tai, kad reikia pakeisti iškreiptą politinių partijų ir politikų požiūrį į sveikatos sistemą. Pakvietė veikti kartu, kad sveikatos apsaugai 2002 m. būtų skirta ne mažiau kaip 5 proc.

2001 m. tema - Diabetas ir širdies ligos. Renginiai organizuojami kartu su Širdies asociacija ir vyko visoje Lietuvoje.

Jaunimo diabeto stovyklos: mokymasis ir poilsis

Lietuvos diabeto asociacijos pašto dėžutė persipildo po klubuose gražiai paminėtų švenčių, o ypač - po neužmirštamų vasaros dienų jaunimo diabeto mokymo stovyklose. Tauragės „Insulos“ bendrijos narė Jovita Rudytė ir Inga Kairytė iš Kupiškio rajono rašo, jog iš daugelio stovyklų, kuriose yra tekę poilsiauti, labiausiai patiko šiemetinė Druskininkų „Dainava“. Mergaitės išmokytos geriau kontroliuoti diabetą, tinkamai maitintis pagal produktų kaloringumą bei kraujo gliukozės rodiklius. Už tai dėkoja vadovėms Jelenai Šimonienei, Danutei Kavaliauskienei, gydytojai Editai Jašinskienei, slaugytojai Aušrai Krivolap. Jovita dalyvavo ir ekskursijose pėsčiomis, garlaiviu, dviračiais, aplankė miesto muziejus.

Apie Plateliuose liepos pabaigoje veikusią „Šaltinėlio“ stovyklą praneša ten poilsiavę ir mokęsi trys tauragiškiai. Jaunuoliai patenkinti gerai sutvarkyta poilsiaviete, kur gyveno po 2-4 kambaryje, valgė skaniai pagamintą, sveiką maistą, mokėsi kovoti su diabetu. Be to, aplankė Žemaitijos nacionalinį parką, Militarizmo muziejų, džiaugėsi jūra Palangoje.

Audra Juodeikytė iš Skuodo taria nuoširdų ačiū diabeto klubo pirmininkui Vincui Dauginiui už projektą „Vasaros vaikų užimtumui“ bei jį rėmusiems LR Švietimo ministerijai, Skuodo švietimo skyriui, Skuodo savivaldybės paramos skyriui, Lietuvos diabeto asociacijai. Jaunuolis džiaugiasi, gyvenęs tvarka tviskančiame kambaryje, kuriame buvo girdėti jūros ošimas.

Apie „Žvorūnės“ sanatorijos diabeto mokyklą rašo ir Tauragės „Insulos“ bendrijos narė Ausma Valčackienė. Čia apsilankė ji kartu su grupe diabetu sergančių žmonių, ekskursavusių po Žemaitiją. Visus maloniai priėmė diabeto mokytoja Aurelija Jakočiūnienė. Ji įdomiai pasakojo apie diabeto kontrolę, kraujo gliukozės pokyčius, dietinę mitybą - teikiamoms žinioms įtvirtinti naudojo plakatus, bukletus, kitas vaizdines priemones. „Kas turės valios, tiems bus lengviau valdyti diabetą“, - sakė ji. Po paskaitos žmonės ilgai ilsėjosi prie jūros, maudėsi, džiaugėsi saule.

Šiose stovyklose dalyvavę vaikai ir jaunuoliai pagerino savo žinias apie ligą 11-28 procentais.

Mitybos svarba: nuo instinkto iki mokslo

Mitybos klausimas yra svarbus žmonijos gyvenimo klausimas, tačiau lig šiol labai chaotiškai suprantamas. Instinktas - tai juslinis gyvų būtybių gebėjimas atskirti naudinga nuo žalinga pasitelkiant malonumo ir nemalonumo pojūtį; gebėjimas siekti pirmojo ir atmesti antrąjį gyvybės išsaugojimo vardan.

Gyvūnai, nustatydami maisto vertę, vadovaujasi uosle ir skoniu. Šie du cheminiai jutimai - skonis ir uoslė - ir yra instinktas, kuris ir išsaugo visą gyvąjį pasaulį. Žmogus taip pat turi instinktą, tik jis tiek neveiklus, kiek suniokoti jo skonis ir uoslė. Todėl maistas dažnai būna kenksmingas, nors atrodo skanus, taip kaip kenksmingas yra alkoholis ar po oda įšvirkštas kokainas bei morfijus.

Sveikas protas arba žinojimas, t. y. mokslas, taip pat svarbus. Logiškai svarstydami apie tai, kuo mes turime maitintis, remdamiesi anatomija, fiziologija, etika, antropologija, politine ekonomija, religijos padavimais ir ypač higiena, prieiname prie nepaneigiamos išvados, kad žmogus nepriklauso nei plėšrūnams, nei žolėdžiams, nei visaėdžiams, o kažkokiai kitai rūšiai, būtent - vaisiavalgiams, panašiems į labiausiai išsivysčiusias beždžiones. Visos mūsų kūno sandaros ypatybės paneigia bet kokias abejones: rankų sandara, žandikauliai, dantys, skrandžio ir žarnyno forma, tulžies pūslė ir akloji žarna, nervų sistema, smegenų sandara, skrandžio - žarnyno peristaltika ir t. t.

Biblijoje pasakyta, kad Dievas davė žmogui visokią žolę, sėjančią sėklą, kokia yra visoje žemėje, ir visokį medį, kuris veda vaisių, sėjantį sėklą; žmogui šitai bus maistui. Kristus liepia savo Mokiniams eiti į visą pasaulį ir „skelbti evangeliją visai kūrinijai“.

A. F. Humboldtas sako, kad atitinkamas žemės plotas užsėtas kviečiais Europoje, gali išmaitinti 10 žmonių, bet vargiai išmaitins vieną, besiverčiantį gyvulininkyste, o Meksikoje, užsodintas bananais, gali išmaitinti iki 250-ties. Dr. Nagelis rašo: „Jeigu tėvai savo vaikams duoda sriubos ir mėsos, prieštaraujant jų prigimčiai, tai dėl to greitėja kraujotaka, kraujuje vyksta stiprus bangavimas, darantis kraują imlų uždegimams ir stipriems priplūdimams.

Kiuvje pasakė: „Žmogus nepanašus nė į vieną plėšrūnų; dantų kiekiu ir išsidėstymu jis artimiausias orangutangui, vaisiaėdžiui gyvūnui. Tuo pačiu ir žarnynas atitinka augalus ėdančiųjų. Visas žmogaus organizmas, kiekviena svarbiausia jo dalis, tinka augaliniam maistui vartoti.

Profesorius Ovenas rašo: „Beždžionės, taip panašios į žmones, maitinasi vaisiais, grūdais, riešutų branduoliais, kuriuose formuojasi patys skaniausi ir maistingiausi augalų pasaulio audiniai. Akivaizdus keturkojų ir žmogaus dantų panašumas rodo tai, kad žmogui skirta maitintis vaisiais“.

Mineralų pasaulis skirtas palaikyti augalijos egzistavimui; augalijos, savo ruožtu, - išgyvenimui gyvūnijos, įskaitant žmogų, pasauliui. Analogiškai žmogus turi kurti aukštesnį, tobulesnį - dvasią.

Vaikų mityba: patarimai ir receptai iš tinklaraštininkės

Eglė Juzumas, maisto fotografė ir tinklaraščio „mano.vaikas.valgo.viską“ autorė, dalijasi patarimais apie vaikų mitybą. Ji teigia, kad labai daug priklauso nuo mamos mitybos, kaip ji maitinasi, kai laukiasi. Mokslininkai įrodė, kad vaikai perima tuos skonius. Tada, kai mama žindo, keičiasi ir pieno skonis, vaikai visus skonius tiesiog geria į save. Ir kuo yra įvairesnė mamos mityba, tuo labiau tikėtina, kad vaikas bus linkęs valgyti tai, ką jau yra ragavęs su pienu.

Vaiko vedamo primaitinimo (angl. Baby Led Weaning) šalininkai laikosi minties, kad vaikas nuo gimimo iki savo pirmojo gimtadienio turi paragauti šimtą skonių. Tai ir prieskoniai, daržovės, mėsa, žuvis ir daug kitų įvairių produktų, kuriuos derėtų paragauti vaikui tam, kad vėliau jis netaptų išrankiu valgytoju.

Jeigu vaikas atsisako valgyti, stengiamės reaguoti neutraliai ir prievarta nekišti. Jeigu nenori valgyti, tai gali nevalgyti. Tačiau po pusės valandos tikrai neinu gaminti kažko kito, dažniausiai pasiūlome tą patį, ką valgyti prieš tai atsisakė. Kad vaikas nors kažkiek valgytų, geriausia pietus ar vakarienę patiekti švediško stalo principu, tada vaikas gali pats nuspręsti, ko ir kiek įsidėti.

Viena taisyklių, kurių stengiamės laikytis, tai valgyti visiems kartu. Dažniausiai tai pavyksta, bet ne visada. Jeigu negalime valgyti visi kartu, tai stengiamės, kad bent vienas iš mūsų palaikytų vaikui kompaniją ir valgytų tą patį, ką valgo vaikas. Net kai esame sotūs ir apie vakarienę jau nesvajojame, vis tiek įsidedame bent šaukštą ar su puodeliu arbatos palaikome vaikui draugiją prie stalo.

Nelįsti į vaiko lėkštę ir primygtinai nesakyti: „O tu dabar tą paragauk, o dabar tą“; „Kodėl tu nevalgai morkos, kodėl nevalgai brokolio?“ Pagalvokite, kaip jaustumėtės, jeigu atsidurtumėte vaiko kailyje ir su geriausia drauge sėdėtumėte kavinėje, o ji sakytų: „O kodėl tu šito nevalgai, o gal tu paragauk šitą gabaliuką, atrodo labai skanu.“

Kuo mažiau prievartos prie stalo - tuo geresni rezultatai. Tiek suaugusiems, tiek vaikams, maloniau valgyti gražiai patiektą maistą. Tam galima pasitelkti ryškias daržoves, aš pati mėgstu ir naudoju daug žalumynų.

Be prieskonių maistas būtų labai prėskas. Naudoju tikrai daug ir įvairių. Labiausiai mėgstu ir naudoju grynus prieskonius arba žoleles, daug šviežių žalumynų. Vieni mėgstamiausių prieskonių - cinamonas, kardamonas, kuminas, kalendra, iš žolelių - bazilikas, čiobrelis, raudonėlis, šalavijas, rozmarinas. Kiek tik galiu, stengiuosi naudoti šviežius.

Eglės sūnus Leonas iš principo valgo viską, tačiau tai nereiškia, kad visada suvalgo viską, kas yra jo lėkštėje. Nemėgsta pomidorų, bet kelis kartus yra nustebinęs ir su pasigardžiavimu tuos pomidorus suvalgęs. Labiausiai valgo įvairius blynus, košes, mėgsta visus vaisius, iš daržovių labai mėgsta brokolius ir žiedinius kopūstus. Dar visai mėgsta mėsą ir žuvį.

Receptai

Eglė Juzumas pasidalijo purių varškėčių ir šokoladinio brownie pyrago be nuodėmės receptu.

Purūs kepti varškėčiai

  • 200 g riebios varškės
  • 1 kiaušinis
  • 1 šaukštas natūralaus jogurto
  • 1 šaukštas rudojo cukraus
  • 1 šaukštelis vanilės pastos, žiupsnis druskos
  • 4 šaukštai miltų

Varškę pertrinkite per smulkų sietelį arba rankiniu blenderiu, kad varškėčiai būtų puresni. Sumaišykite su jogurtu. Įmuškite kiaušinį, įberkite cukraus, druskos ir sudėkite vanilės pastą. Viską gerai išmaišykite. Suberkite miltus. Taip pat gerai išmaišykite. Tešla šiek tiek lips prie.

Obuolių pyragai: klasika, kuri niekada nepabosta

Obuolių pyragai yra vieni mėgstamiausių kepinių, ypač rudenį ir žiemą. Šie pyragų receptai yra paprasti, greitai pagaminami, o ingredientus lengvai rasite savo šaldytuve ar virtuvės spintelėse.

Popiečio pyragas su obuoliais, gardintas mango piurė arba ledais

  • 170 g miltų
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelio druskos
  • 160 g cukraus
  • 120 g sviesto (kambario temperatūros)
  • 2 didelių kiaušinių
  • 2-3 obuolių
  • 5-6 prinokusių slyvų (nebūtina)
  • 1 a. š. cukraus pudros
  • kelių šaukštų ledų arba 1 prinokusio mango

Nulupame obuolius ir supjaustome vienodomis skiltelėmis. Iš slyvų išimame kauliukus ir perpjauname pusiau. Su cukrumi išplakame minkštą sviestą (arba jį ištirpiname ant lėtos ugnies). Įmušame kiaušinius, išplakame. Miltus sumaišome su kepimo milteliais, beriame druskos ir viską sumaišome. Į miltų masę supilame sviestą su cukrumi ir viską gerai sumaišome dar kartą. Šią tešlą sukrečiame į paruoštą kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, paskirstome ją tolygiai. Ant viršaus išdėliojame obuolių skilteles, slyvų puseles. Dedame į įkaitintą orkaitę ir kepame 25-35 min., kol neliks tąsios tešlos ant į pyragą smeigiamo įrankio. Ant viršaus užbarstome šiek tiek cukraus pudros, patiekdami lėkštėje dedame šaukštą mėgstamų ledų arba užliejame pyragą šaukštu kokteilių plaktuve susmulkinto minkšto mango piurė.

Kepti obuoliai su saldumo apsiaustu

  • 10 rūgštesnių obuolių
  • 1-2 a. š. cukraus pudros arba 1-2 a. š. skysto medaus
  • kelių šaukštų ledų (vanilinių, karamelinių)
  • žiupsnelio cinamono (nebūtinai)

Obuolius nuplaukite ir išpjaukite sėklas, pirmiau nupjovę viršutinę kepurę. Įjunkite orkaitę ir kepkite obuolius 180 laipsnių temperatūroje, kol jie pradės minkštėti. Patiekite šiltus, gausiai apibarstytus cukraus pudra arba apipiltus skystu medumi, su šaukštu vanilinių arba karamelinių ledų ir papuoštus cinamonu.

Pyragų diena: dalinkimės ir padėkime

Netrukus turėsime progą iškepti pyragą - bus minima Pyragų diena. Tądien visi raginami savo iškeptus pyragus už sutartą kainą pardavinėti kolegoms, draugams, kaimynams ar bendramoksliams, o gautas lėšas paaukoti „Išsipildymo akcijai“. Pyragų dienos tikslas - dalintis ir padėti įgyvendinti vaikų svajones.

Kiti populiarūs pyragų receptai:

  • Paprastas obuolių pyragas: Lengvai pagaminamas pyragas, kuriam reikia visai nedaug ingredientų. Jis yra purus, minkštas, valgant jaučiasi tiek pyragas, tiek obuoliai. Tešla pagaminta iš kiaušinių, grietinės ir sviesto.
  • Trupininis varškės pyragas su obuoliais: Trupininė tešla, varškė ir obuoliai - ar begali būti geriau! Šio pyrago tešlos nereikia minkyti ar kočioti, o užtenka rankomis sutrinti iki trupinių ir suformuoti pyrago apačią. Varškę reikia sumaišyti su obuoliais. Šio pyrago „slaptas ingredientas“ yra keli šaukštai bet kokio džemo, tirštos uogienės ar obuolienės. Jis suteikia pyragui išskirtinumą, puikų skonį.
  • Trupininis obuolių pyragas: Sviestinė tešla ir minkštas, saldžiarūgščių obuolių įdaras - šis pyragas tikrai greitai dings nuo Jūsų stalo! Pyragui pagaminti reikia nemažo kiekio obuolių. Geriausia naudoti rūgštesnius, kietesnius obuolius.
  • Obuolių pyragas su graikišku jogurtu: Dar vienas paprastai pagaminamas obuolių pyrago receptas. Jis pagardintas ne tik cinamonu, bet ir citrinų sultimis, žievele. Jie suteikia puikų aromatą šiam pyragui. Jis pagamintas be sviesto, vietoj jo naudojau neutralaus skonio aliejų.
  • Obuolių galetė: Galetės yra vienas mėgstamiausių kepinių. Šis puspyragis yra pagamintas iš trapios tešlos ir obuolių. Tešla gaminama iš miltų, sviesto ir vandens. Cukraus šiame kepinyje yra išties nedaug. Galetę skanu patiekti su vaniliniais ledais.
  • Greitas obuolių pyragas: Skanus ir greitai pagaminamas obuolių pyragas. Geriausia jį kepti kvadratinėje kepimo formoje. Jį bus patogu susipjaustyti ir pasiimti su savimi į darbą ar išvyką. Pyrage yra nemažai obuolių, o tešlos nėra daug. Tešla pagaminta iš kiaušinių, sviesto ir kefyro.
  • Varškės ir obuolių pyragas: Šis pyragas primena keptą sūrio tortą - „cheesecake’ą“. Pyrago pagrindas pagamintas iš sausainių, vietoj kreminio sūrio jame naudojama varškė. Iškepusi pyragą reikia papuošti karamelizuotais obuoliais.
  • Sluoksniuotas obuolių desertas: Obuolių pyragai yra ne tavo saldumynas? Šis gana sveikas desertas gali būti puiki alternatyva obuolių pyragui. Pagrindiniai deserto ingredientai yra graikiškas jogurtas, avižų miltų trupiniai ir, žinoma, obuolienė, kurią reikia pasigaminti specialiai šiam desertui.

tags: #sakoma #pyragas #nusibosta #niekada #receptai

Populiarūs įrašai: