Buvusi duonos kepykla – partizanų slėptuvė Kapčiamiesčio girioje
Kapčiamiesčio giria, esanti Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos pietuose, pasienyje su Lenkija ir Baltarusija, yra svarbi Lietuvos istorijos dalis. Ši giria, apimanti 27 850 ha plotą, iš kurių 23 800 ha apaugę mišku, ne tik pasižymi gamtos grožiu, bet ir saugo atminimą apie Lietuvos partizanų kovas už laisvę.
Kapčiamiesčio girios geografija ir gamta
Kapčiamiesčio giria susideda iš 40 miškų, tarp kurių didesni yra Kapčiamiesčio, Kuodžių, Krivonių, Justinavo, Ustronijos, Varviškės, Pertako, Baltojo Kauknorio, Juodojo Kauknorio miškai ir Leipalingio giria. Girios masyvas driekiasi iš rytų į vakarus apie 30 kilometrų. Pietryčių ir rytų pakraščiu teka Nemunas, o per miškus - Snaigupė, Avirė, Bilsinyčia, Baltoji Ančia su intakais Seira ir Neviede, Igara. Baltoji Ančia yra patvenkta. Šiaurės vakarų pakraščiu teka Zapsė, o pietvakarių - Mara (Juodosios Ančios kairysis intakas).
Girioje arba prie jos ribojasi 45 ežerai ir ežerokšniai, iš kurių didesni yra Veisiejis, Niedus, Ančia, Aviris, Seliovinis, Baltasis Kauknoris, Juodasis Kauknoris, Kauknorėlis, Kaviškis, Stirtos, Vidugašlis. Kapčiamiesčio giria driekiasi zandrinėje Pietryčių lygumoje, šiaurės vakaruose siekdama Sūduvos aukštumą. Vyrauja mažai banguotos smėlingos lygumos, o pelkių yra nedaug, didžiausia - Krakinio aukštapelkė.
Miškų augavietės čia nederlingos, normalaus drėgnumo. 64 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 20 % - apsauginiai III grupės, 15 % - ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai II grupės, o 1 % - miškų rezervatiniai I grupės. Kultūrinės kilmės medynų yra 32 %. Vyrauja pušynai (91 %), taip pat yra beržynų (4 %), eglynų (3 %) ir juodalksnynų (2 %). Jaunuolynai sudaro 34 %, pusamžiai medynai - 47 %, bręstantys - 15 %, brandūs - 4 %. Medynų vidutinis amžius - 54 m., bonitetas - II,2, skalsumas - 0,73, vidutinis tūris - 185 m3/ha, o kasmet priauga 3,3 m3/ha.
Pašarų ištekliai girioje negausūs, todėl medžiojamų gyvūnų nedaug. Iš retų rūšių vertingiausi kurtiniai. Miškuose gausu grybų, uogų, vaistažolių, auga retieji augalai. Masyvo šiaurės vakarinėje dalyje yra Veisiejų regioninis parkas. Girioje įsteigti Kučiuliškės, Stračiūnų ir Baltosios Ančios herpetologiniai draustiniai, Vilko botaninis draustinis, Avirės hidrografinis draustinis, Pertako ornitologinis draustinis, Kuzapiškės ir Krakinio telmologiniai draustiniai, Gerdašių entomologinis draustinis. Taip pat yra kultūros paminklų: piliakalnių, akmens amžiaus stovyklų ir senkapių, senovinių gyvenviečių, malūnų, bažnyčių, kapinių.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Kapčiamiesčio giria - sukilėlių ir partizanų prieglobstis
Kapčiamiesčio giria ne kartą buvo tapusi prieglobsčiu kovotojams už Lietuvos laisvę. 1831 m. čia stovyklavo Emilijos Pliaterytės vadovaujami sukilėliai. 1944-1953 m. Kapčiamiesčio girioje veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Lietuvos partizanai.
Šiame kontekste svarbu paminėti ir Paliepio, Macevičių bei Pertako kaimuose veikusias duonos kepyklas, kurios galėjo būti naudojamos partizanų aprūpinimui. Taip pat, buvusios duonos kepyklos galėjo būti naudojamos kaip slėptuvės partizanams. Šis partizanų būrys kontroliavo plotą nuo Kapčiamiesčio iki Baltarusijos ir Lenkijos sienų, nuo Leipalingio iki Nemuno.
Atsiminimai apie pokario gyvenimą ir partizanų kovas
Pokario laikotarpis Lietuvoje buvo itin sudėtingas. Žmonės patyrė ne tik materialinius sunkumus, bet ir nuolatinę baimę dėl represijų. Atsiminimai apie šį laikotarpį atskleidžia, kaip sovietinė valdžia stengėsi kontroliuoti visus gyvenimo aspektus, įskaitant maisto tiekimą ir ideologinį auklėjimą.
Miesteliuose trūko maisto, o krautuvės buvo skurdžios. Vietos valdžia stengėsi suorganizuoti aprūpinimo įstaigas, tačiau miltų kepykloms dažnai trūko. Darbininkai buvo mobilizuojami per prievartą, o už pasitraukimą iš darbo be leidimo grėsė kalėjimas.
Švietimas taip pat buvo ideologizuotas. Mokyklose kabojo Lenino ir Stalino portretai, o mokytojai turėjo užtikrinti, kad mokiniai rašytų laiškus Stalinui, liaupsindami jo politiką. Bet kokie nukrypimai nuo oficialios linijos buvo griežtai baudžiami.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
Nepaisant sunkumų, žmonės stengėsi išsaugoti savo tautinę tapatybę ir priešintis sovietinei valdžiai. Partizanų kovos Kapčiamiesčio girioje buvo vienas iš pasipriešinimo būdų.
Sventijansko miškas - partizanų susitikimų vieta
1967 m. Sventijansko miške, kuris yra Kapčiamiesčio girios dalis, buvo atidengta memorialinė lenta, įamžinanti partizanų susitikimo vietą. Tai liudija, kad Kapčiamiesčio giria buvo svarbi Lietuvos partizanų veiklos dalis.
Taip pat skaitykite: Receptai gardžiai ir sveikai duonai
tags: #buvusi #duonos #kepykla #partizanu #slėptuvė