Ekonominiai skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų šalių
Ekonominiai skirtumai tarp šalių yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai, įskaitant istorinį kontekstą, politinę sistemą, geografinę padėtį ir kultūrines tradicijas. Šiame straipsnyje nagrinėsime ekonominius skirtumus tarp Šiaurės ir Pietų šalių, remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais ir ekonomistų įžvalgomis.
Kairės ir dešinės ribos ekonomikoje
Norint suprasti ekonominius skirtumus tarp šalių, svarbu apibrėžti pagrindines ekonomines sąvokas, tokias kaip kairė ir dešinė. Absoliuti kairė - tai absoliuti visko kontrolė, kai valstybė valdo ir perskirsto viską. Tuo tarpu absoliuti dešinė - tai absoliutus nieko nekontroliavimas, kai visi daro viską, ką nori. Kraštutinės kairės režimai, tokie kaip Pol Poto valdyta Kambodža ar Mao Dze Duno vadovauta Kinija, pasižymi privačios nuosavybės nebuvimu ir valstybės pavertimu į didžiulę koncentracijos stovyklą. Dešinioji riba - tai bardakai, kur ekonominiai sandėriai vykdomi ginkluotu apiplėšinėjimo būdu.
Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos pavyzdys
Ryškus ekonominių skirtumų pavyzdys yra Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja. Šiaurės Korėja, kurioje ekonomika buvo tvarkoma stalininiais metodais, nepaisant didžiulės paramos iš SSRS, liko laukine valstybe. Tuo tarpu Pietų Korėja, pasukusi į liberalią ekonomiką, augo kaip stebuklas. Per kelis dešimtmečius iš visiškai agrarinės šalies ji sugebėjo išaugti į ekonominį gigantą. Pietų Korėjos BVP gyventojui sudaro 32 000 dolerių, kai Šiaurės Korėjoje - vos apie 1800 dolerių.
Europos Sąjungos šalių ekonominės tendencijos
Europos Sąjungoje (ES) taip pat pastebimi ekonominiai skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų šalių. Nors euro zona patiria prekybos sektoriaus susitraukimą, padėtis tarp ekonomiškai didžiausių ES valstybių - Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų - smarkiai skiriasi. Didžiosios pietinės Europos valstybės - Prancūzija, Italija ir Ispanija - netgi patiria augimą.
Pasak Vokietijos federalinio statistikos biuro, šalis yra įžengusi į techninę recesiją - 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį jos BVP susitraukė 0,5 proc., o 2023 metų pirmajame ketvirtyje - 0,3 proc. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad iki 2023 metų galo Vokietijos ekonomika dar susitrauks 0,1 proc. Tuo metu, lyginant su 2022 metų gegužę, šių metų gegužę infliacija siekė 6,1 proc., balandį, lyginant 2022 m. balandžio mėnesius, infliacija siekė 7,2 proc. Pasak Vokietijos federalinės darbo agentūros, nedarbo lygis Vokietijoje gegužės mėnesį siekė 5,6 proc. ir tokiame lygyje laikėsi nuo kovo mėn., kai pakilo 0,1 proc. punkto nuo vasario mėnesį buvusio 5,5 proc. nedarbo.
Taip pat skaitykite: Šiaurės ir Pietų regionų ekonomika
Prancūzijos nacionalinio statistikos ir ekonomikos instituto duomenimis, valstybė po kol kas išvengia recesijos - pirmojo 2023 metų ketvirčio metu BVP augo 0,2 proc., tuo metu 2022 metų ketvirtojo ketvirčio metu nesikeitė nuo trečiojo ketvirčio. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) teigia, kad Prancūzijos ekonomika per 2023 metus paaugs 0,8 proc. Taip pat, anot instituto, metinė infliacija gegužės mėnesį siekė 5,1 proc. ir buvo žemiausia nuo 2022 metų balandžio, tuo metu 2023 m. balandžio metinė infliacija siekė 5,9 proc. Instituto pateiktais duomenimis nedarbo lygis Prancūzijoje išlieka stabilus dar nuo 2022 metų ketvirtojo ketvirčio ir siekia 7,1 proc.
Nors paskutinio 2022 metų ketvirčio metu Italijos ekonomika susitraukė 0,1 proc., 2023 metų pirmojo ketvirčio metu BVP paaugo 0,6 proc., teigiama Italijos nacionalinio statistikos instituto pateiktuose duomenyse. Visgi, nors teigiama, kad tokie duomenys parodo Italijos ekonomikos atsparumą, infliacija išlieka aukšta - 2023 gegužės mėn., metinė infliacija siekė 8,1 proc, nors sulėtėjo nuo balandį fiksuotų 8,7 proc. Remiantis statistikos instituto pateiktais duomenimis, balandžio mėnesį nedarbo lygis nukrito iki žemiausio per tris metus - 7,8 proc. Anot instituto, kovo mėn. nedarbas siekė 7,9 proc., prieš tai, nuo 2023 metų pradžios, laikėsi apie 8 proc.
Tuo metu Ispanija, anot šalies nacionalinio statistikos instituto, patyrė du ketvirčius ekonomikos augimo - 2023 m. pirmuoju ketvirčiu ekonomika augo 0,5 proc., o 2022 ketvirtojo ketvirčio metu augimas siekė 0,4 proc. Taip pat, anot instituto metinė infliacija Ispanijoje gegužės mėn. siekė 3,2 proc. ir nukrito beveik 0,9 proc. nuo balandį buvusių 4,1 proc. Visgi, anot instituto, nedarbo lygis Ispanijoje auga, pirmojo 2023 metų ketvirčio metu jis siekė 13,26 proc, ir paaugo nuo 2022 metų ketvirto ketvirčio, kai siekė 12,87 proc., trečiojo ketvirčio metu nedarbo lygis buvo 12,67 proc.
Nyderlandai, penktoji pagal dydį ES ekonomika, panirusi į techninę recesiją, kaip teigia Nyderlandų centrinio statistikos biuro (CSB) duomenys, anot kurių, pirmojo 2023 metų ketvirčio metu šalies susitraukė 0,7 proc., kas sekė 2022 metų paskutinio ketvirčio 0,4 proc. susitraukimą. Taip pat, anot CSB informacijos, Nyderlandai trečią mėnesį susiduria su infliacijos greitėjimu - gegužės mėnesį metinė infliacija siekė 6,8 proc., balandį 5,8 proc., o kovą 4,4 proc. Anot biuro, nedarbo lygis Nyderlanduose gegužės mėn. siekė 3,5 proc. ir buvo 0,1 proc. punkto didesnis nei balandžio nedarbo lygis, nors toks pakilimas tebuvo sugrįžimas prie 3,5 proc. kurie vyravo kovą ir vasarį.
Ekonomistų įžvalgos
„Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad tokios atskirties priežastis tarp šiaurės ir pietų didžiųjų Europos ekonomikų yra pasikeitęs Europos vartotojų krepšelis, kuris vis dar veikiamas COVID-19 pandemijos pasekmių. Anot jo, nors bendras vartojimas nekritęs, sumažėjo prekių pirkimas, bet išaugo paslaugų vartojimas. „Pagrindinė priežastis yra pasikeitęs vartojimo krepšelis. Pandemijos metais gyventojai labai daug pirko prekių ir mažai vartojo paslaugų. Tai iš esmės buvo krepšelis toks, kad buvo daug vartojimo prekių, susijusių su būsto rinka. Ir dabar viskas verčiasi aukštyn kojomis. Daug žmonės keliauja, daug paslaugų vartoja, pietų Europos šalys gauna ir turistų iš Azijos šalių, kurie pasiilgo Europos, iš JAV. (…) Esminis dalykas yra tai, kad persiformuoja vartotojų krepšelis, nes bendras vartojimas, jis nekrenta Europos Sąjungoje ir daugiau mažiau laikosi stabiliai. Ir galbūt į tai nelabai atkreipiamas dėmesys, nes tik kalbama apie krizę, bet jeigu pažiūrėti į vidurkį, tai tos krizės nelabai yra iš tikro“, - Eltai teigė Ž. Mauricas.
Taip pat skaitykite: Molekuliniai pokyčiai kepant
Anot ekonomisto, artimuoju metu Europoje ir toliau bus fiksuojama „K formos“ recesija, kai dalis šalių patiria ekonominį susitraukimą, o kitų BVP auga. Jo teigimu, tokia tendencija Europoje egzistuoja jau nuo pandemijos, bet pastaruoju metu pasikeitė, kurių Europos valstybių ekonomikos auga, o kurių traukiasi. „Turėsime tą K raidės formos recesiją. Tiesiog kurį laiką bus tas išsiskyrimas, kuris prasidėjo dar 2020 metais, kai vieni sektoriai buvo mažiau suvaržyti, paklausa tam tikroms prekėms ir paslaugoms buvo žymiai didesnė. Tada buvo veiksmas, o dabar vyksta atoveiksmis. Be to, Europos Sąjungos paramos lėšos tik dabar bus pradedamos naudoti ir didžioji dauguma bus naudojamos Ispanijoje ir Italijoje, kur berods visų 40 proc. visų lėšų skirta. Apskritai Pietų šalyse daugiau, nes jos ekonomiškai skurdesnės ir pandemijos metu patyrė nuosmukį.
Ž. Mauricas paminėjo, kad 2023 ir 2024 metai bus ekonomiškai sėkmingesni pietų Europos valstybėms, tokioms kaip Italija ir Ispanija, kai tuo metu šiaurės Europoje vis dar bus jaučiamas pramonės atvėsimas. „Be to, pietų šalyse neišsipūtę taip smarkiai kainų lygiai. Ispanijoje apskritai infliacija šiuo metu labai nedidelė. Tai ir konkurencingumo prasme tos šalys labai gerai atrodo. Ir dabar tik jos pačios sau gali sugadinti savo rezultatus ekonominius, per politikus, kurie keistas iniciatyvas siūlantys, o tokių šiose šalyse netrūksta. Bet šiaip iš esmės, tie metai, šie ir kiti, neabejotinai bus geresni Pietų Europos šalims, o Šiaurės šalys dar tikrai jaus tą pramonės atvėsimą. Ir greitų procesų nebus, bus tik ilgalaikiai procesai, nes konkurencinė aplinka pasikeitusi“, - aiškino Ž. Mauricas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat teigė, kad toks Europos didžiųjų valstybių ekonominės situacijos skirtumas yra natūrali fazė, kai atslūgstant prekių paklausai pereinama prie didesnio paslaugų vartojimo. „Valstybės, kurios yra labiausiai išvysčiusios apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, turizmo infrastruktūrą, kur ekonomikos yra labiausiai priklausomos nuo tų sektorių, jos šiuo metu ir labiausiai klesti. Tai ir yra pietų Europa - Prancūzija, Italija ir Ispanija, Portugalija ir Graikija. Tuo metu pramoninės valstybės yra nuosmukyje, ir Vokietija, ir Estija, ir Lietuva, nes prekių paklausa visame pasaulyje yra atslūgusi. Tai yra tokia labai natūrali fazė, kuomet dėl klestėjimo, kuris susijęs su dideliu prekių vartojimu, mes pereiname prie atvesimo“, - Eltai teigė N. Mačiulis.
Visgi, pasak ekonomisto, nors gali atrodyti, kad Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos ekonominė situacija yra gera dėl augančio BVP, visa Europa šiuo metu patiria pramonės sektoriaus susitraukimą. „Ir visose euro zonos valstybėse pramonė yra recesijoje, eksporto užsakymai mažėja, gamybos apimtys mažėja. Ir kol kas nėra priežasčių, kodėl galėtų būti kažkoks labai ženklus atsigavimas. Bet mes vis tiek kalbame ne apie itin gilų nuosmukį, kuris pavirstų į aukšta nedarbo lygį, bankrotus, kitas socialines problemas ir ekonomines problemas. Kaip teigia N. Mačiulis, Lietuvos ekonomiką ir toliau veiks vietinės gamybos susitraukimas ir Vokietijos pramonės recesija. Visgi, pasak jo, tai bus „kuklus atvėsimas".
Azijos šalių ekonominė raida
Azijos žemynas, kuriame gyvena daugiau nei 4,7 mlrd. žmonių, pasižymi didžiuliais ekonominiais kontrastais. Čia yra didžiausių pasaulio ekonomikų (Kinija, Japonija, Indija, Pietų Korėja) ir mažai išsivysčiusių šalių (Afganistanas, Nepalas, Kambodža). Daugelis Rytų ir Pietryčių Azijos valstybių nuo XX a. vidurio patyrė spartų ekonominį augimą.
Taip pat skaitykite: Duonos vartojimo tendencijos
Kinija
Kinija yra unikali valstybė, pasiekusi įspūdingų ekonominio augimo tempų. Nuo 1978 m. Kinijos lyderiai pradėjo keisti ekonomiką iš sovietinio stiliaus planinės ekonomikos į rinkos ekonomikos sistemą. Šių ekonominių pertvarkymų dėka Kinijos BVP nuo 1978 m. padidėjo keturis kartus iki 2002 m. Kinijos ekonomika yra antra didžiausia ekonomika pasaulyje po JAV (pagal perkamosios galios paritetą).
Azijos tigrai
Kita labai svarbi Azijos valstybių grupė, kuri vadinama keturiais Azijos tigrais - tai Honkongas, Pietų Korėja, Singapūras ir Taivanas. Jos buvo pradėtos taip vadinti pirmiausia dėl savo ypatingai sparčių ekonomikos augimo tempų paskutiniais XX a. dešimtmečiais.
Pietų Korėja pasiekė neįtikėtinų augimo ir integracijos į modernią pasaulio ekonomiką rekordų. Singapūre išvystyta laisvos rinkos ekonomika, labai aukštas ekonomikos atvirumo ir žemas korupcijos lygis, pastovios kainos. Taivane šiuo metu vyrauja dinamiška kapitalistinė ekonomika ir vyriausybės įtaka užsienio prekybai ir investicijoms pamažu mažėja.
Bendrasis vidaus produktas (BVP)
Nagrinėjant ir lyginant valstybės ekonomikos būklę, vienas iš svarbiausių makroekonominių rodiklių yra bendrasis vidaus produktas (BVP). BVP yra baigtinių prekių ir paslaugų sukurtų tam tikroje šalyje per laiko vienetą srautas, išreikštas pinigine forma. BVP gali būti apskaičiuojamas trimis būdais: kaip pridėtosios vertės suma, kaip visuminių išlaidų suma ir sumuojant visuminių pajamų elementus. Skaičiuojant realujį BVP imamos bazinių metų kainos, taip eliminuojamas infliacijos lygis. BVP mastai ir jo kitimas puikiai charakterizuoja šalies bendrą ekonominį potencialą. BVP dydis vienam gyventojui vienas svarbiausių rodiklių nustatant šalies ekonominį išsivystymo lygį, ir gyventojų materialinės gerovės sąlygas.
tags: #ekonominiai #skirtumai #tarp #šiaurės #ir #pietų