Duonos Vartojimo Pokyčiai Lietuvoje: Tendencijos, Iššūkiai ir Ateities Perspektyvos

Įvadas

Duona - vienas seniausių ir svarbiausių maisto produktų pasaulyje, turintis gilias tradicijas ir kultūrinę reikšmę. Lietuvoje duona visada užėmė ypatingą vietą, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jos vartojimo įpročiai smarkiai pasikeitė. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines duonos rinkos tendencijas Lietuvoje, priežastis, lemiančias vartojimo pokyčius, ir ateities perspektyvas.

Bendras duonos rinkos traukimasis

Lietuvos duonos rinka ir toliau traukiasi. Remiantis AC „Nielsen“ duomenimis, pernai ji apimtimi susitraukė 4,7 proc. Panašias tendencijas galima pastebėti ir kitose Baltijos šalyse. AC Nielsen duomenys rodo, kad Baltijos šalyse didžiausias šviežios pakuotos duonos rinkos nuosmukis verte buvo Lietuvoje (1,2 proc.) ir Estijoje (1,2 proc.), o Latvijoje rinka šiek tiek išaugo (3 proc.). Dėl mažėjančios populiacijos ir vartojimo įpročių pasikeitimų, Lietuvos pakuotos duonos rinka pernai susitraukė 1,2 proc. (vertė, AC Nielsen, 2017 m.) ir, tikėtina, artimiausius metus toliau mažės, ypač tradicinės duonos segmentai.

Demografiniai pokyčiai

Viena pagrindinių priežasčių duonos rinkos traukimuisi Lietuvoje - demografinės situacijos pokyčiai. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, per 2017 m. Lietuvoje gyventojų sumažėjo 40 000. Taip pat, naujausiais statistiniais duomenimis, nuo 2006 iki 2016 m. Lietuvoje pastebėtas didžiausias pokytis Europoje vertinant namų ūkių sudėtį: nuo vidutiniškai 2,8 asmens jis sumažėjo iki 2,1. Net 63 proc. išaugo ir skaičius žmonių, kurie gyvena vieni (iki 43 proc. visų namų ūkių). „Fazer Bakery Baltic”, prekiaujančios duonos gaminiais, pažymėtais „Gardėsio“ prekės ženklu, atstovo teigimu, pernai duonos rinkos traukimuisi didžiausią įtaką padarė mažėjantis gyventojų skaičius šalyje. Dar vienas svarbus veiksnys - mažėjantys namų ūkiai, kuriuos dažnai sudaro tik vienas ar du asmenys. Tai lemia mažesnius duonos kiekių pardavimus ir perėjimą prie mažesnių duonos pakuočių.

Besikeičiantys valgymo įpročiai

Tačiau besikeičiantys valgymo įpročiai - užkandžiavimas, mobilumas ir sveikatai palankesnių produktų poreikis - daro ženklią įtaką duonos rinkos pokyčiams. Šios tendencijos padarė įtaką ir duonos kategorijų pokyčiams - toliau nuosekliai mažėjo tradicinių duonos gaminių populiarumas.

Strateginių rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ tyrimų duomenimis, 2016 m. Lietuvos duonos gaminių rinka traukėsi labai nežymiai - parduota 200 tonų mažiau nei 2015 m. „Šiais laikais daugiau nei pusė namų ūkių susideda iš vieno asmens arba poros, neturinčios vaikų. Tai reiškia, kad duonos forma ir perkamas kiekis kinta. Be to, keičiasi duonos valgymo situacijos: užkandžiavimas, valgymas kelyje tampa įpročiu. „Euromonitor International“ 2016 m. Lietuvos kepinių rinkos apžvalga rodo, kad nepaisant mažėjančių duonos vartojimo kiekių, 2016 m. 2 proc. didėjo pardavimai, pasiekdami 229 mln. eurų. Tai lėmė vartotojų perėjimas prie mažesnių pakuočių ir produktų su sveikatai palankiais priedais, už kuriuos žmonės linkę mokėti daugiau.

Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?

Mitybos įpročių įtaka duonos rinkai

Mitybos įpročių pokyčiai lėmė netradicinių ir modernių duonos formatų augimą: remiantis AC „Nielsen“ duomenimis, verte sparčiausiai augo tamsių (21 proc.) ir šviesių porcijinių duonelių (17 proc.) segmentai. „Duonos kategorija išgyvena savotišką evoliuciją, nes šiandien duona - tai nebe tik tradicinis duonos kepalas, skirtas sotumo jausmui patenkinti. Iš duonos mes tikimės kur kas daugiau: daugiau maistinės vertės, patogesnio formato, švarios etiketės.

Alternatyvų paieška

Nors duona yra kasdienės mitybos dalis, jos vartojimas mažėja. Remiantis „Vilniaus duonos“ atlikto Lietuvos gyventojų duonos vartojimo įpročių tyrimo rezultatais, sumažėjo visų kategorijų duonos vartotojų. Remiantis atliktu tyrimu, vidutiniškai per dieną Lietuvos gyventojai suvalgo po 2 riekeles duonos. Tai - pusantros riekelės mažiau, negu buvo suvartojama 2016 m. „Kaip alternatyvą tradicinei duonai žmonės dažnai renkasi tortilijas, lavašus, duoniukus ir kitus gaminius. Tai rodo ir šių kategorijų vartojimo stabilumas. Taip pat auga ne fasuotos, o parduotuvėse kepamos duonos vartojimo apimtys“, - aiškina A.

Duonos pasirinkimai skirtingose grupėse

„Duonos vartojimo įpročiai skiriasi skirtingose žmonių grupėse. Pavyzdžiui, didesnė dalis moterų duonos kasdien suvalgo 1-2 riekeles, o vyrai - 3 ir daugiau riekelių. Taip pat matome, kad mažesnių miestelių ir kaimo gyventojai suvalgo daugiau duonos nei miesto gyventojai. Taip yra dėl didesnio ir įvairesnių produktų pasirinkimo didesniuose miestuose. Daugiau duonos vartoja ir vyresni žmonės, kurių mityboje duona turi didelę reikšmę“, - teigia A. Didžioji dalis (43 proc.) gyventojų suvalgo 1-2 riekeles per dieną, 27 proc. 3-5 riekeles, 5 proc. - 6 riekeles ir daugiau.

Tamsios ruginės duonos be sėklų ir batono kategorijos yra populiariausi Lietuvos gyventojų duonos pasirinkimai tiek mieste, tiek kaime. Abu šie produktai yra bent kartą per dieną vartojamos duonos produktų kategorijos. Pastebima, kad kaimo gyventojai suvartojo 2 proc. daugiau batono ir 7 proc. „Tamsią ruginę duoną be sėklų dažniau renkasi vyresni negu 35 m. amžiaus, susituokę ir vaikų turintys žmonės. O batonas išlieka populiariausias tarp gyventojų iki 54 m. amžiaus, gaunančių žemesnes pajamas. Kadangi batonas yra lengvesnė duona, ją valgantys žmonės yra linkę suvartoti jos daugiau - 3-6 ir daugiau riekelių kasdien“, - komentuoja A. Didžiausias skirtumas lyginant lyčių duonos pasirinkimus yra matomas kukurūzų, ryžių ir kitokių trapučių vartojime - moterys šios kategorijos duonos produktų suvalgo 18 proc.

Sveikos gyvensenos svarba

Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia duonos rinkos traukimąsi, tačiau jai atsiranda naujų galimybių augti, nes didėja sveikatai palankesnio maisto paklausa. „Nielsen” vartotojų tyrimo duomenys rodo, kad lietuviams sveikata išlieka svarbiausiu prioritetu - net 31 proc. šalies respondentų įvardijo jį kaip svarbiausią faktorių, šalia kylančių maisto ar komunalinių paslaugų kainų.

Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?

„Lietuviai už didesnės maistinės vertės duoną yra pasirengę mokėti daugiau. Rinkoje atsirado gaminių, kuriuose trečdalį produkto sudaro daržovės ar sėklos, pakeičiančios įprastinius miltus. Taip pat populiarėja gaminiai be pridėtinio cukraus. Pavyzdžiui, šešis metus iš eilės populiariausiai „Bočių“ duonai esame sukūrę alternatyvą, kurioje nėra pridėtinio cukraus. Ir jos augantys pardavimai rodo, kad net ir konservatyvūs ar tradicijas puoselėjantys duonos valgytojai ieško sveikatai palankesnių gaminių. Tai dideli pokyčiai, kurie pamažu užkariauja vis svaresnes pozicijas duonos lentynose.

Lietuvoje pridėtinės vertės duonos segmentai pernai augo ir šiuo metu sudaro net 42 proc. bendros duonos rinkos. Latvijoje šis rodiklis yra 36 proc., o Estijoje pridėtinės vertės segmentai sudaro didžiausią dalį - net 57 proc. rinkos.

Užkandžių populiarumas

Viena ryškiausių ir labiausiai augančių duonos kategorijų - užkandžiai. Remiantis AC „Nielsen“ duomenimis, užkandžių paklausa auga visose Baltijos šalyse. Lietuvoje pernai ji paaugo 6,9 proc. Toliau auga ir užkandžių rinka - Lietuvoje ji išsiplėtė 7,4%.

Dėmesys sveikesniems produktams

Anot M.Snarskio, svarbiausia ir populiariausia tendencija rinkoje - dėmesys geresnės maistinės vertės produktams, kuri išlieka svarbi ir duonos kategorijoje. Pernai metais ši tendencija išryškėjo įvairiomis cukraus ir druskos mažinimo iniciatyvomis. Naujausiais „Spinter tyrimai” atlikto tyrimo duomenimis, 43 proc. lietuvių teigė atkreipiantys dėmesį į duonos sudėtyje esančius cukraus ir druskos kiekius: 4 proc. tai daro visada, 12 proc. dėmesį atkreipia dažnai, o 27 proc. retai. „Daugelis apklausų rodo, kad žmogui, renkantis duoną, tampa svarbus cukraus ir druskos kiekis, taip pat ar duona dera su sveikos mitybos principais: padidintas skaidulų kiekis, papildyta sėklomis ar grūdais, kokia jos maistinė vertė.

„Fazer Lietuva“, kartu su kitomis Lietuvos maisto pramonės asociacijos narėmis, šių metų sausį pasirašė savanorišką bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, įsipareigodama peržiūrėti produktų portfelį ir sumažinti cukraus ir druskos kiekį savo gaminiuose. Buvo įsipareigota iki 2021 m. sumažinti gaminių cukraus kiekį 5 proc., o druskos - 10 proc.

Taip pat skaitykite: Receptai gardžiai ir sveikai duonai

Švietimo svarba

Tačiau, nepaisant to, kad žmonių sąmoningumas didėja, anot M.Snarskio, Lietuvoje vis dar trūksta informacijos ir švietimo apie produktų sudėtis. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad vartotojai vis dar nežino apie „Žalios rakto skylutės“ ženklinimą: 40 proc. respondentų teigė, kad jis reiškia sąžiningo verslo simbolį (t. y., kad produktas pagamintas įmonėje, kuri neslepia mokesčių ir pan.). Tačiau tik 26 proc. atsakė teisingai, kad šis ženklinimas reiškia, jog tai - sveikatai palankesnis produktas.

Pastaraisiais metais duonos rinkoje įvyko lūžis: tradicinės duonos rūšys užleidžia vietą duonai su grūdais, sėklomis. „Fazer Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 77 proc. lietuvių, renkantis duonos produktus, svarbus jų sveikumas ir maistingumas. „Nielsen“ tyrimų duomenimis, sveikų ingredientų produktuose ieško 52 proc. pirkėjų Lietuvoje, taip pat 44 proc. Latvijoje ir 34 proc. Estijoje. „Duonos vartotojų pasirinkimai, darantys įtaką pasiūlai, taip pat keičiasi. Daugelį metų duonos pasiūloje vyravę įprasti grūdai ar saulėgrąžos šiandien dažnai keičiami pilno grūdo produktais, taip pat įvairiais dribsniais ir netgi lietuviškai duonai pakankamai egzotinėmis bolivinėmis balandomis ar arbūzo sėklomis. Žmonės vis dažniau renkasi natūralesnį, biologiškai vertingesnį ir praturtintą maistą, kuris gali papildyti mitybą arba turėti ne tik mitybinę, bet ir fiziologinę funkciją. Šiandien tokių maisto produktų asortimentas dar nėra platus, ypač gyventojai jų pasigenda tarp kasdieninio vartojimo produktų.

Duonos rinkos mažėjimas ir naujos galimybės

Slopstant tradicinių duonos gaminių populiarumui, duonos kepėjai seka paskui vartotojų pasirinkimą. O šie, ypač jaunos kartos duonos valgytojai, linkę rinktis tai, kas greita vartoti ir patrauklu akiai.

„Šviežios duonos kategorijos nuosmukį Baltijos šalyse galima pagrįsti mažėjančiais tradicinės duonos segmentais - baltos ir juodos duonos kepalų, saldžiarūgštės, „Palangos“ tipo duonos. Tačiau mažesniuose, pridėtinės vertės segmentuose buvo pastebimas augimas - augo juoda duona su priedais, juoda porcijinė duona, kvietinė forminė duona. Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, šiuo metu duonos rinkos sudėtis Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse smarkiai skiriasi. Anot M. Snarskio, tokiose šalyse kaip Suomija ir Švedija, šviežia supakuota duona sudaro 50 proc. rinkos, kai tuo metu Lietuvoje - virš 70 proc. „Pastaruoju metu pastebime, kad vartotojai ieško naujų produktų. Remiantis „Nielsen“ duomenimis, net 31 proc. lietuvių (atitinkamai 29 proc. latvių ir 17 proc. estų) teigia, kad nauji gaminiai dažniausiai yra geresni ir kokybiškesni, nei tie, kurie yra rinkoje jau daug metų.

Duonos vartojimo tendencijos Baltijos šalyse

Kaip sako „Vilniaus duonos“ rinkodaros direktorius Artūras Kokoškinas, stebint duonos valgymo įpročius Baltijos valstybėse, nekyla abejonių, kad nors tendencijos ir šiek tiek skiriasi, tai yra šalys, kuriose gyvena tikri duonos mėgėjai. „Visos trys šalys pasižymi giliomis duonos gamybos ir vartojimo tradicijomis, todėl čia galima sutikti beveik tiek pat ir kvietinių, ir ruginių gaminių mėgėjų. Vis dėlto pastebima, kad įvairūs mitybos ir kiti gyvenimo būdo įpročiai - vakarietiška kultūra, sveikos mitybos bumas, išaugęs dėmesys vietiniams gamintojams, kelionės, daro įtaką ir duonos vartojimo įpročiams“, - sako jis.

Pagrindinės tendencijos Baltijos šalyse

  • Sveikos gyvensenos svarba. Visų Baltijos šalių gyventojai pastaruosius pora metų pasižymi itin dideliu dėmesiu sveikai gyvensenai, todėl stengiasi ieškoti kuo sveikesnių duonos gaminių. Tai sąlygojo dideliu maistingumu pasižyminčių ruginių gaminių su sėklomis ir grūdais pardavimų augimą.
  • Mažėjančios pakuotės. Baltijos šalių gyventojai šiandien visų pirma vertina patogumą ir šviežumą, todėl noriau renkasi mažesnes duonos pakuotes. Kartu mažėja didesnių duonos kepalų paklausa. Užuot kaupę duonos atsargas, vartotojai jos perka tiek, kiek planuoja suvartoti artimiausiu metu.
  • Populiarėja skrudinimui skirta duona. Iš Vakarų atėjęs įprotis pusryčiams valgyti skrudintą duoną vis labiau prigyja ir Baltijos šalyse. Jos pardavimai auga ir Estijoje, ir Latvijoje, ir Lietuvoje.
  • Atsargiau žiūri į batonus. Batonai visose šalyse ne vienerius metus buvo vienas mėgstamiausių duonos gaminių, tačiau pastaruoju metu jų pardavimai po truputį mažėja. Latviai ir lietuviai yra labiau ištikimi batonų kategorijai, labiausiai jų populiarumas mažėja Estijoje.
  • Populiarėja egzotiški skoniai. Kelionės ir kitų kultūrų pažinimas turi įtakos daugeliui sričių. Etninis maistas populiarėja visose maisto kategorijose, tad ir duona - ne išimtis. Duonos gamintojai pastebi, kad Baltijos šalyse auga tokių gaminių kaip tortilijų, lavašo, itališkos čiabatos pardavimai.

Vietinių gamintojų palaikymas

Įdomu, jog ištikimybę būtent savo regiono duonai valgytojai yra išsaugoję ir mūsų dienomis. Anot jos, bene labiausiai vietinį gamintoją vertina pajūrio gyventojai: Klaipėdos rajone į 30-ies perkamiausių duonos gaminių sąrašą šiais metais patenka net septyni „Klaipėdos duonos“ gaminiai. Saviškius taip pat palaiko biržiečiai: šiaurės rytų krašte ypač populiarios „Biržų duonos“ kepamos dviejų rūšių duonos ir pjautinis batonas. O štai Šiaulių rajono gyventojai pamėgę „Verbūnų duonos“ kepyklos produkciją - tarp perkamiausių patenka jos duona ir dviejų rūšių batonai.

Kvietinė duona populiaresnė už tamsią

Vienas produktų, kurio dažniausiai pasigenda svetur gyvenantys tautiečiai - juoda duona. Tačiau, remiantis tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ Lietuvos duonos rinkos duomenimis, matoma, kad šviesi duona šalyje tapo perkamesnė negu tamsi, o ir apskritai lietuviai duonos vartoja vis mažiau. Bendras suvartojamos pakuotos duonos kiekis 2022 m. „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius A. Kokoškinas teigia, kad vartojimo mažėjimas gali turėti kelias priežastis: „Žmonių mitybos įpročiai kasmet keičiasi, jie duonos vartoja mažiau. Renkasi mažesnį kiekį, bet įvairesnės duonos ar ją keičia kitais produktais. Tie, kurie netoleruoja glitimo, vartoja duoną be jo arba renkasi kitas alternatyvas. Anot A. Kokoškino, populiariausia Lietuvoje šiuo metu yra kvietinės duonos kategorija. „NielsenIQ“ rinkos duomenys rodo, kad šioje kategorijoje mėgstama išlieka skrudinimo duona, jos šiais metais pagaminta beveik 8 tūkst. tonų. „Vis daugiau parduodama skrudinti skirtos kvietinės forminės sumuštinių duonos. Batonas neturi tradicinės vietos lietuvių maisto kultūroje ir jo vietą užima forminė kvietinė duona bei porcijinės duonelės. Tokią duoną galima greitai paskrudinti skrudintuve. Jo nuomone, forminei kvietinei duonai nebūdingas intensyvus skonis, todėl ji dera prie bet kurio kito produkto.

Duonos Rinkos Pokyčiai ir Gamintojų Prisitaikymas

Duonos kepėjai sako, kad jų gaminių pasirinkimui didelę įtaką turi besikeičiantis požiūris į mitybą. Galvojame, kad lemiamas veiksnys, turintys įtaką duonos rinkai, yra besikeičiantys vartotojų įpročiai. Jaunimas dabar yra linkęs rinktis pusfabrikačius, o mūsų duona nėra tokia. Jaunoji karta nenori gamintis, jiems labiau priimtini tokie produktai, kuriuos iš karto gali vartoti, perka tai, kur jau viskas sutepta, pritepta - tik dėkis į burną. Jo teigimu, mitybos įpročius labai veikia ir propaguojamos mados. O tam pirmiausia imli jaunoji karta.

Gamintojų strategijos

Atsižvelgdamas į šias tendencijas A. Kokoškinas pamini, kad duonos rinkoje matomas kryptingas sveikesnių produktų pasiūlos kūrimas ir jau turimų produktų tobulinimas. „Biržų duonos“ vadovas Andrius Kurganovas antrino, kad jau kuris laikas pastebima, kad mažėja duonos vartojimas. Anot jo, žmonės randa kitų produktų, kuriuos integruoja į savo mitybą ir pakeičia duoną. Tai ir džiovintos duonelės, kiti užkandžių kategorijos produktai, kurių paklausa kasmet didėja. „Aišku, kad tokius pokyčius matome, bet kadangi nesame tik duonos gamintojai, tai sumažėjusią dalį atsveriame kitų kategorijų produktais. O šių produktų populiarumas yra stabilus arba augantis, pagal tai ir orientuojamės, kur labiau investuoti, o kur - mažiau“, - kalbėjo A. Kurganovas.

Natūralumo paieškos

Ukmergės rajone pats grūdus auginantis, iš jų miltus malantis ir duoną kepantis ūkininkas Nerijus Kriaučiūnas džiaugiasi, kad jau apie dvidešimt metų nenuvilia tradicinės duonos gerbėjų, kartu primindamas, kokią natūralią ir sveiką duoną valgydavo mūsų protėviai. Jis yra senojo kepimo amato tradicijų puoselėtojas, senovinį receptą paveldėjęs iš močiutės, o jo kepta duona žymima tautinio kulinarinio paveldo ženklu. Ūkininkas kepa juodą rudinę duoną, tradicinį senovinį kvietinį pyragą, ragaišį ir dar vienos rūšies šiuolaikiškesnę duoną. Nerijus sutiko, kad duonos gaminių rinkoje jau kuris laikas jaučiamas naujų vėjų dvelksmas, tačiau kartu tvirtėja ir natūralumą vertinančių vartotojų pasirinkimas.

tags: #duonos #vartojimo #pokyčiai #Lietuvoje

Populiarūs įrašai: