Pušų kankorėžiai: receptai ir nauda sveikatai

Pušis, įprastas Lietuvos miškų augalas, nuo seno buvo vertinamas ne tik dėl medienos, bet ir dėl gydomųjų savybių. Senovės medicinos knygose pušims skiriama nemažai dėmesio, o įvairios pušies dalys - žievė, spygliai, sakai ir kankorėžiai - buvo naudojamos įvairiems negalavimams gydyti. Šiame straipsnyje apžvelgsime pušų kankorėžių panaudojimo būdus, receptus ir naudą sveikatai, remdamiesi istoriniais šaltiniais ir šiuolaikinėmis žiniomis.

Pušis senovės medicinoje ir kulinarijoje

Jau XVI amžiuje Martynas iš Uženduvo savo „Herbariume“ aprašė dvi pušų rūšis - paprastąją ir itališkąją. Nors autorius teigė, kad paprastoji pušis labiau tinkama statyboms, jis pripažino, kad tiek žievė, tiek spygliai gali būti naudojami gydymui. Žievė, turinti sutraukiantį poveikį, buvo naudojama žaizdoms gydyti, o spygliai - karščiui ištraukti. Taip pat buvo verdami spygliai acte ir šiuo viralu skalaujama burna dantų skausmui malšinti.

XVI amžiuje prancūzų keliautojas Jacques'as Cartier dabartinėje Kanadoje skorbuto kankinamus jūreivius išgydė paslaptingo Anneda medžio ekstraktu, kuris, kaip manoma, buvo pušis. XIX amžiaus pradžioje Jurgis Ambraziejus Pabrėža rašė, kad pušies viršūnėlės gėrimuose padeda nuo skorbuto.

Martynas iš Uženduvo ypač vertino itališkosios pušies „riešutėlius“, kurie padeda nuo kosulio ir kitų plaučių ligų. Juos galima valgyti vienus arba su medumi. Pušies sakai, sumaišyti su medumi, taip pat gydo plaučius ir padeda nuo kosulio.

Jokūbas Kazimieras Hauras teigė, kad pušų „riešutėliai“ labai tinkami vyresnėms damoms, nes atleidžia sąnarius ir valo kraują. Kosulį jis rekomendavo gydyti net deginamų pušų kankorėžių dūmais. Gydytojas Martynas pušinių malkų suodžius rekomendavo kosmetikai, kaip priemonę antakiams dažyti, nes jie ne tik suteikia juodą spalvą, bet ir saugo nuo plaukelių praradimo.

Taip pat skaitykite: Viskas apie pušų pumpurus

Martynas iš Uženduvo turintiems nesveikas kepenis rekomendavo gerti smulkintus pušies spyglius su vandeniu, kuriame virintos razinos. Hauras gyrė pušų aliejų, kuris, vartojamas po kelis lašelius su vandeniu ar vynu, naudingas skrandžiui, valo vidurius ir pašalina „blogąją drėgmę“ iš kraujagyslių. Pabrėža teigė, kad aliejus tinka karpoms naikinti. Hauras pateikė receptą, kaip pačiam pasigaminti aliejų: gegužės viduryje reikia prisirinkti pušies medienos nuo pat medžio apačios, smulkiai supjaustyti, sutrinti piestoje į miltus ir išspausti aliejų. Gautą aliejų stikliniame inde, padėtame saulėkaitoje, tris mėnesius - birželį, liepą ir rugpjūtį - gryninti.

Pušis kulinarijoje

Pušis nebuvo plačiai naudojama maistui Lietuvoje, tačiau itališki pušų „riešutėliai“ buvo populiarus aukštosios virtuvės ingredientas XVII-XVIII amžiais. Vietinė pušis maistui naudota kur kas menkiau. Gastronomijos knygose dažnai perspėjama nenaudoti pušies medienos mėsos rūkymui, nes gaminiai derva pasmirs.

Jaroslawas Dumanowwskis pateikia XVI amžiaus receptą, kuriame pušies kankorėžiai minimi kaip prieskonis gaminant džiovinimui skirtą avies sūrį.

Liudvika Didžiulienė-Žmona savo 1893 metų „Lietuvos gaspadinėje“ agituoja valstietes mokytis šeimininkavimo, kad nereikėtų duonkubilio pušine rukyti. Pušinė - tai pušų šakų šluota, skirta krosniai pašluoti prieš pašaunant duoną.

Maistingiausia pušies dalis yra kankorėžio sėklos, riešutėliai. Mūsiškiai smulkūs, tačiau skanūs. Lengviausias būdas jų prisirinkti - atsinešti namo dar neišsiskleidusius, tačiau jau subrendusius kankorėžius ir paskleisti juos ant popieriaus šiltoje patalpoje - sėklos pačios išbyrės.

Taip pat skaitykite: Kaip pušų spygliai veikia sveikatą

Kol kankorėžiai dar maži, minkšti ir žali, maždaug birželio mėnesį, galima iš jų virti uogienę arba daryti cukatus užpylus sirupu.

Ankstyvą pavasarį renkami pušų ūgliai. Patys ūgliai yra minkšti, sultingi ir labai kvapnūs, bet maistui nelabai tinkami. Nebent užpylus sirupu ir išdžiovinus pasidarysite cukatų. Tačiau iš jų gausite nuostabų vitaminingą sirupą nuo kosulio arba užpylus degtine - kvapnus pušų antpilas. Jų galima įdėti į verdamą midų arba alų. Sumalę su cukrumi ir sudžiovinę gausite prieskoninį cukrų desertų gaminimui, puošimui ar kokteilinių taurių kraštams papuošti. Renkami šoniniai ūgliai, po kelis nuo vienos šakos. Žolininkai pavasario pradžioje renka pušų pumpurus, bet tie maistui netinka - per daug dervų turi.

Visus metus galima rinkti pušų spyglius arbatoms - jie yra puikus vitamino C šaltinis, ypač daug jo pašalusiuose spygliuose. Surinktus žalius spyglius sudedame į verdantį vandenį, trumpai paverdame ir paliekame 10-15 minučių, kad pritrauktų. Tokią arbatą galima pasaldinti pušų ūglių sirupu. Sudžiovinus spyglius ir juos sumalus, gautus miltelius galima dėti į sūrių ar saldžių sausainių, pyragų tešlą.

Pušies žievė, tiksliau vidinis jos sluoksnis, nuo seno buvo renkamas, džiovinamas, malamas ir dedamas į miltus duonai kepti nederlingais metais. Šiaurėje pušų žievių miltai įmaišomi į kvietinius ar ruginius miltus norint juos apsaugoti nuo kenkėjų ir nuo pelėsių.

Į miltus galima dėti ir pušų žiedadulkes, jos renkamos pavasarį. Žiedadulkes galima rinkti nupurtant jas į maišelį - tiesiog užmauname maišelį ant žydinčios šakos ir gerai papurtome. Arba rinkti tik išsiskleidusius vyriškus žiedus - strobilus ir atsinešus namo juos išsijoti. Taip galima prisirinkti gražių ryškiai geltonų „miltų“ ir juos dėti į blynų, sausainių tešlas, apibarstyti pyragus. Tačiau žiedadulkės gali būti pavojingos alergiškiems žmonėms.

Taip pat skaitykite: Kulinarinis paveldas: Kavarsko koldūnai

Receptai su pušų kankorėžiais

Antivirusinė žiemos arbata su spygliais

Ši arbata yra puikus vitamino C šaltinis, o spyglius rinkti labai smagu ir lengva.

Reikės:

  • Gabalėlio imbiero šaknies
  • Cinamono lazdelės
  • Citrinos su visa žievele (geriau rinktis ekologišką)
  • Medaus
  • Saujos pušų, eglių, kadagių spyglių
  • Kelių kadagio uogų

Gaminimas:

  1. Viską susmulkiname, spyglius sukarpome žirklėmis arba supjaustome.
  2. Gerai išmaišome šaukštu arba virtuviniu kombainu.
  3. Arbatai 1-2 šaukštelius masės užpilame verdančiu vandeniu ir palaikome 5 minutes, kol pritrauks.

Lietiniai su pušų žiedadulkėmis

Reikės:

  • 2 kiaušinių
  • Stiklinės miltų
  • Stiklinės pieno ar vandens
  • Kelių valgomųjų šaukštų žiedadulkių
  • Žiupsnelio druskos
  • Šaukšto aliejaus

Gaminimas:

  1. Iš visų sudėtinių dalių išplakame tešlą, jei tešla per tiršta, įpilame truputį vandens.
  2. Tešlą valandai paliekame šaldytuve ir tada kepame lietinius blynelius.
  3. Juos galima valgyti aplietus pušų ūglių sirupu arba įdaryti sūriu ir laukiniais lapeliais - dilgėlių, garšvų, kiaulpienių, gysločių, rūgštynių ar kitais. Tinka ir paprasti špinatai.

Kankorėžių uogienė

Uogienei renkami žali, dar nesukietėję kankorėžiai, dažniausiai gegužės pabaigoje - birželio pradžioje.

Gaminimas:

  1. Surinktus mažus žalius kankorėžius nuplauname ir užpilame karštu cukraus sirupu (1 dalis vandens 1 dalis cukraus).
  2. Paliekame uždengtus per naktį.
  3. Ryte nupilame sirupą, pakaitiname iki virimo ir vėl užpilame kankorėžius.
  4. Paliekame dar 12 valandų ir vėl pakartojame procesą.
  5. Po trečio užpylimo praėjus 12 valandų nupilame sirupą, kankorėžius išpilstome į stiklainius, sirupą pakaitiname ir supilame į stiklainius.
  6. Šią uogienę galite laikyti porą mėnesių šaldytuve arba pasterizuoti karšto vandens vonelėje ir laikyti kambario temperatūroje iki metų.

Žaliųjų pušų kankorėžių sirupas su medumi

Žaliųjų kankorėžių sirupas su medumi - tai priemonė, kilusi iš liaudies medicinos, kuri stiprina imunitetą, padeda esant peršalimo simptomams, kvėpavimo takų uždegimams ar bendrai organizmo būklei palaikyti.

Kada rinkti kankorėžius?

Žaliuosius kankorėžius reikėtų rinkti pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje - Lietuvoje tai dažniausiai būna birželio vidurys-pabaiga. Tinkamiausi yra dar neprinokę, žali kankorėžiai, kurie lengvai persipjauna peiliu arba nagais. Jie dar nėra sukietėję ir sakingi, todėl savo sudėtyje turi daugiau naudingų medžiagų - flavonoidų, antioksidantų, eterinių aliejų ir rauginių medžiagų, kurios teigiamai veikia kvėpavimo sistemą ir imunitetą.

Kodėl verta derinti su medumi?

Medus šiame recepte atlieka kelias funkcijas: natūralaus konservanto, kuris leidžia kankorėžių veikliosioms medžiagoms išsiskirti ir susimaišyti. Medus pats turi daugybę sveikatai naudingų savybių - jis slopina uždegimą, ramina gerklę, malšina kosulį, taip pat veikia antibakteriškai.

Patikrintas žaliųjų kankorėžių sirupo receptas

Ingredientai:

  • 0,5-1 litro žaliųjų pušies kankorėžių
  • Skystas natūralus medus (apie 500-800 ml, priklausomai nuo stiklainio dydžio)
  • Švarūs stiklainiai su dangteliais

Paruošimas:

  1. Nuplaukite kankorėžius po šaltu vandeniu, kad pašalintumėte dulkes, vabzdžius ar sakų likučius.
  2. Nusausinkite juos ir, jei reikia, perpjaukite pusiau (nebūtina, bet tai paspartina išsiskyrimą).
  3. Į stiklainį sudėkite kankorėžius - geriausia pripildyti pusę arba du trečdalius indo.
  4. Užpilkite skystu medumi, kol visiškai apsems visus kankorėžius. Įsitikinkite, kad neliko oro tarpų.
  5. Užsukite stiklainį ir padėkite šaldytuve.
  6. Po 2-3 savaičių sirupas būna paruoštas vartojimui.

Dozavimas:

  • Suaugusiesiems: po 1 šaukštelį 1-2 kartus per dieną, profilaktiškai arba ligos pradžioje.
  • Vaikams nuo 2 metų: po pusę šaukštelio per dieną.

Kuo išsiskiria kankorėžių sirupas iš kitų liaudiškų priemonių?

Šis sirupas pasižymi itin stipriu kvėpavimo takų veiklos palaikymu. Jo sudėtyje esantys natūralūs eteriniai aliejai veikia antiseptiškai, mažina gleivinės sudirginimą, skystina gleives ir skatina jų pasišalinimą. Be to, šis sirupas puikiai tinka ilgesniam laikymui - tinkamai pagamintas, jis gali stovėti šaldytuve net keletą mėnesių nesugedęs.

Atsargumo priemonės ir rekomendacijos

  • Neduokite sirupo vaikams iki 1 metų dėl botulizmo rizikos iš medaus.
  • Nevartokite, jei esate alergiški spygliuočiams, medui ar turite jautrią virškinimo sistemą.
  • Jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus - pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Kankorėžių užpilai

Stiprus kankorėžių užpilas (liaudiškas vaistas nuo insulto)

Paruošimas ir vartojimas:

  1. 5-6 subrendusius pušų kankorėžius nuplaukite, sudėkite į stiklainį ir užpilkite 0,5 litro stipraus spirito arba degtinės.
  2. Po to nukoškite.
  3. Vartokite po 1 arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną, kursas - apie mėnesį.

Kankorėžių užpilas be alkoholio

Paruošimas ir vartojimas:

  1. Maždaug 1 kg jaunų kankorėžių nuplaukite, užpilkite vandeniu ir virkite 20-30 min.
  2. Į gautą nuovirą dėkite tiek pat cukraus, kiek yra skysčio, ir virkite dar 30-40 min., kol sutirštės.
  3. Geriama po 50 ml 2-3 kartus per dieną.

Kankorėžių užpilas su medumi

Paruošimas ir vartojimas:

  1. Užpilas ruošiamas sluoksniuojant perpjautus jaunučius kankorėžius su medumi stikliniame inde.

Kiti pušų kankorėžių panaudojimo būdai

  • Apsauga nuo šliužų: Pušų kankorėžiai gali būti naudojami augalų apsaugai nuo šliužų.
  • Tulžies gamybos skatinimas: Pušų pumpurais pagrįstų lėšų naudojimas prisideda prie to, kad tulžis pradeda gamintis aktyviau, o skysčiai greičiau išsiskiria iš organizmo inkstų.

Pušų kankorėžių nauda ir žala

Nors pušų kankorėžiai pasižymi daugybe naudingų savybių, svarbu žinoti ir apie galimą žalą. Prieš pradedant vartoti pušų kankorėžių produktus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei turite kokių nors sveikatos problemų arba vartojate vaistus.

tags: #pusu #kankoreziai #receptas

Populiarūs įrašai: