Pusmarškonė Košė: Žemaitiškas Kulinarinio Paveldo Perlas

Pusmarškonė košė - tai ne tik sotus ir kaloringas patiekalas, bet ir svarbi žemaičių kulinarinio paveldo dalis, turinti gilias tradicijas ir savitą gaminimo būdą. Šis patiekalas, gaminamas iš bulvių ir miltų, ilgą laiką buvo populiarus Žemaitijoje, ypač tarp sunkiai dirbančių žmonių, kuriems reikėjo energijos. Šiandien pusmarškonė košė išlieka mėgstamu patiekalu, dažnai gaminamu šeimyniniuose ratuose ir primenančiu senąsias kulinarines tradicijas.

Istorija ir Tradicijos

Pusmarškonė košė - vienas iš žemaičių kulinarinio paveldo perlų. XIX a. pabaigoje - XX a. I pusėje Šiaurės Žemaitijoje pusryčiams, o Pietų Žemaitijoje pietums šeimininkės virdavo košę - mėgstamą ir dažnai gamintą žemaičių valgį. Ją virdavo iš kruopų, miltų, bulvių. Skuodo apylinkėse neklausdavo, ar jau po pusryčių? Čia sakydavo - ar jau po košės? Savaime aišku, kad pusryčiai - tai košė. Šiaurės Žemaitijoje mėgstamiausias pusryčių valgis buvo pusinė, pusmarškonė košė.

Aleksandras Pakalniškis knygoje „Žemaičiai“ rašė: Menturis buvo vienas iš būtiniausių virtuvės įrankių. Košei maišyti, o ypač bulvėms grūsti krušti, buvo naudojamas menturis. Žemaitijoje jis naudojamas iki šiol. Menturis eksponuojamas Lietuvos liaudies buities muziejaus Žemaitijos sektoriuje Darbėnų sodybos trobos šeimyninėje patalpoje (padėtas indaujoje). Menturis padarytas XX a. pradžioje, Telšių rajone, jaunamartei košei krušti.

Kraštotyrininkai, žemaičiai Bronė ir Ignas Jablonskiai rašė: Esant pastoviai šeimynai ir visada košę verdant tame pačiame katile, virėjos užsiręsdavo ant menturio koto rentį, iki kurio reikalinga pripilti vandens. Taip seikint, košės nei trūkdavo, nei likdavo.

Beržore (Plungės r.) pasakojo: Košę supildavo samčiu į bliūdą. Košės bliūdą mamytė arba dukterys padėdavo stalo viduryje. Kiekvienam padėdavo po medinį šaukštą. Prie stalo atsisėdę persižegnoja. Pirmiausia tėvas paima šaukštą ir pradeda kabinti košę. Košę kabino iš vieno bliūdo. Tėvui ant košės padėdavo geresnį kąsnį, iškeptą lašinių gabaliuką. Košės viduryje padarydavo duobutę ir į ją įpildavo taukų. Valgant iš bendro dubens, košė kabinama tik nuo savojo krašto ir į taukus dažoma savajame bendros duobutės krašte. Valgant košę, kiekvienam uždėdavo po gabaliuką keptų lašinių. Lašinius į rankas ir valgai. Pasninko dienomis košę valgė su silke. Prie stalo košės užtekdavo ir saviems, ir svetimiems.

Taip pat skaitykite: Mitybos patarimai lieknėjimui

Receptas ir Gaminimo Būdas

Pusmarškonė košė gaminama paprastai: išverdamos ir sutrinamos bulvės, beriama miltų ir maišoma skystoka košė. Tai kaloringas patiekalas, kiekvieną dieną tokio nepavalgysi. Nes ji gaminama ne iš vieno produkto - bulvės yra maišomos su miltais.

Ingredientai:

  • 1 kg bulvių (nuskustos ir smulkiai supjaustytos)
  • 1 stiklinė miltų
  • Druska (pagal skonį)

Padažas:

  • Rūkyta mėsa (smulkiai supjaustyta)
  • 1 svogūnas (smulkiai pjaustytas)
  • Pienas (pagal pageidaujamą padažo tirštumą)
  • 1 valg. š. miltų

Gaminimo Eiga:

  1. Recepto pradžia nesudėtinga - skutame ir supjaustome bulves. Supjaustytas bulves užpilame vandeniu ir verdame. Įdedame druskos.
  2. Bulves jau išvirė. Bulves nusunkiame. Nuoviro neišpilsime - supilsime į košę. Bulves sugrūdame.
  3. Žinoma, aš košę grūdu šiuolaikiniu grūstuvu. Košė turi būti kuo vientisesnė. Supilu nuo išvirtų bulvių nusunktą skystį. Dar kartą išmaišau. Jei skysčio trūksta, galima įpilti vandens. Bulves sugrūdote. Kai košė užvirs, dar dėsime truputį miltų.
  4. Pusmarškonė košė, kaip matome, turi buti skysta, kad kristų iš šaukšto. Mūsų pusmarškonė košė paruošta - karšta, skysta. Košės dedu į lėkštes.
  5. Padažą paverdame, kad jis sukietėtų, nebūtų skystas. Kaip matome, padažas nėra liesas… Kalorijų bomba. Padažas jau pagamintas, ant košės jis pilamas karštas.
  6. Bulves nuskuskite ir smulkiai supjaustykite. Sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu ir pasūdykite. Išvirus bulvėms, nupilkite dalį vandens į atskirą indą.
  7. Bulves sutrinkite bulvių grūstuvu, po truputį dedant miltus ir pilant karštą bulvių vandenį, kol gausite norimą konsistenciją.
  8. Paruoškite padažą: rūkytą mėsą ir svogūnus kepkite keptuvėje, kol svogūnai pagels. Įmaišykite miltus, tada po truputį pilkite pieną, kol padažas taps norimos tirštumo. Pagardinkite druska pagal skonį.
  9. Patiekite košę gilesnėje lėkštėje, viduryje padarykite duobutę ir įpilkite padažo.

Kiti Košės Variantai Žemaitijoje

Be pusmarškonės košės, Žemaitijoje populiarios ir kitos košės, tokios kaip šilkinė košė ir kiunkė.

Šilkinė Košė

Šilkinė košė Tai žemaitiško paveldo košė. „Pati gaminau turbūt du kartus gyvenime. Pirmasis buvo tais ypatingais studentiškais laikais, kai pinigų užtekdavo viskam, tik ne maistui. Namuose buvo tik bulvės ir kruopos. Nei svogūno, nei pieno, nei rūkytų lašinukų nė su žiburiu nebūtum radęs. Ir net vandenyje virtą košę valgėme su polėkiu. O dabar, kai yra visi ingredientai, košė pavyko tokia, kokią ją atsimenu iš babulės laikų“, - sako Zina Bružienė ir iškart dėlioja receptą.

Reikės:

  • 1 stiklinės perlinių kruopų
  • 1 st. pieno
  • 2 bulvių tarkiai
  • 1 svogūnas
  • rūkytų lašinukų, kumpio ar šoninės gabaliuką
  • druskos, pipirų

Gaminimo eiga:

  1. Verdame iš vakaro užmerktas perlines kruopas. Kai jos yra beveik išvirusios ir vandens virš jų lieka vos vos, pilame stiklinę pieno.
  2. Kai užverda, po šaukštą maišydami dedame dviejų vidutinių bulvių tarkius. Verdame ant vidutinės ugnies ir maišome intensyviai, kad tarkiai užsiplikytų vienodai ir nesušoktų.
  3. Po to į košę supilame su svogūnu paspirgintus rūkytus lašinukus, kumpį ar šoninę, pasūdome, įberiame pipiriukų ir leidžiame ant vidutinės ugnies pakliuksėti 10-15 minučių, kol išverda tarkiai. Ir viskas. Valgome.

Galima su kefyru, su pienu, su raugintu agurkėliu ar tiesiog be nieko, kaip kam skaniau. „Vietos interpretacijoms čia - pakankamai. Jei labiau mėgstate tarkius, galite jų dėti daugiau. Jei ne, dėkite mažiau, kad dominuotų kruopos. Spirgų irgi galite nepilti į košę, o palikti padažui. Tada pagardinkite ją sviestu. Lašinukus galite rinktis rūkytus, šviežius ar net sūdytus. Žodžiu, - kaip norite, kaip skaniau“, - pataria tinklaraštininkė. Z. Bružienė nesiginčija: ši košė skirta mėgėjams. Vienintelis dalykas, galintis atstumti, yra konsistencija. „Plikyti tarkiai, kaip suvokiate, yra tąsūs, minkšti, slidūs ir švelnūs. Todėl ir košė - šilkinė. Man - labai gardi“, - neslepia žemaitė.

Kiunkė

Kiunkė Dar viena košė iš Žemaitijos - kiunkė su spirgais. „Taip jau istoriškai yra susiklostę, kad košės - tradicinis žemaičių valgis. Aukštaičiuose blynai, o pas mus - košės. Kokių tik čia jų neturime, vien pavadinimai ko verti: šilkinė, marškonė, pusmarškonė, kiunkė“, - sako palangiškė. Kiunkė - nieko sudėtingo, tikina tinklaraštininkė ir dalijasi gamybos būdu.

Taip pat skaitykite: Perlinių kruopų košės receptai

Reikės:

  • Žirnių
  • Bulvių
  • Druskos

Gaminimo eiga:

  1. Išmirkytus žirnius verdame kartu su smulkiai supjaustytomis bulvėmis (kartais verda atskirai) - tol, kol išgaruoja vanduo ir viskas sukrenta. Pasūdome.
  2. Galima nestipriai pagrūsti. Pilnas kiunkės komplektas būna tik su spirgučiais, raugintu agurkėliu ir rūgščiu pienu arba kefyru.

Pastarnokų Košė

Pastarnokų košė „Tai fantastiška alternatyva bulvių košei ir dar net geriau. Esu įsitikinusi, kad pastarnokai reti mūsų virtuvėse ne dėl savo skoninių savybių, o dėl nežinojimo. Šiuo metu jie populiarėja daugelyje gerų restoranų valgiaraščiuose ir yra visiškai to verti. Teikiama nauda organizmui yra superinė, nes juose gausu itin retų vitaminų C, K, B1, B2, provitamino A folio rūgšties, kalio ir kitų vertingų medžiagų. O nelabai išlavinto skonio valgytojai ne itin atskirs nuo bulvių košės, nebent paklaustų, ką padarėte, kad ji šįkart tokia gardi“, - išsamiai apžvelgė tinklaraščio „Zinos virtuvėje“ kūrėja. Ir kviečia išbandyti.

Reikės:

  • 6 vidutinio dydžio pastarnokų
  • 1 vnt. morkos
  • 30 g sviesto
  • 2 v. š. alyvuogių aliejaus
  • kelių čiobrelio šakelių
  • žiupsnelio kmynų
  • 100 ml grietinėlės
  • muskato riešuto
  • 1 v. š. citrinos sulčių
  • druskos, pipirų

Gaminimo eiga:

  1. Imu 6 vidutinio dydžio pastarnokus ir vieną morką, kuri tik dėl spalvos, nes be jos gautųsi tokia nuobodžios, pilkos spalvos košytė. Nuskutu, nuplaunu, supjaustau nedideliais gabaliukais.
  2. Į puodą dedu 30 gr sviesto ir 2 šaukštus alyvuogių aliejaus, įkaitinu ir suberiu pastarnokus, įmetu čiobrelio kelias šakeles ir žiupsnelį kmynų. Ant vidutinės ugnies kepu tol, kol jie pradeda vos vos ruduoti, paskrusti.
  3. Tada pilu stiklinę vandens, kad ne visiškai apsemtų, ir retsykiais pamaišydama verdu tol, kol jie pasidaro beveik minkšti, o vandens lieka minimaliai. Tada pilu 100 ml grietinėlės ir troškinu toliau, kol pastarnokai pradeda leistis, o skysčių lieka vos vos.
  4. Tada nukaičiu, įtarkuoju muskato riešuto, pilu šaukštą citrinos sulčių, pasūdau, papipirinu ir sutrinu trintuvu. Košė išeina puri, minkšta, sodraus skonio, puikiai laiko formą.

„Jei norite ne košės, o piurė, pilkite papildomai pieno ar grietinėlės ir reguliuokite konsistenciją. Košė ypač tinka prie antienos ar žvėrienos patiekalų. Kadangi tokios neturėjau, tai patiekiau su kiaulienos išpjovos kepsniukais, paruoštais paprastuoju būdu: apkeptais keptuvėje iš abiejų pusių iki plutelės ir orkaitėje 220 laipsnių temperatūroje apie 10 minučių. Skoniams suintensyvinti - naminių pomidoriukų salotos ir mėlynųjų svogūnų džemas“, - pasakoja Z. Bružienė. Tinklaraštininkės pastebėjimu, galima su ta koše ir „nesibovyti“ - išvirti pasūdytame vandenyje ir sugrūsti kaip bulvių košę su sviestu ir pienu. „Bet turbūt jaučiate skonio skirtumą net neragavę? Labai laukčiau atsiliepimų, kaip jums patiko ši pastarnokų košė“, - kviečia žemaitė.

Avižų košė

Taigi tokia paprasta, bet mano mėgstamiausia košė, porcija vienam asmeniui - 10 valgomųjų šaukštų pilno grūdo avižų dribsnių (perku Galintos 5 min. virimo), jas verdame vandenyje, arba 50/50 vandenyje ir piene, paskaniname žiubsneliu druskos. Į virimo pabaigą įdedame didelį šaukštą maltų linų sėmenų (duoda skonį, konsistenciją, ir šiaip daug naudingų medžiagų). Išvirus, dedame į bliūdelį ir ant viršaus gabalėliais supjaustome visą sunokusį bananą, taip pat jei turima galima pridėti obuolių/kriaušių arba vasarą uogų - labai tinka braškės, mėlynės, avietės.

Bulvių košė su ruginių miltų padažu

Bulves nuskutame, išverdame, nusunkiame, bet nedžioviname. Žemaičiai pasakytų -“sukriušame” bulves (sutrinam bulvių košę). Ją praskiedžiame pienu - kad būtų skystos manų košės konsistencijos. Pilame ruginius miltus - tiek, kad vėl sutirštėtų. Verdame visą laiką maišydami, kad neprisviltų, pasūdome. Paragaukit - reikia, kad nesijaustų “žalių” miltų skonio. Lašinikus, šoninę (šalto/karšto rūkymo) pakepiname su svogūnais, išjungiame, sudedame grietinę, įberiame krapų. Pusinę košę dedame piramides forma į lėkšte, piramidės viršuje padarome įdubimą, į kurį supilame makalą (padažą). Valgome šaukštu kabindami košę ir pamirkydami makale.

Pusmarškonė Košė Šiandien

Nors šiais laikais maisto pasirinkimas yra itin platus, pusmarškonė košė išlieka vertinama dėl savo paprastumo, sotumo ir tradicijų. Tai puikus patiekalas šaltomis dienomis, suteikiantis energijos ir primenantis apie senąsias žemaitiškas tradicijas. Be to, pusmarškonė košė gali būti puikus pagrindas eksperimentams virtuvėje, pridedant įvairių ingredientų ir kuriant naujus skonius.

Taip pat skaitykite: Kukuliai su bulvių koše

tags: #pusmarskone #kose #receptai

Populiarūs įrašai: