Pietų Kinijos jūros pakrantės geografija
Pietų Kinijos jūra, esanti Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje, yra svarbi geografinė sritis, pasižyminti sudėtinga pakrantės linija, geologine įvairove bei klimato ypatumais. Ši jūra, kartu su jos pakrantėmis, yra svarbi Kinijos ir viso regiono ekonomikai, transportui ir ekosistemoms.
Kinijos pakrantės linijos apžvalga
Kinijai priklauso apie 5400 salų, kurių didžiausios yra Taivanas, Hainanas, Čongmingas ir Džoušanas. Bendras Kinijos kranto linijos ilgis siekia apie 32 000 km, iš kurių žemyninės dalies kranto linija sudaro apie 18 000 km. Ši ilga pakrantės linija pasižymi dideliu geografiniu ir geologiniu skirtumu, kuris daro įtaką regiono klimatui, ekosistemoms ir ekonominei veiklai.
Kranto linijos ypatumai
Kinijos kranto liniją galima suskirstyti į kelias pagrindines dalis, kurių kiekviena pasižymi savitais bruožais:
- Šiaurinė dalis: Liaodongo ir Bohai įlankų krantai yra mažai vingiuoti. Huanghės upė, nešanti nuosėdas iš Šansi plynaukštės, lemia, kad kranto linija kasmet slenka jūros link.
- Šandongo ir Liaodongo pusiasaliai: Šių pusiasalių krantai, susidarę iš skalūnų ir gneisų, yra suskaidyti ir vietomis skardingi.
- Krantai nuo Šandongo pusiasalio iki Hangdžou įlankos: Ši pakrantės dalis yra lygi dėl Jangdzės ir kitų upių plukdomų nuosėdų.
- Pietvakariniai ir pietiniai krantai: Nuo Hangdžou įlankos iki Tonkino įlankos krantai yra labai vingiuoti ir daugiausia riasiniai.
Reljefo įvairovė
Kinijos reljefas yra labai įvairus, o tai turi didelės įtakos pakrantės geografijai. Rytinėje Kinijos dalyje (iki 200 m aukščio) vyrauja akumuliacinės reljefo formos, o vakarinėje ir vidurinėje dalyje - erozinės.
- Kalnynai: Vakaruose Tibeto kalnyną juosia Karakorumas ir Pamyras, šiaurėje - Kunlunas, Altintago kalnagūbris ir Nanšano kalnai, rytuose - Sino-Tibeto kalnai, o pietuose - Himalajai.
- Įdubos ir plynaukštės: Kinijos šiaurės vakaruose yra Tian Šanio kalnų dalis, o jų papėdėje - Turfano įduba. Šalies šiaurėje Inšano, Alanšano ir Beišano kalnai skiria Gobio, Alašano ir Ordoso dykumines plynaukštes. Į pietus nuo Ordoso plynaukštės yra Liosinė plynaukštė.
- Kalnagūbriai: Kinijos šiaurės rytuose yra Didžiojo ir Mažojo Chingano, Čangbaišano kalnai. Tarp Šano kalnyno, Sino-Tibeto kalnų ir Sičuano įdubos yra Junnano-Guidžou kalnynas, kuris rytuose pereina į Pietų Kinijos kalnus, o pietuose - į žemakalnius. Pietų Kinijos jūros pakrantėje - Nanlingo kalnai.
Dėl tokios reljefo įvairovės Kinijos pakrantės geografija yra labai sudėtinga ir įvairi, o tai daro įtaką regiono klimatui, ekosistemoms ir ekonominei veiklai.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Seisminis aktyvumas
Kinija yra seismiškai aktyvi zona, kurioje dažnai įvyksta žemės drebėjimai. Kasmet vidutiniškai įvyksta 10-20 žemės drebėjimų. Vienas stipriausių žemės drebėjimų žmonijos istorijoje įvyko 1556 m. Šaansi provincijoje, o vienas tragiškiausių 20 a. žemės drebėjimų įvyko 1976 m. Šiaurės Kinijoje. Šie žemės drebėjimai gali turėti didelės įtakos pakrantės geografijai, sukeldami cunamius ir kitus pakrantės erozijos procesus.
Klimato ypatumai
Klimatas Kinijos rytinėje dalyje yra musoninis (šiaurės rytuose - vidutinių platumų, rytuose - subtropinis, pietuose - subekvatorinis), o vakarinėje dalyje - žemyninis (šiaurėje - vidutinių platumų, vakaruose - subtropinis) ir aukštikalnių (pietvakariuose). Šiaurėje aukštos kalnų grandinės sulaiko šalto oro mases iš šiaurės, o pietuose - šilto oro mases iš pietų, dėl to tarpukalnių įduboms būdingas ryškus klimato kontinentalumas.
- Temperatūra: Sausio maksimali temperatūra Kinijos pietryčiuose yra teigiama, o šiaurėje ir šiaurės vakaruose nukrinta iki -8 °C (Tibete) ir -22 °C (Mandžiūrijoje). Liepos maksimali temperatūra Tibeto vakaruose yra mažiau kaip 8 °C, o Kinijos pietvakariuose - 32-34 °C.
- Krituliai: Daugiausia kritulių iškrinta Rytų Kinijos jūros ir Pietų Kinijos jūros pakrantėse, Hainano saloje ir Kinijos pietuose - daugiau kaip 1600 mm per metus. Apie 70 % visų kritulių iškrinta per audras birželį, liepą, rugpjūtį ir rugsėjį.
- Tropiniai ciklonai: Kinijos pietrytinei pakrantei nuo gegužės iki spalio būdingi tropiniai ciklonai, kurių kasmet būna iki 20.
- Smėlio audros: Vietovėse, kur klimatas sausas, vasarą būdingos smėlio audros.
Klimato ypatumai daro didelę įtaką pakrantės geografijai, lemia erozijos procesus, augalijos paplitimą ir ekonominę veiklą.
Hidrografija
57 % Kinijos teritorijos priklauso Ramiojo vandenyno, 7 % - Indijos vandenyno, o 0,4 % - Arkties vandenyno baseinams. Tankiausias upių tinklas yra šalies rytuose, o rečiausias - dykumose. Tibeto kalnyne prasideda daugelis Azijos didžiųjų upių, įskaitant Jangdzę, Huanghę, Mekongą, Salviną ir Indą. Kinijos šiaurės rytinės dalies didžiausios upės yra Amūras su intaku Sungari, Liaohe ir Huaihe.
- Upės: Vandens lygis upėse vasarą labai pakyla, būna potvynių. Apsaugai nuo potvynių palei upių vagas supilta daug pylimų, o upių nuotėkiui reguliuoti įrengta hidrotechnikos įrenginių bei tvenkinių.
- Ežerai: Kinijoje yra apie 2800 ežerų, kurių plotas didesnis kaip 1 km2. Daugiausia ežerų yra Jangdzės vidurupio ir žemupio baseinuose, o didžiausi ežerai yra Pojanghu, Dongtinghu, Hongdzehu ir Taihu. Daugelis Tibeto kalnyno ežerų yra druskėti arba druskingi.
- Kanalai: Vienas seniausių ir didžiausių Kinijos hidrotechninių įrenginių yra Didysis Kinijos kanalas, jungiantis Pekiną su Hangdžou.
- Ledynai: Ledynai užima apie 57 000 km2, daugiausia jų yra Kunluno, Himalajų ir Tian Šanio kalnuose.
Hidrografiniai ypatumai daro didelę įtaką pakrantės geografijai, lemia nuosėdų kaupimąsi, erozijos procesus, vandens išteklių prieinamumą ir ekonominę veiklą.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Dirvožemis
Kalnus Kinijoje daugiausia dengia uolienų dūlėjimo produktai. Caidamo lygumą dengia druskožemiai, Kašgaro ir Turfano įdubas bei Džungarijos lygumą - smėlynai, o Gobio dykumos pietinę dalį - akmeningi kalkžemiai. Sungliao lygumoje vyrauja juodžemiai ir juosvažemiai, Sičuano įduboje, Šandongo pusiasalyje, Huanghės žemupio baseine ir Kukunoro ežero įduboje - rudžemiai. Kinijos pietrytinę dalį užima rūgštžemiai.
Dirvožemio tipai daro įtaką augalijos paplitimui, žemės ūkio veiklai ir kraštovaizdžio formavimuisi.
Augalija ir gyvūnija
Kinijoje yra daugiau kaip 32 000 aukštesniųjų augalų rūšių, įskaitant daug senosios floros reliktų, tokių kaip ginkmedžiai ir metasekvojos. Miškai užima 16,6 % Kinijos teritorijos, daugiausia kalnuose. Mišrieji ir lapuočių miškai auga nuo Amūro iki Jangdzės, o į pietus nuo Jangdzės - visžaliai paatogrąžių miškai ir bambukų sąžalynai. Junnano provincijos pietuose ir Hainano saloje auga atogrąžų miškai, o Pietų Kinijos jūros pakrantėje - mangrovės. Šiaurės Kinijoje vyrauja sausų stepių, pusdykumių ir dykumų augalija.
Kinijoje yra daugiau kaip 6200 rūšių stuburinių. Šiaurėje gausu Europai būdingų gyvūnų, o Kinijos vidurinėje dalyje - dėmėtieji elniai, bengalinės katės ir usūriniai šunys. Tibeto pasienio kalnuose veisiasi kabarginiai, takinai, himalajiniai tarai ir goralai, o kalnuose - snieginiai leopardai, himalajiniai lokiai, kabargos, didžiosios ir mažosios pandos bei jakai.
Augalija ir gyvūnija yra svarbios pakrantės ekosistemų dalys, kurios daro įtaką biologinei įvairovei, ekosistemų stabilumui ir ekonominei veiklai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Saugomos teritorijos
Saugoma 15,6 % Kinijos teritorijos, įskaitant 187 nacionalinius parkus ir 1999 gamtos rezervatus. Kinijoje yra 4 mišrios (gamtos ir kultūros) ir 14 gamtos pasaulio paveldo vertybių, įskaitant Pietų Kinijos karsto, Sančingšano, Sindziango Tian Šanio ir Hubei Šenongdzia kalnų kraštovaizdžius. Taip pat yra 34 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai.
Saugomos teritorijos yra svarbios siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, ekosistemas ir kraštovaizdį, taip pat užtikrinti darnų vystymąsi.
Honkongas
Honkongas yra pietų Kinijoje, nedideliame pusiasalyje ir keliose nedidelėse salose. Honkongas - taip vadinama pati sala, kuri buvo pirmoji britų apgyvendinta vietovė šioje teritorijoje ir sudaro pirmąją ir pirminę britų kolonijos dalį. Honkongo centras - tai teritorija tarp Centrinės ir Causeway Bay, kuri sudaro daugumoje nuotraukų matomą dangoraižių panoramą. Kaulonas - žemyninė dalis, esanti priešingoje Honkongo salos pusėje, britų kolonijos dalimi tapo XVIII a. antroje pusėje. Tai daugiau gyvenamoji savivaldžios teritorijos dalis, tačiau čia taip pat yra daug turistų lankomų vietų. Naująsias teritorijas- teritoriją, kuri sudaro apie 90 % dabartinio Honkongo, 1898 m. britai 99 metams išsinuomojo iš Činų dinastijos. Teritorija yra į šiaurę nuo Kaulono.
Istorija
Kinijos civilizacija susiformavo prieš 4 tūkstančius metų Geltonosios upės (Chvangchės) slėnyje. Per ilgą istoriją Kiniją valdė imperatoriai, kilę iš įvairių dinastijų. 1911 m. įvyko revoliucija, o 1949 m. Kinija tapo komunistine valstybe.
Gyventojai
Kinijoje gyvena kas penktas pasaulio žmogus. Dauguma gyventojų priklauso chanų tautai, tačiau šalyje gyvena ir kitos 55 tautinės mažumos. Tankiausiai gyvenama Didžioji Kinijos lyguma.
Ekonomika
Kinija yra viena didžiausių pasaulio ekonomikų. Svarbiausios pramonės šakos yra kalnakasyba, metalurgija, mašinų gamyba ir elektronika. Žemės ūkis taip pat yra svarbus ekonomikos sektorius.
Kultūra
Kinijos kultūra yra labai sena ir turtinga. Kinų kalba yra viena sudėtingiausių pasaulyje. Kinijoje paplitęs konfucianizmas, kuris moko garbinti protėvius ir laikytis senųjų papročių.
tags: #pietu #kinijos #jura #pakrantės #geografija