Lietingiausios vietos Amerikoje ir pasaulyje: nuo Mirties slėnio iki Havajų

Pastaruoju metu Lietuvoje stebimos gausios liūtys, kurios kai kuriuose miestuose sukėlė potvynius ir kitų nepatogumų. Pavyzdžiui, Vilniuje skendo prekybos centrai, gyvenamųjų namų sienas kiaurai merkė vanduo, o vairuotojai skandino savo automobilius gatvėse, kurios tapo upėmis. Visgi, net ir sostinę nusiaubęs lietus yra niekis, palyginus su liūtimis, kurios užklumpa kai kurias kitas pasaulio vietas. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik lietingiausias pasaulio vietas, bet ir panagrinėsime, kur Amerikoje iškrenta daugiausiai kritulių, palyginsime ekstremalius orus bei klimato ypatumus skirtinguose regionuose.

Pasaulio lietingiausios vietos

Lietuvoje metinis kritulių rekordas siekia apie 900 mm. Tačiau yra vietų, kur per metus iškrenta net kelis kartus daugiau kritulių. Štai 10 lietingiausių pasaulio vietų:

  1. Mawsynram, Meghalaya valstija, Indija: Vidutinis metinis kritulių kiekis - 11 871 mm.
  2. Cherrapunji, Meghalaya valstija, Indija: Vidutinis metinis kritulių kiekis - 11 777 mm.
  3. Tutendas, Kolumbija, Pietų Amerika: Vidutinis metinis kritulių kiekis - 11 770 mm.
  4. Cropp upė, Naujoji Zelandija: Vidutinis metinis kritulių kiekis - 11 516 mm.
  5. San Antonio de Ureca, Bioko sala, Pusiaujo Gvinėja: Vidutinis metinis kritulių kiekis - 10 450 mm.
  6. Debundscha, Kamerūnas, Afrika: Vidutinis metinis kritulių kiekis - 10 299 mm.
  7. Big Bog, Maui, Havajai: Vidutinis metinis kritulių kiekis - 10 272 mm.
  8. Makao Waialeale, Kauai, Havajai: Vidutinis metinis kritulių kiekis - 9763 mm.
  9. Kukui, Maui, Havajai: Vidutinis metinis kritulių kiekis - 9293 mm.
  10. Emei Shan, Sičuano provincija, Kinija: Vidutinis metinis kritulių kiekis - 8169 mm.

Šis sąrašas rodo, kad daugiausiai kritulių iškrenta Azijos ir Pietų Amerikos regionuose, tačiau Havajai taip pat patenka į dešimtuką.

Havajai - atogrąžų rojus su gausiais krituliais

Havajai garsėja savo atogrąžų klimatu, kuris pasižymi aukšta temperatūra ir gausiais krituliais. Didelis Oahu klimato privalumas - maža ekstremalių temperatūrų tikimybė. Sausis yra šalčiausias mėnuo Oahu, tačiau tai reiškia, kad vidutinė oro temperatūra yra apie 27 °C, ir net vakarai ar rytai nėra itin vėsūs. Kovo mėnesio temperatūra vidutiniškai pakyla iki 29 °C, o šis mėnuo, remiantis duomenimis, yra lietingiausias per metus. Balandžio mėnesį Oahu vidutinė temperatūra išlieka 28 °C, o drėgnasis sezonas pamažu pereina į sausąjį. Birželį Oahu gali pasigirti maždaug 30 °C temperatūra ir labai stabiliais orais su minimaliu kritulių kiekiu. Liepos mėnesį galite tikėtis 30-32 °C oro temperatūros ir minimalaus kritulių kiekio. Rugpjūtis - karščiausias metų mėnuo, vidutinė oro temperatūra viršija 32 °C. Taip pat vidutiniškai mažiausiai lyja (5 dienas per mėnesį), o liūtys visada būna labai trumpos, trunka ne ilgiau kaip kelias minutes per dieną. Rugsėjis taip pat yra tipiškas Havajų vasaros mėnuo - įprasta temperatūra yra apie 31 °C, o lietaus tikimybė labai maža. Spalio mėnesį sausasis sezonas pamažu pradeda pereiti į drėgnąjį sezoną. Atrodo, kad temperatūrai tai nedaro ypatingos įtakos, ji laikosi apie 30-ies. Lapkritį temperatūra "nukrenta" vidutiniškai iki 28 °C, lyja apie 8 dienas per mėnesį, dažniausiai trumpais lietumis. Paprastai žiemiškas gruodžio mėnuo Oahu reiškia, kad temperatūra yra apie 27 °C, o lietus trumpais lietumis lyja maždaug kas antrą ar trečią dieną. Jūros vanduo Oahu paplūdimiuose išlieka labai malonus ištisus metus.

Nepaisant to, kad Havajai yra viena iš lietingiausių vietų Amerikoje ir pasaulyje, jie išlieka populiari turistų kryptis dėl savo nuostabių kraštovaizdžių ir šilto klimato.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Mirties slėnis - ekstremalus kontrastas

Priešingai nei Havajai, Mirties slėnis Kalifornijoje ir Nevados pasienyje yra žemiausia, karščiausia ir sausiausia Šiaurės Amerikos vieta. Nors Kalifornija pripažinta kaip tankiausiai apgyvendinta ir trečia pagal dydį JAV valstija, čia yra negyvenama, bet garsi vietovė, noriai lankoma turistų - Mirties slėnis/ Death Valley, priklausantis saugomai Kalifornijos nacionalinio parko teritorijai. Apie šią vietovę pradėta kalbėti nuo 1849 metų, kai čia atklydo aukso ieškotojai. Trumpindami kelią link Kalifornijos aukso kasyklų, kuri tuo metu labai garsėjo savo gamtiniais ištekliais, drąsiausi keliavo per sausą dykumą, tačiau dėl nepakeliamo karščio daugelis jų ir žuvo. Nors nyki teritorija ir negyvenama, bet čia yra prisitaikiusių prie gamtos gyvūnų, net kai kur ir augalų. Galima pamatyti šonu šliaužiančią smėlynų barškuolę ar snieginį aviną, kuriam išgyventi tereikia vos trupučio vandens. Atvykę į JAV pažintiniu tikslu, daug kas pageidauja pamatyti nors ir nesvetingą, bet viliojančią, mįslingą vietą.

Mirties slėnis garsėja judančiais akmenimis - jie slankioja, čiuožinėja įvairiomis kryptimis. Kas priverčia juos judėti, konkrečiai niekas negali paaiškinti. Yra ne viena teorija, viena iš jų, kad akmenis gali išjudinti kylantys dideli vėjai. Tačiau likusios, kai kurių net ir labai didelių akmenų judėjimo trajektorijų žymės verčia tuo suabejoti. Mirties slėnyje vidutinė temperatūra svyruoja apie 45 laipsnius karščio, kritulių iškrenta labai mažai, tačiau pasitaiko ir reti, bet gausūs lietūs, sukeliantys potvynius. Jie užpildo ir Mirties slėnio teritorijoje esantį Badwater ežerą. Tačiau greitai vanduo išdžiūsta ir dugnas lieka nuklotas unikaliais įvairių formų ir dydžių druskos kristalais.

Nepaisant šiurpaus pavadinimo, kurį slėniui 1849 m. suteikė pirmieji čia atvykę europiečiai, nusprendę sutrumpinti kelią iki aukso kasyklų ir galiausiai vos nežuvę, ši vieta nepaprastai populiari tarp turistų. To paties pavadinimo nacionalinis parkas, apimantis patį Mirties slėnį ir kelis kaimyninius slėnius, užima vieną pirmųjų vietų pagal lankomumą tarp visų aplinkinių rezervatų ir parkų. Į Mirties slėnį nėra viešojo transporto. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra Mirties slėnyje dieną siekia 46 °C, naktį 31 °C. Vėsiausias laikas nuo lapkričio pabaigos iki vasario (5-20 °C), tuo metu dažnai iškrenta smarkūs lietūs. Kovo pabaigoje - balandžio pradžioje, po žiemos kritulių dykuma virsta sodu. Vasarą Mirties slėnis tuščias, nors kai kurie Europos keliautojai išbando jėgas atvykdami į velniškai karštą dykumą.

Klimato įvairovė Šiaurės Amerikoje

Šiaurės Amerika yra visose klimato juostose, išskyrus ekvatorinę. Klimatui didžiausios įtakos turi Aleutų žemo slėgio centras subarktinėse platumose, Havajų ir Azorų aukšto slėgio centrai subtropinėse platumose ir vandenynų srovės. Šiaurės Amerikos didžiausia dalis išsidėsčiusi vidutinio ir subtropinio klimato juostose, todėl žemyne vyrauja vakarų oro pernaša iš Ramiojo vandenyno. Kordiljerų padėtis Šiaurės Amerikos šiaurės vakaruose sukuria kritulių šešėlio efektą Didžiosiose Lygumose. Tropinėse platumose vyrauja pasatinė oro masių pernaša iš šiaurės rytų į pietvakarius, žiemą Centrinėje Amerikoje sausa, vasarą daug kritulių.

Aliaskos šiaurinėje pakrantėje, Baffino salos šiaurinėje dalyje, Grenlandijos pakrantėse (išskyrus pietinį kyšulį) klimatas arktinis jūrinis su santykinai švelnia žiema ir šalta vasara. Per metus iškrinta 100-250 mm kritulių. Aliaskos vidurinėje dalyje, Kanados šiaurėje klimatas subarktinis žemyninis. Aliaskos, Kanados, Grenlandijos pietinės dalys ir Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurinės teritorijos patenka į vidutinių platumų klimato juostą. Šiaurės Amerikos vidurinę dalį užima subtropinio klimato juosta, kurios vakarinė pakrantė priklauso Viduržemio tipo variantui su šilta ir giedra vasara, lietinga ir vėjuota žiema (vidutinė metinė temperatūra 12-14 °C). Tropinė klimato juosta apima Kalifornijos pusiasalį (ypač mažai kritulių, bet didelis santykinis oro drėgnumas), Meksikos kalnyną, Vest Indijos salas (daugiausia kritulių rytiniuose šlaituose) ir drėgną Floridos pusiasalį. Šiaurės Amerikos pietrytiniame pakraštyje (Kosta Rikoje ir Panamoje) klimatas subekvatorinis, per metus iškrinta apie 2000 mm kritulių.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Ekstremalūs orų rekordai

JAV kaustę arktiniai šalčiai CNN privertė prisiminti 11 ekstremalaus oro rekordų. „Visiems įdomūs kraštutinumai - šilčiausias, drėgniausias, vėjuočiausias oras. Anot Pasaulinės meteorologijos organizacijos, žemiausia oro temperatūra užfiksuota 1983-ųjų liepos 21 d., 1983 m. Antarktidoje, Vostoke. Tuomet termometrų stulpelis rodė minus 89,2 laipsnius Celsijaus. Taip stipriai atšalo, nes ilgai nešvietė saulė, dangus buvo debesuotas, o oras menkai cirkuliavo. Galima tiesiog iškepti, kai Kalifornijos Mirties slėnyje liepą vidutinė oro temperatūra siekia 46,7 laipsnius karščio. Šis rekordas priklauso Marylando valstijai, JAV. Junjonvilyje 1956 m. liepos 4 d. iškrito 31,2 milimetrai lietaus. Didžiausias kritulių kiekis dėl ciklono Denisės iškrito Indijos vandenyno Reunjono saloje. 1966 m. sausio 7-8 d. per maždaug 24 val. Daugiausiai sveriantis krušos ledo gabalas buvo rastas per stipriausią krušą Gopalganj, Bangladeše 1986 m. balandžio 14 d. Tuomet per audrą žuvo 92 žmonės.

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

tags: #vieta #amerikoje #kurioje #iškrenta #daugiausiai #kritulių

Populiarūs įrašai: