Amerikos indėnų religija: nuo mitų iki dabarties
Įvadas
Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnų religija yra sudėtingas ir įvairialypis tikėjimų, ritualų ir tradicijų rinkinys, atspindintis glaudų ryšį su gamta ir protėvių pasauliu. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius indėnų religijos aspektus, nuo mitologinių pasaulio sukūrimo aiškinimų iki šiuolaikinių tikėjimo praktikų.
Kosmogonija ir pasaulio suvokimas
Pasaulio sukūrimas
Daugelyje indėnų genčių mitų pasaulis gimsta iš katastrofos. Pvz., Tu-čei-pai (Tu Čei Pai) sukūrus pasaulį, Žemė buvo moteris, o dangus - vyras. Kitose tradicijose viską dengė vanduo, kol iš dumblo susidarė kalva ir pasirodė sausuma. Šiaurės Amerikos indėnų mitologijoje menka antgamtinių būtybių personifikacija, nėra griežtos dievų ir dvasių hierarchijos. Labai paplitęs vaizdinys apie keturias dangaus puses ir keturias stichijas (žemę, ugnį, vėją, vandenį). Keturios dangaus dalys - tai pasaulio užbaigtumo ir vienovės simbolis, glaudžiai susijęs su visuotine cikliškumo idėja.
Kosmoso struktūra
Naùjų ir majų mituose Visata sudaryta iš trylikos dangų ir devynių požemių pasaulių. Žemė majams - tai plokščias stačiakampis, kurio kiekvienas kampas turi savo spalvą: rytuose - raudona, šiaurėje - balta, vakaruose - juoda, pietuose - geltona, o vidurys - žalias. Jie įsivaizdavo, kad plokščia planeta yra vandenyje plūduriuojančio krokodilo nugara.
Dievybės ir dvasios
Šiaurės Amerikos indėnų gentys neturėjo griežtos dievų ir dvasių hierarchijos. Tačiau visos ggamtos reiškiniai apdovanoti neregima magiška jėga, kuri yra ne tik dvasios ar dievybės, bet ir viso pasaulio bei bet kurios antgamtinės galios ženklas (Siju genciu grupes - vakanas, Algonkinu - manitu, Irokezu - orenda). Daugelis genčių turi aukščiausią dievybę - zoomorfiška, antropomorfiška arba beformi demiurga (Pueblo genties indenai - Avonavilina, Irokezai - Taronahajavagona, Muskogai - Esogetu Emisi). Majai garbino apie 166 dievybes, tarp kurių išskirtinas Itzamna - rašto, menų ir mokslo globėjas.
Ritualai ir praktikos
Aukos
Centrinės Amerikos indėnų mituose ir religijose atsispindi samprata, kad dievų gyvybei palaikyti būtinos nuolatinės žmonių kraujo aukos. Didžiausia reikšmė teikta Saulės dievo maitinimui (tikėta, kad tik taip jis gali kasdien keliauti dangaus skliautu). Majų ritualuose itin svarbus buvo kraujas - žmogaus ir dievybių bendravimo priemonė. Kraujo nuleidimo ritualuose dalyvaudavo ir patys kilmingiausi majų vadai. Majai dievams aukojo ne tik nuleistą kraują, bet ir žmones: kalinius, vergus, ypač dažnai - vaikus.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Šamanizmas
Šamanizmas - praktika, kurioje šamanas veikia kaip tarpininkas tarp žmonių ir dvasių pasaulio. Šamanai naudodavo transo būsenas, kad bendrautų su dvasiomis, gydytų ligas ir pranašautų ateitį.
Taikos pypkė
Taikos pypkė - dvasingas indėnų ritualas. Taikos pypkės rūkymas - svarbus ceremonijos elementas, simbolizuojantis taiką ir susitarimą.
Mitai ir legendos
Kultūriniai herojai
Daugelyje indėnų mitų veikia kultūriniai herojai, kurie išmoko žmones auginti įvairius kultūrinius augalus, globojo žemdirbius, išvadavo žemę nuo pabaisų, dovanojo ugnį ir panašiai. Šiaurės Amerikos mitologijoje žinomas perkūno paukštis - Tsoona, kuris išmoko žmones statyti namus ir kelti totemo stulpus.
Pasaulio medis
Mituose apie pasaulio medį sakoma, kad jo kamienas jungia dangų ir žemę, šaknyse (arba prie kamieno) gyvena rupūžė, gyvatė, kartais - jaguaras, kamienu bėgioja voverė.
Gyvūnai-kūrėjai
Šiaurės Amerikos indėnų mitologijoje plačiai žinomas zoomorfiškas personažas, atliekantis pasaulio kūrėjo ir kultūrinio herojaus funkcijas (dažnai ir piktadario, gudraus kvailio, pokštininko, pasižyminčio neįtikimiausiomis pasivertimo galiomis). Algonkinų gentys tokiais personažais laiko Manaboza ir Gluskepa, Sijai - vorą Iktomi, Cerokiai - triušį, Navahai, Pueblo, prerijų gentys - kojotą.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Šiaurės Amerikos indėnų gentys ir jų tikėjimai
Navahai
Navahai yra didžiausia JAV indėnų tautybė. Jų mitologijoje Ahsonnutli (aukščiausioji moteriškos giminės deivė) pagimdžiusi dvynius - dievus kariautojus, kurie išlaisvino pasaulį nuo pabaisų.
Hopiai
Hopiai - sėsli žemdirbių gentis. Jų kosmogoniniame mite dievas kūrėjas Tajova sugalvojęs pasaulį ir sukūręs sau pagalbininką Sotuknanga, o šis savo ruožtu sukūręs Voriene.
Irokėzai
Irokėzų mituose pasakojama apie žmonių pramotę Ataentsika (Avenkaja), nukritusią iš gyvūnų aukštutinio pasaulio. Irokėzai turi ciklą mitų apie titnaginius milžinus žmogėdras, atsikėlusius iš šiaurės į Irokezų valdas ir sunaikinusius daug žmonių.
Muskogai
Muskogų mite pasakojama, kaip du virš vandenų skrendantys balandžiai išvydo švyluojantį žolės stiebelį. Netrukus pasirodžiusi žemė ir vidury lygumos aukšta kalva su Esogetu Emisi buveine viršūnėje.
Kajovai
Kajovų mite pasakojama, kad jų gentis į pasaulį užlipusi tuščiaviduriu medžio kamienu ir keliavusi iš Yellowstone’o upės aukštupio į stepes pietuose, kelionėse įgydama stebuklingą fetišą - lėlę Tajme.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Pietų Amerikos indėnų mitologija
Pietų Amerikos indėnų mitologija pasižymi mitais apie kosminę katastrofą (gaisrą, potvynį, šaltį, mitinių pabaisų įsiveržimą), sunaikinusią senąjį pasaulį. Paplitę mitai apie žmonių atsiradimą pasaulyje po kosminės katastrofos. Labiausiai paplitę aiškinimai, kad žmonės į žemę atkeliavo iš dangaus, požemio pasaulio, medžių kamienų. Kultūriniai herojai išmokė žmones auginti įvairius kultūrinius augalus, globojo žemdirbius, išvadavo žemę nuo pabaisų, dovanojo ugnį ir panašiai. Dauguma genčių turi mitų apie mirties atsiradimą (dažniausia minima priežastis - kosminės tvarkos pažeidimas dėl nemokšiškumo ar aplaidumo).
Indėnų religija šiandien
Šiaurės Amerikos indėnų gentys išsaugojo savo kultūrą ir tradicijas, nepaisant daugybės iššūkių. Navahams pasisekė, nes tai ir yra jų tikroji tėvynė. Daugybę kitų indėnų tautų (“genčių”) XIX a. ištrėmė iš gimtinių, suvarė į mažus nederlingus sklypus. Apsaugoti didelio skaičiaus ir plačios tėvynės, navahai savo kultūrą išsaugojo geriau nei dauguma JAV indėnų, bet ir jiems nelengva: pavyzdžiui, jau trečdaliui navahų gimtoji kalba yra anglų.
Indėnų rezervatai turi didelę autonomiją, o navahai dėl savo dydžio yra lyg valstybė valstybėje. JAV aukščiausiasis teismas 1986 m. sprendimu leido rezervatams legalizuoti lošimus net kai aplinkinėje valstijoje jie uždrausti. Šitaip indėnams duota ilga meškerė lošėjų pinigams surinkti.
Šiuolaikiniai indėnai stengiasi išsaugoti savo kalbas, tradicijas ir religinius įsitikinimus. Jie aktyviai dalyvauja politiniame ir socialiniame gyvenime, siekdami apginti savo teises ir išsaugoti savo kultūrinį paveldą.
tags: #amerikos #indenu #religija