Petras Klimas: Gyvenimas, skirtas Lietuvai
Petras Klimas - iškilus Lietuvos valstybininkas, diplomatas, istorikas, publicistas ir Vasario 16-osios Akto signataras, kurio gyvenimas ir veikla glaudžiai susiję su Lietuvos valstybės kūrimosi ir įtvirtinimo istorija. Jo indėlis į Lietuvos nepriklausomybę, diplomatinę tarnybą ir kultūrinį gyvenimą yra neįkainojamas.
Ankstyvasis gyvenimas ir jaunystė
Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje, stambių ir išsilavinusių ūkininkų Bernardo ir Elenos Klimų šeimoje. Šeimoje augo keturi vaikai: broliai Sergijus ir Adolfas, sesuo Marijona.
Nuo mažens pasižymėjęs gabumais, Petras mokėsi Liudvinavo ir Kalvarijos pradinėse mokyklose, o vėliau - Marijampolės gimnazijoje. Dar besimokydamas gimnazijoje, jis pradėjo rašyti Vilniaus lietuvių spaudoje, o 1908 m. su bendraminčiais įkūrė slaptą laikraštėlį „Mokinių draugas“, už kurį buvo laikinai pašalintas iš gimnazijos.
Susidomėjimą kalba P.Klimas įgijo dar vaikystėje greta Kalvarijos miesto įsikūrusiame Kušliškių kaime, kur tėvą pasiekdavo Varšuvos, Peterburgo laikraščiai, tuomet draudžiama lietuviška spauda. Kalvarijoje P.Klimas įgijo pradinį išsilavinimą, tikybos mokėsi lietuviškai, vėliau išvyko į Marijampolę, keturklasę apskrities mokyklą, kurioje „viskas buvo rusiška“. Mokyklai tapus gimnazija, čia mokyta ir gimtosios kalbos. Tiesa, P.Klimo pamokos, o gal greičiau jų aplinkybės, netenkino.
1905-aisiais P.Klimas baigė keturias gimnazijos klases ir kartu su klasės draugais išvyko į ekskursiją po Vilnių, lankėsi „Vilniaus žinių“ spaustuvėje, Petro Vileišio namuose. „Kada Petras Vileišis, mus pavaišinęs, atsisveikindamas dalijo po ryšulėlį savo knygų, aš jam pabučiavau ranką…“ - prisiminė P.Klimas.
Taip pat skaitykite: Petro vaidmuo vakarienėje
Studijos Maskvoje ir visuomeninė veikla
1910 m. baigęs Marijampolės gimnaziją, P. Klimas įstojo į Maskvos imperatoriškojo universiteto Teisės fakultetą, kur studijavo teisę ir įgijo teisininko išsilavinimą. Universitete jis gilinosi į filosofiją, politines teorijas ir Vakarų socialdemokratų bei liberalizmo klasikų darbus.
Maskvoje P.Klimas ėmėsi rinkti knygas. Sulaukęs 23-ejų P.Klimas, nelaikęs diplominio egzamino ir neatsiėmęs diplomo, baigė teisės studijas, sugrįžo į tėvynę ir pradėjo visuomeninę veiklą.
Studijų metais P. Klimas aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime Maskvoje: bendradarbiavo liberaliame „Aušrinės“ laikraštyje, pasirašinėdamas Vabalėlio slapyvardžiu, įstojo į Lietuvių mokslo draugiją, dalyvavo jos suvažiavimuose ir skaitė pranešimus.
Prieš prasidedant Pirmajam pasauliniam karui būsimas signataras įstojo į Jono Basanavičiaus sumanytą Lietuvių mokslo draugiją. Dalyvaudamas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje, P.Klimas neapleido rašymo - pradėjo vesti dienoraštį, mokykloms pritaikė Jono Jablonskio vadovėlį „Lietuvių kalba ir sintaksė“, suvienodino rašybą visuose 1915-1917 metų Lietuvių mokslo draugijos vadovėliuose, išleido „Skaitymų knygą lietuvių kalbos pamokoms“, tris istorijos knygas, taip pat taisė ir vertino kolegų darbus.
Veikla kuriant Lietuvos valstybę
1915 m. P. Klimas apsigyveno Vilniuje ir įsitraukė į aktyvią visuomeninę veiklą. Jis dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti darbe, Vilniaus lietuvių susibūrimuose ir įsteigė lietuvių kalbos kursus.
Taip pat skaitykite: Gardus žiedinių kopūstų apkepas
Jo vadovaujama Lietuviškoms mokykloms skirtų vadovėlių rengimo komisija prie Lietuvių mokslo draugijos per trumpą laiką parengė ir išleido apie penkiasdešimt įvairių mokymo leidinių. Pats Petras Klimas parašė vadovėlius „Lietuvių kalbos sintaksė“, „Lietuvos žemės valdymo istorija“, „Lietuvių senobės bruožai“ ir sudarė chrestomatiją „Skaitymai lietuvių kalbos pamokoms“.
1916-aisiais kristalizavosi politinė P.Klimo pozicija. Jis parašė po Lietuvą platintą atsišaukimą į tautiečius, kuriame užsiminė apie stiprią, lietuvišką dvasią, „laisvės-nepriklausomybės“ siekimą, prisidėjo rengiant memorandumą JAV prezidentui Woodrow Wilsonui, kur nupasakojo Rusijos imperijoje galiojusius ribojimus ir draudimus, sukūrė apybraižą apie Lietuvos istorinių ir etnografinių ribų kaitą.
P. Klimas aktyviai dalyvavo rengiant 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Iki 1918 m. vasario 15 d. jis dirbo Tarybos sekretoriumi.
1918 m. vasario 16 d. Petras Klimas kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, kuris tapo žinomas kaip Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. P. Klimas atliko svarbų vaidmenį redaguojant galutinį Akto tekstą.
Darbą Lietuvos Taryboje P.Klimas visą laiką derino su faktinio redaktoriaus pareigomis „Lietuvos aide“. Rašydamas autorius neslėpė asmeninių nuostatų, nušvietė tautų apsisprendimo teisės temą, nepaisydamas cenzūros vartojo žodžius „nepriklausomybė“, „Lietuvos valstybė“, „nepriklausomas valstybinis gyvenimas“. Šie žodžiai 1918-ųjų vasario 16 dieną nugulė ir galutinai P.Klimo suredaguotame Nepriklausomybės Akte.
Taip pat skaitykite: Kopūstų sriuba: nauda ir kaloringumas
Diplomatinė tarnyba
Nuo 1918 m. lapkričio 11 d. P. Klimas dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 1919 m. jis dalyvavo Paryžiaus Taikos konferencijoje ir taikos derybose su Sovietų Rusija. 1919 m. spalio 24 d. jis tapo Užsienio reikalų ministerijos valdytoju, o gruodžio 15 d. - viceministru.
P. Klimas atstovavo Lietuvai įvairiose tarptautinėse organizacijose ir konferencijose, siekdamas užtikrinti Lietuvos interesus ir stiprinti jos pozicijas tarptautinėje arenoje.
1923 m. rugsėjo viduryje P. Klimas pradėjo diplomatinę tarnybą Lietuvos atstovybėse užsienyje. Iš pradžių jis vadovavo pasiuntinybei Italijoje, o nuo 1925 m. gegužės 20 d. tapo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Prancūzijoje. Reziduodamas Paryžiuje, nuo 1926 m. kovo 22 d. jis ėjo tas pačias pareigas ir Belgijoje, nuo 1930 m. vasario 28 d. - Ispanijoje, nuo 1930 m. kovo 20 d. - Portugalijoje ir nuo 1931 m. gegužės 19 d. - Liuksemburge.
P. Klimas daug dėmesio skyrė Lietuvos kultūros propagavimui užsienyje, rūpinosi gimtinę reprezentuojančių knygų leidyba ir skatino užsienio žurnalistų atvykimą į Lietuvą.
Antrasis pasaulinis karas P. Klimą užklupo Paryžiuje. Vokiečiams okupavus Prancūziją, o sovietams Lietuvą, P. Klimas įsikūrė Pietų Prancūzijoje. Jis toliau atstovavo Lietuvai Prancūzijoje ir buvo Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio pirmasis pavaduotojas.
Represijos ir tremtis
1943 m. rudenį Vokietijos valdžios atstovai areštavo P. Klimą ir kalino jį koncentracijos stovyklose. 1944 m. kovą jis buvo sugrąžintas į Lietuvą.
Karui baigiantis, kai Lietuvoje vėl įsitvirtino sovietinė santvarka, P. Klimas buvo suimtas ir kalintas Čeliabinsko srities (Rusija) lageriuose. Jam buvo suformuotas kaltinimas, kad jis kartu su kitais asmenimis parengė antisovietinį, šmeižikišką memorandumą siuntimui į Angliją ir Ameriką, taip pat platino antisovietinę literatūrą.
Iš tremties P. Klimas grįžo 1954 m. pabaigoje ir apsigyveno Kaune.
Paskutinieji gyvenimo metai ir atminimo įamžinimas
Sugrįžęs iš tremties, P. Klimas susidūrė su sunkumais įsiliejant į kasdienį gyvenimą. Sutrikęs regėjimas trukdė dirbti ir užsiimti anksčiau įprasta veikla. Nepaisant to, jis sugebėjo parengti išsamų leidinį „Visų dienų apmąstymai: filosofijos pradmenys“ ir pradėjo rašyti memuarus.
Petras Klimas mirė 1969 m. sausio 16 d. Kaune ir buvo palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
P. Klimo atminimas įamžintas įvairiomis formomis:
- Aleksote jo vardu pavadinta gatvė.
- Prie namo Žaliakalnyje (J. Vaižganto g.) atidengta memorialinė lenta.
- Išleistas pašto ženklas, skirtas P. Klimui.
- 2016 m. išleista Vilmos Bukaitės parašyta Petro Klimo biografija.
tags: #petras #klimas #biografija