"Silke su prieskoniais Maxima" sudėtis: kulinarinė kelionė po jūros gėrybių pasaulį

Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairių "Silke su prieskoniais Maxima" produktų sudėtį, atskleisdami, kokios jūros gėrybės naudojamos ir kokiais prieskoniais jos gardinamos. Taip pat aptarsime silkės vietą lietuviškoje virtuvėje, jos tradicijas ir naujoves.

Jūros gėrybių įvairovė "Maxima" asortimente

"Maxima" siūlo platų "Silke su prieskoniais" asortimentą, kuriame galima rasti įvairių žuvų ir jūros gėrybių. Štai keletas pavyzdžių:

  • Argentininės jūrinės lydekos (lot. Merluccius hubbsi): šios lydekos sudaro 98% produkto, o likę 2% tenka valgomajai druskai. Jos sužvejotos Pietvakarių Atlante (FAO 41) tralais (OTB).
  • Paprastojo didžiojo skaidkalmario filė (lot. Dosidicus gigas): 97% šio produkto sudaro skaidkalmario filė, o likusią dalį - druska ir prieskoniai (įskaitant GARSTYČIŲ sėklas). Jis sužvejotas Pietų Ramiajame vandenyne (FAO87) kabliukais ir ūdomis.
  • Atlantinė skumbrė (lot. Scomber scombrus): šis produktas susideda iš 99% skumbrės ir 1% druskos. Skumbrė sužvejota Šiaurės Atlante, FAO 27, Norvegijos jūroje, IIa kvadrate.
  • Atlantinė skumbrė su sūriu ir majonezu: šis produktas yra sudėtingesnis, jį sudaro 50% atlantinės skumbrės, 25% SŪRIS (pasterizuotas PIENAS, raugų kultūros, druska, fermentai, kietiklis kalcio chloridas, konservantas kalio nitratas), majonezas (vanduo, augalinis rapsų aliejus, modifikuotas krakmolas, GARSTYČIOS, druska, KIAUŠINIŲ milteliai, pasterizuotas PIENAS, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: acto ir citrinų rūgštys, stabilizatoriai: pupenių ir ksantano dervos, dažiklis karotenai) ir druska.
  • Karštai rūkytas baikštusis slapukas (lot. Seriolella porosa): 96% šio produkto sudaro slapukas, o likusią dalį - druska ir prieskoniai (įskaitant GARSTYČIŲ sėklas). Jis sužvejotas Pietvakarių Atlante (FAO 41) tralais.
  • Juodasis paltusas (lot. Reinhardtius hippoglossoides): 98% šio produkto sudaro paltusas, o likę 2% - druska. Jis sužvejotas Šiaurės Atlante (FAO27) Norvegijos jūroje tralais.
  • Didysis jūrinis ešerys (lot. Sebastes marinus): šis produktas susideda iš didžiojo jūrinio ešerio ir druskos. Jis sužvejotas FAO27 IIIA-Norvegijos jūroje įvairiagyliais tralais su kėtoklėmis.
  • Gelminis ilgažiomenis ešerys (lot. Sebastes mentella): 98,1% šio produkto sudaro ešerys, o likusią dalį - valgomoji druska. Jis sužvejotas FAO 27 IIa - Norvegijos jūroje tralais su kėtoklėmis.
  • Atlantinė lašiša (lot. Salmo salar): 94,4% šio produkto sudaro lašiša, o 5,6% - maistinė druska. Ji užauginta Norvegijos lašišų ūkiuose gaubiamaisiais ir keliamaisiais tinklais.
  • Europinės upinės plekšnės (lot. Platichthys flesus): šis produktas susideda iš plekšnės ir druskos. Ji sužvejota: FAO 27 IIID - Baltijos jūroje statomais žiauniniais tinklais su inkarais (GNS).
  • Paprastoji kuoja (lot. Rutilus rutilus): vytinta, neišdarinėta, su galva, su druska. Sužvejota: gėluose vandenyse, Kuršių mariose, Lietuvoje.
  • Smulkintos laukinių raudonųjų lašišų (lot. Oncorhynchus nerka) nuopjovos (52 %), smulkintos atlantinių lašišų (lot. Salmo salar) nuopjovos (35 %), cukrus, Chalapos paprikų skonio prieskonių mišinys (stabilizatorius E450, dekstrozė, valgomoji druska, kvapiosios medžiagos, antioksidantas E300, prieskonių ekstraktas, lipnumą reguliuojanti medžiaga E551, aštrus padažas (vanduo, cukrus, spirito actas, pomidorų pasta (36 %), modifikuotas krakmolas, konservuotos žaliosios paprikos (saldžiosios paprikos (1,5 %), vanduo, spirito actas, cukrus, valgomoji druska), valgomoji druska, aitriosios paprikos (1,5 %), obuolių tyrė, paprikų gabaliukai, tirštikliai (E412, E415), paprikų ekstraktas, konservantas E211), kalio acetatas E261, kalio laktatas E326, krakmolas, prieskonių mišinys (druska, juodieji pipirai (25,7 %), svogūnai, maltodekstrinas, cukrus, česnakai, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, bulvių krakmolas, citrinų granulės (0,6 %) (citrinų ir apelsinų sultys, gliukozės sirupas, cukrus, citrinų kvapioji medžiaga), GARSTYČIŲ sėklos), maisto priedų mišinys (bulvių krakmolas, modifikuotas krakmolas, SOJŲ baltymų izoliatas, stabilizatorius E407, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E331, antioksidantas (E301, E330), gliukozės sirupas. Laukinės lašišos (lot. Oncorhynchus nerka) sužvejotos Šiaurės rytų Ramiajame vandenyne (FAO67), žvejybos įrankis: statomi žiauniniai tinklai. Atlantinės lašišos (lot. Salmo salar) užaugintos Norvegijoje.
  • Atlantinė silkė (lot. Clupea harengus harengus), druska. Sužvejota FAO 27, Šiaurės Rytų Atlantas, sužvejuota velkamuoju tinklu.
  • Auksaspalvė dorada (96 %) (lot. Sparus aurata), druska.
  • KUPRĖ (lot. oncorhynchus gorbuscha) (95 %),valgomoji druska, prieskoniai (morkos, svogūnai, juodieji pipirai, kmynai, raudonos saldžiosios paprikos, petražolės) (1 %). Gali būti SEZAMŲ sėklų ir jų produktų pėdsakų. Sužvejota: Šiaurės rytų Ramiajame vandenyne (FAO 67).
  • GELTONDRYŽĖ RIEBŽUVĖ (lot. Lepidocybium flavobrunneum), 98%, druska. Sužvejota: Pietvakarių Ramusis vandenynas (FAO 81). Žvejybos įrankis - kabliukai ir ūdos. Šiose žuvyse esančios medžiagos gali neigiamai veikti virškinimo traktą. Kilmės šalis Lietuva.
  • MOLIUSKAI (60 %) (PAPRASTŲJŲ AŠTUONKOJŲ ČIUPTUVAI (lot. Octopus vulgaris) (sužvejoti FAO 34, Vidurio ir Rytų Atlante; žvejybos įrankis dugniniai tralai su kėtoklėmis) PAPRASTŲJŲ DIDŽIŲJŲ SKRAIDKALMARIŲ ČIUPTUVAI (lot. Dosidicus gigas) (sužvejota FAO 87, Ramiajame vandenyne; žvejybos įrankis kabliukai ir ūdos)), saulėgrąžų aliejus, vyno actas, valgomoji druska, natūralios kvapiosios medžiagos, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos (E300, E330), konservantai (E202, E211). Gali būti MOLIUSKŲ, VĖŽIAGYVIŲ, ŽUVŲ, SALIERŲ, KIAUŠINIŲ ir GLITIMO (iš JAVŲ) pėdsakų.
  • Marinuoti INDINIAI KALMARAI (60 %) (lot. Uroteuthis duvaucelii) (sužvejoti FAO 51, Indijos vandenyne; žvejybos įrankis dugniniai tralai su kėtoklėmis (OTB)), saulėgrąžų aliejus, vyno actas, valgomoji druska, džiovintos petražolės, natūralios kvapiosios medžiagos, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos (E300, E330), konservantai (E202, E211). Gali būti MOLIUSKŲ, VĖŽIAGYVIŲ, ŽUVŲ, SALIERŲ, KIAUŠINIŲ IR GLITIMO (iš JAVŲ) pėdsakų.
  • Jūros dumbliai (70%), agar-agar, grybai, cukrus, čili pipirai, SEZAMAS (1,8%), druska, marinatas (SEZAMO aliejus, SOJOS pupelių padažas (SOJOS pupelės, KVIEČIAI, druska, cukrus), acto rūgštis, vanduo, dažikliai briliantinis mėlynasis FCF, tartrazinas*). *gali neigimai paveikti vaikų aktyvumą, dėmesį ir sveikatą.
  • MOLIUSKAI (56 %) (PAPRASTŲJŲ DIDŽIŲJŲ SKRAIDKALMARIŲ filė (lot. Dosidicus gigas) (sužvejota FAO 87, Ramiajame vandenyne; žvejybos įrankis kabliukai ir ūdos), ARGENTININIAI TRUMPAPELEKIAI KALMARAI (lot. Illex argentinus) (sužvejoti FAO 41, Pietvakarių Atlante; žvejybos įrankis kabliukai ir ūdos), INDINIAI KALMARAI (lot. Uroteuthis duvaucelii) (sužvejoti FAO 51, Indijos vandenyne; žvejybos įrankis dugniniai tralai su kėtoklėmis), LIPŠNIOSIOS SEPIJOS (lot. Sepia lycidas) (sužvejotos FAO 71, Ramiajame vandenyne; žvejybos įrankis dugniniai tralai su kėtoklėmis), SMĖLINIAI AŠTUONKOJAI (lot. Amphioctopus aegina) (sužvejoti FAO 57, Indijos vandenyne; žvejybos įrankis dugniniai tralai su kėtoklėmis), PAPRASTIEJI AŠTUONKOJAI (lot. Octopus vulgaris) (sužvejoti FAO 34, Vidurio ir Rytų Atlante; žvejybos įrankis dugniniai tralai su kėtoklėmis)), saulėgrąžų aliejus, BALTAKOJĖS BLYŠKIOSIOS KREVETĖS (4 %) (lot. Litopenaeus vannamei) (užaugintos Indonezijos akvakultūros ūkyje), vyno actas, valgomoji druska, džiovintos petražolės, natūralios kvapiosios medžiagos, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos (E300, E330), konservantai (E202, E211). Gali būti MOLIUSKŲ, VĖŽIAGYVIŲ, ŽUVŲ, SALIERŲ, KIAUŠINIŲ ir GLITIMO (iš JAVŲ) pėdsakų.
  • Atlantinių SILKIŲ filė be odos (89 %) (lot. Clupea harengus), augalinis aliejus (rapsų) (10 %), valgomoji druska, konservantai (natrio benzoatas, kalio sorbatas), dekstrozė, prieskoniai, aromato ir skonio stipriklis E621, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos (natrio citratas, citrinų rūgštis, gliukono-delta-laktonas, vyno rūgštis, obuolių rūgštis), antioksidantas (askorbo rūgštis), raudonų burokėlių milteliai.
  • Atlantinės SILKĖS (lot. Clupea harengus) (96 %) (druska, cukrus, aromato ir skonio stipriklis E621, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: E330, E331, E575; dekstrozė, konservantai: E211, E202). Sužvejota: FAO 27 IIa - Norvegijos jūra.
  • Silpnai sūdyta Atlantinių SILKIŲ filė (lot. Clupea harengus harengus) be odos 80% (SILKIŲ filė, valgomoji druska, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos (natrio citratai, citrinų rūgštis, gliukono-delta-laktonas), antioksidantas askorbo rūgštis, konservantai (natrio benzoatas, kalio sorbatas), GARSTYČIŲ padažas 20% (rapsų aliejus, geriamasis vanduo, cukrus, GARSTYČIŲ grūdeliai, actas, vyno actas, valgomoji druska, baltasis vynas, prieskoniai, kvapiosios medžiagos, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos (acto rūgštis, citrinų rūgštis), konservantas kalio metabiSULFITAS, tirštikliai (E 412, E 415).
  • ATLANTINĖS SKUMBRĖS (lot. Scomber scombrus) (96 %), valgomoji druska (4 %),česnakai, juodieji pipirai. Sužvejota: FAO 27.
  • Atlantinė SILKIŲ filė su oda (Clupea harengus) (75,25%), druska, aromato ir skonio stipriklis mononatrio glutamatas rūgštingumą reguliuojančios medžiagos citrinų rūgštis, vyno rūgštis, acto rūgštis, konservantai natrio benzoatas, kalio sorbatas), sūrymas (24,75%: vanduo, druska, konservantas natrio benzoatas). Sužvejota FAO 27 (Šiaurės Rytų Atlantas).

Šis sąrašas iliustruoja, kad "Maxima" siūlo įvairių rūšių žuvis ir jūros gėrybes, paruoštas su įvairiais prieskoniais ir ingredientais.

Prieskoniai ir ingredientai

Be pagrindinių jūros gėrybių, "Silke su prieskoniais Maxima" produktuose naudojami įvairūs prieskoniai ir ingredientai, kurie suteikia jiems unikalų skonį. Dažniausiai pasitaikantys prieskoniai:

  • Druska
  • Juodieji pipirai
  • Česnakai
  • Kmynai
  • Raudonos saldžiosios paprikos
  • Petražolės
  • Garstyčių sėklos (kai kuriuose produktuose)

Taip pat naudojami įvairūs ingredientai, tokie kaip:

Taip pat skaitykite: Naujas silkės skonis

  • Augalinis aliejus (rapsų, saulėgrąžų)
  • Vyno actas
  • Cukrus
  • Majonezas
  • Sūris
  • Konservantai (natrio benzoatas, kalio sorbatas ir kt.)
  • Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos (citrinų rūgštis, acto rūgštis ir kt.)
  • Aromato ir skonio stiprikliai (E621)
  • Dekstrozė

Silkė lietuviškoje virtuvėje: tradicijos ir naujovės

Silkė yra neatsiejama lietuviškos virtuvės dalis, ypač Kūčių stalo. Štai keletas faktų apie silkės vietą lietuviškoje virtuvėje:

  • Senovėje silkė buvo laikoma retu skanėstu kaimo bendruomenėse.
  • Šiandien marinuota silkė yra svarbi Lietuvos kulinarinio paveldo dalis.
  • Silkė su svogūnais yra populiarus lietuvių patiekalas, išsiskiriantis savo paprastumu ir skoniu.
  • Silkė dažnai marinuojama kartu su morkomis ir svogūnais.
  • Šiuolaikinėje lietuviškoje virtuvėje silkė praranda senąją formą, atsiranda naujų patiekalų, tokių kaip silkės tartarai ar silkės salotos su avokadu.

Aidas Poleninas, žinomas maisto ekspertas, siūlo bandyti keptą silkę, įdarytą džiūvėsėlių, garstyčių miltelių ir prieskonių. Jis teigia, kad silkę galima gardinti su keptomis daržovėmis, salierais, morkomis ir bulvėmis.

"Meistro kokybės" patiekalai su silke

"Maxima" siūlo platų "Meistro kokybės" patiekalų asortimentą, kuriame galima rasti ir patiekalų su silke. Štai keletas pavyzdžių:

  • Sluoksniuota mišrainė su silke: mišrainė, kurioje lietuviškų daržovių derlius - bulvės, morkos ir burokėliai - susilieja su švenčių stalo karaliene silke ir virtu kiaušiniu.
  • Daržovių salotos „Mimoza“ su tunu: amžinai skani draugystė tarp silkės, bulvės ir grybų - sluoksniuotos salotos.

Burokėlių nauda ir pritaikymas kulinarijoje

Burokėliai yra populiari daržovė Lietuvoje, dažnai naudojama kartu su silke. Ūkininkas Algimantas Vaupšas, auginantis buorkėlius, teigia, kad tai - viena mėgstamiausių jo daržovių, kone kasdien patenkanti į valgiaraštį.

"Burokėliai yra tikras vitaminų ir visokių naudingų medžiagų užtaisas: juose apstu magnio, jodo, kalcio, kalio, fosforo, geležies, taip yra didelis kiekis vitamino C. Jie labai naudingi, norint „pravalyti“ inkstus, kraują, be to - padeda šalinti toksinus iš organizmo. Naudos yra ne tik šviežiuose burokėliuose, bet ir jų sultyse. Pats labai mėgstu ir rekomenduoju gerti burokėlių, salierų ir citrinos sulčių kokteilį. Gerkite po stiklinę ryte bei vakare ir gausite visos dienos vitaminus ir mineralines medžiagas koncentruotoje formoje", - pataria A. Vaupšas.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai silkės receptai

Iš burokėlių galima gaminti įvairius patiekalus, tokius kaip:

  • Burokėlių salotos su majonezu
  • Rauginti burokėliai
  • Kepti burokėliai su balzaminiu actu ir ožkos sūriu
  • Burokėlių kotletai
  • Šokoladinis pyragas su burokėliais

Grilio sezono pradžia Lietuvoje

Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria silkei, verta paminėti, kad Lietuvoje grilio sezonas prasideda su pavasariu. "Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad pavasario mėnesiais fiksuojami padidėję šviežios mėsos ir paukštienos šašlykų, taip pat anglių griliui pardavimai.

Ant grilio galima kepti įvairius patiekalus, įskaitant mėsos šašlykus, kepsnius, paukštieną, žuvį, daržoves ir skrudinti duoną.

Taip pat skaitykite: Marinuota silkė su svogūnais

tags: #silke #su #prieskoniais #maxima #sudėtis

Populiarūs įrašai: