Penktadienio pietų tradicijos Lietuvoje
Įvadas
Lietuvos kultūra yra turtinga tradicijų ir papročių, kurie perduodami iš kartos į kartą. Vienas iš tokių papročių yra penktadienio pietų tradicija, ypač svarbi Velykų laikotarpiu. Ši tradicija apima ne tik religinius aspektus, bet ir giliai įsišaknijusius agrarinius papročius, kurie atspindi lietuvių tautos ryšį su gamta ir žemdirbyste. Šiame straipsnyje aptarsime penktadienio pietų tradicijas Lietuvoje, jų ištakas, reikšmę ir kaip jos yra švenčiamos šiandien.
Didžioji savaitė ir pasiruošimas Velykoms
Didžioji savaitė, prasidedanti Verbų sekmadienį, yra svarbus laikotarpis, kuris veda į Velykas. Ši savaitė apima Didįjį pasninką, trunkantį nuo Didžiojo trečiadienio iki Velykų išvakarių. Kiekviena šios savaitės diena turi savo reikšmę ir tradicijas.
Didysis ketvirtadienis
Didysis ketvirtadienis, dar vadinamas Čystuoju arba Žaliuoju ketvirtadieniu, yra didžiojo pavasarinio apsišvarinimo diena. Tą dieną žmonės kruopščiai tvarko namus, kiemus, tvartus ir sodus. Senoliai primena, kad šią dieną ypač negerai bartis, pavydėti. Taip pat buvo paprotys pakurti pirtį, kurioje maudydavosi tekant saulei, nes tikėta, kad tą dieną vanduo įgyja gydomųjų galių. Kai kurie netgi nusiprausdavo tekančiame į saulę upelyje, kad sveikatos užtektų visiems metams. Ketvirtadienis vadintas ir Žaliuoju, nes tuomet žmonės eidavo į miškus ir laukus parsinešti žalumynų, kuriais per Velykas puošė namus ir vaišių stalą. Dar vienas šios dienos pavadinimas - Vėlių Velykos (Vėlių Velykėlės) - siejasi su tuo, kad buvo lankomi kapai, paliekant mirusiems kaip auką kiaušinių ir kitų vaišių.
Bažnyčiose švenčiamos Paskutinės Vakarienės Mišios. Po skaitinių ir pamokslo vyksta kojų mazgojimo apeiga, primenanti Kristaus priesaką: „Jei tad aš - Viešpats ir mokytojas - numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau“.
Didysis penktadienis
Didysis penktadienis yra atgailos diena, primenanti Kristaus kančią ir mirtį. Lietuvoje nuo seno tą dieną laikomasi tradicijos mažiau dirbti ir laikytis tylos. Tikima, kad Didįjį penktadienį, vengiant triukšmo, dirbama mažiau. Tądien tausojamos ir išaugintų gėrybių atsargos, net viralas nekaičiamas, - „kad batviniai geriau derėtų”. Einama į bažnyčią išpažinties, nešamos šventinti vaistažolės. Šią dieną nuo senovės vadindavo Vėlių velykėlėmis arba Vėlių durelėmis, mat tikėta, kad jos prieš Prisikėlimo šventę išeinančios iš skaistyklos.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
Didysis šeštadienis
Didysis šeštadienis yra paskutinė pasiruošimo Velykų šventei diena, kurioje labai svarbi ugnies ir vandens simbolika. Ryte iš bažnyčios parnešamas šventintas vanduo, kuriuo pašlakstomi visi namiškiai, sodyba ir jos pastatai, gyvuliai, laukai, šventinto vandens pilama į šulinį ar tvenkinį. Taip pat parnešama pašventinta ugnis, kuria iš naujo įžiebiamas namų židinys. Vakare žmonės vėl skuba į bažnyčią ir meldžiasi iki pat paryčių, saugodami Kristaus karstą.
Kai kuriose Lietuvos vietose likęs paprotys pavakare visiems išsimaudyti šventa ugnimi įkurtoje pirtyje. Tokia pasiruošimo Velykoms buitis. Tačiau įsigilinti į Didžiosios savaitės įvykius taip pat pasiliekama laiko.
Velykų šventimas
Velykos yra didžioji pavasario šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą. Tačiau joje gausu ir pagoniškų papročių. Šventimas prasideda sekmadienio rytą, tekant saulei, Prisikėlimo pamaldomis. Velykinio stalo centre įsikuria indas su margučiais. Stalą puošia žalumynais (rugiais, avižomis), sudaigintais prieš porą savaičių. Privalomi Velykų maisto atributai: rūkyti, virti, sūdyti lašiniai, kumpis ir krienai. Velykinių pusryčių metu pirmiausiai padalindavo vieną (pašventintą) margutį į tiek dalių, kiek buvo prie stalo šeimos narių. Šventės rytą vaikai gaudavo dovanų - margučius nuo Velykų bobutės.
Seniau Velykos švęstos tris dienas. Pirmoji - skirta šeimai. Antrą dieną mažieji kiaušiniaudavo. Trečioji vadinta „Ledų diena“ - skirta tinginiavimui. Po Velykų prasideda vestuvių sezonas, susijęs su Velykų papročiu - lalavimu.
Penktadienio pietų tradicijos
Nors penktadienio pietų tradicijos nėra taip plačiai aprašytos kaip kitos Velykų tradicijos, jos yra svarbi dalis pasiruošimo Velykoms. Didįjį penktadienį, atgailos dieną, stengiamasi nebesiblaškyti bandant nudirbti likusius darbus, nes tai - sielvartingiausia krikščionių kalendoriaus diena, skirta prisiminti Kristaus mirtį ir palaidojimą. Šeštadienį net kaime žmonės stengiasi iki pietų baigti sunkesnius darbus.
Taip pat skaitykite: Lengvi pietūs
Penktadienio pietūs dažnai būna kuklūs, atspindintys pasninko ir susikaupimo dvasią. Nors Didysis penktadienis yra pasninko diena, šeštadienio pietūs jau gali būti šventiškesni, ruošiantis Velykų šventei. Tradiciškai, bent vienas iš šeimos išlydimas į bažnyčią parnešti ugnies, šventinto vandens. Likusieji namie ruošia velykinius valgius, margina kiaušinius, kai kur kabina sūpuokles.
Velykiniai valgiai ir stalo puošimas
Velykoms ypač daug gaminama apeiginių valgių. Svarbiausias ir apeigiškiausias velykinių vaišių valgis - dažyti, marginti kiaušiniai, pilnatvės, gėrio, derlumo simbolis. Tradicinis kiaušinių dažymas buvo ir yra natūraliais, dažniausiai augaliniais dažais. Dažoma svogūnų lukštais, šieno pakratais, beržo vantos lapais, kerpėmis, samanomis, medžių žievėmis.
Ant Velykų stalo būtini ir paprasti kvietiniai pyragai. Grįžtančių sparnuočių garbei iš pyraginės tešlos likučių kepdavo “paukščiukus”, vadinamus “varnelėmis”. Po pasninkiškosios gavėnios valgyta daug mėsos, svarbiausia - kiauliena. Visos Lietuvos šeimininkės stengėsi Velykų stalui paruošti ir pieniškų valgių, kad karvės būtų pieningos, kad vasara būtų giedri.
Ne taip seniai tikėta, kad Velykų stalas privalu papuošti per žiemą išsilaikiusia žaluma, kas lemia gerą žiemkenčių augimą. Viduryje stalo - želdintų avižų ar miežių dubuo.
Margučių tradicijos
Kiaušiniai marginami įvairiais būdais: skutinėjant, marginant vašku arba naudojant batikos techniką. Margučių spalva taip pat yra svarbi. Vienas iš pagoniškų ritualų, tvirtai įaugęs į šią šventę, - margučių mušimas. Visi šeimos nariai pasiima po vieną jų iš indo. Tas, kuris neatsargiai išsirenka suskilusįjį, visus metus bus tinginys. Išsirinkę visi stengiasi sumušti kito kiaušinį. Tą, kuris vienintelis sugebėjo išsaugoti sveiką margutį, sėkmė lydės visus metus. Pakilę nuo vaišių stalo, visi eidavo į kiemą ridinėti kiaušinių.
Taip pat skaitykite: Restoranai ir kavinės Trakuose
tags: #penktadienio #pietų #tradicijos #Lietuvoje