Pelenų panaudojimas trąšoms: nauda, apribojimai ir praktinis pritaikymas

Pastaraisiais metais ekologinės priemonės tampa vis svarbesnės gamtos išsaugojimui. Atsinaujinantys ištekliai ateityje įgis dar didesnę reikšmę. Lietuvoje kasmet šilumos ūkio reikmėms sudeginama daugiau nei 63 tūkst. tonų medienos, o susidaro daugiau nei 25 tūkst. tonų pelenų. Nemaža dalis pelenų susikaupia ir privačiame sektoriuje, nes daugėja namų ūkių, kurie apšildymui naudoja medieną. Pelenai gali būti vertinga trąša, tačiau svarbu žinoti, kaip juos tinkamai naudoti.

Pelenų sudėtis ir nauda augalams

Pelenai - tai degimo procese likę mineraliniai likučiai. Juose yra 74 elementai iš periodinės cheminių elementų lentelės, daugiau nei pusė visų žemės plutos elementų. Ypač daug juose silicio, kalio, kalcio ir fosforo, taip pat kitų makroelementų: magnio, geležies, sieros, augalams būtinų mikroelementų - boro, mangano, vario, cinko, molibdeno ir kt. Mineralinė pelenų sudėtis gali stipriai skirtis, priklausomai nuo to, kokie augalai sudegė ir kokiomis sąlygomis jie augo. Vertingiausi yra lapuočių pelenai (chemiškai neapdorotos medienos). Daugiausia makroelementų yra beržinių malkų pelenuose: 7,1 proc. fosforo, 13,8 proc. kalio ir 36,3 proc. kalcio. Pelenai tinka pagrindiniam augalų tręšimui ir yra naudingi visiems, ypač chloro nemėgstantiems augalams (bulvėms ir kt. daržovėms).

Pagrindiniai pelenų privalumai:

  • Dirvožemio rūgštingumo mažinimas: Medžių pelenuose daugiausia yra kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinei trąšai. Į dirvožemį įterpti pelenai ne tik padidina derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą.
  • Maistinių medžiagų šaltinis: Pelenai yra puiki priemonė rūgščiai dirvožemio reakcijai neutralizuoti ir lengvai prieinamų maitinamųjų elementų šaltinis. Pasodinti augalą į tinkamos reakcijos dirvožemį netgi svarbiau nei jį aprūpinti maisto medžiagomis. Mat netręšiamas augalas maisto elementų kurį laiką gauna iš dirvožemio, tačiau, nesudarius palankios dirvožemio reakcijos, augalai negalės įsisavinti maisto medžiagų ir skurs nepaisant visų pastangų tręšti bei laistyti.
  • Atsparumo šalčiui ir ligoms didinimas: Pelenai padidina bulvių atsparumą šalnoms ir ligoms.

Pelenų naudojimo apribojimai ir atsargumo priemonės

Nors pelenai turi daug naudingų savybių, yra atvejų, kai jie gali būti žalingi augalams. Svarbu žinoti, kokiems augalams pelenai netinka ir kaip jų tinkamai naudoti.

Augalai, kuriems pelenai netinka:

  • Augalai, mėgstantys rūgščią dirvą: Egzistuoja nemažai augalų, kurie puikiai jaučiasi rūgščioje dirvoje, todėl žemę šarminantys pelenai jiems nereikalingi, o kartais net gali pakenkti. Tai rododendrai, trispalvės našlaitės, hortenzijos, lelijos, kai kurios rožių rūšys, pakalnutės ir uogų krūmai, savo kilme artimi miško giminaičiams (šilauogės, mėlynės, bruknės, spanguolės), spygliuočiai augalai, kadagiai ir kiti. Šiems augalams tręšti tiks anglių pelenai, kurie rūgština dirvą.
  • Bulvės: Bulvių atveju pelenai gali būti tiek naudingi, tiek žalingi. Jei pelenus barstysime į dirvą, kurioje augs bulvės, pelenai apsaugos bulvių šakniagumbius nuo vabalų spragšių lervų ir virtinės kitų ligų. Tačiau jei pelenais apibarstysite pačias sėklines bulves prieš jas sodinant ar jau pasodinus, problemos gali tik padidėti - šarmai skatins aktyvesnį ligų vystymąsi.

Kada pelenai gali būti žalingi:

  • Šarminga dirva: Medienos, durpių, šiaudų pelenai yra šarminantys. Jei dirva ir taip yra šarminga, tokių pelenų jai nereikės. Jei dirva rūgšti, taip pat reikėtų laikytis saikingų dozių.
  • Per didelis kiekis: Vienam kvadratiniam metrui žemės galima naudoti ne daugiau kaip 1 l pelenų miltelių. Kaip padidinto dirvos rūgštingumo neutralizatorius pelenai veikia 2 - 4 metus. Jei pelenais dirva bus tręšiama kasmet, jos šarmingumas taps per didelis.
  • Netinkamas naudojimas su kitomis trąšomis: Negalima vienu metu žemės tręšti pelenais, mėšlu ir mineralinėmis azoto trąšomis, nes pirmasis komponentas išstumia augalams svarbų azotą. Maišyti pelenų su fosforo trąšomis taip pat nereikėtų, nes priešingu atveju augalai nepasisavins fosfatų.
  • Pelenai iš netinkamų medžiagų: Jei kartu su malkomis kūrenote plastiką, audinius, gumą, lakuotus ar dažytus medienos gaminius, tokių pelenų trąšoms naudoti negalima, nes juose bus likę daug sunkiųjų metalų ir kitų žalingų medžiagų. Pelenus, likusius kepsninėse ir šašlykinėse, naudoti galite, tačiau juos reikėtų berti ne į pačią dirvą, bet į kompostą. Taip elgtis reikėtų ne dėl to, kad naudojote degųjį skystį (jis visiškai sudega), bet dėl to, kad pelenai apsitaškė mėsos riebalais ir marinatu.

Pelenų naudojimo būdai ir rekomendacijos

Medžio pelenus naudojant trąšai, į dirvožemį jų įterpiama 200-300 g/kv. m. Pelenais rekomenduojama tręšti pirmiausia daržoves, vaistinius ir prieskoninius augalus, taip pat juos naudoti augalų apsaugai nuo kenkėjų bei ligų sukėlėjų.

Pelenų naudojimas darže:

  • Pagrindinis tręšimas: Pelenai tinka pagrindiniam augalų tręšimui. Jie įterpiami 8-10 cm gyliu po 100-150 g/ kv. m. Dar geriau pelenus sumaišyti su durpėmis arba perpuvusiu mėšlu (1:1-4).
  • Tręšimas sodinant: Ruošiant lysves pomidorams, išberkite pusę puodelio pelenų/1 kv. m. Sodindami pomidorų daigus, į duobutes įberkite 1 saujelę pelenų, sumaišytą su žeme.
  • Tręšimas vegetacijos metu: Vasarinio tręšimo metu per vegetaciją laistykite pelenų ir vandens tirpalu (40 ml pelenų ištirpinus 1 litre vandens).
  • Augalų apsauga: Ant prieskoninių augalų (krapų, petražolių, bazilikų) atsiradusius amarus galima naikinti taip: imama 1,5 stiklinės medžio pelenų, užpilama nedideliu kiekiu verdančio vandens, atskiedžiama 10-čia litrų vandens ir įpilamas 1 šaukštas skysto muilo. Gerai išmaišytas ir perkoštas tirpalas yra paruoštas purkšti. Po savaitės augalai nuplaunami švariu vandeniu (laistant laistytuvu). Toks tirpalas tinka ir aguročių, patisonų, moliūgų, agurkų apsaugai nuo amarų, baltasparnių, erkučių. Medžio pelenais, anglimis arba kreida galima apibarstyti šaknų puvinio pažeistus agurkus. Pelenai gelbsti ir agurkų kekerinio puvinio atveju. Šią ligą galima įveikti naudojant tokį mišinį: 1 šaukštelis vario sulfato ir 1 stiklinė pelenų. Gerai sumaišytu mišiniu pabarstomos pažeistos agurkų vietos.

Pelenų naudojimas sode:

  • Vaismedžių ir vaiskrūmių tręšimas: Pavasarį ar rudenį pelenus galima išbarstyti vaismedžių ir vaiskrūmių šakų vainiko plote.

Dirvožemio rūgštingumo nustatymas:

Prieš naudojant pelenus, svarbu nustatyti dirvožemio rūgštingumą. Tai galite padaryti keliais būdais:

Taip pat skaitykite: Užkandžiai su virtu liežuviu

  • Dirvožemio pH testas: Paprasčiausias būdas tai sužinoti - įsigyti dirvožemio pH testą, kurį galima rasti sodo prekių parduotuvėse.
  • Lakmuso popierėlis: Paimkite truputį iš dirvos žemės, ją sudrėkinkite distiliuotu arba lietaus vandeniu. Tuomet dirvos mišinyje pamerkite lakmuso popierėlį. Pagal lentelę nustatykite, kaip nusidažė lakmuso popierėlis.
  • Gamtos ženklai: Jei dirvoje veši samanos, rūgštingumas greičiausiai yra per didelis.

Alternatyvūs tręšimo būdai:

Be pelenų, yra ir kitų natūralių trąšų, kurias galima naudoti sode ir darže:

  • Dilgėlės: Dilgėlės yra gausiai paplitęs ir prieinamas botaninis augalas, todėl sodininkams, ieškantiems natūralių augalų mitybos strategijų, jos yra tvarus ir ekonomiškas sprendimas.
  • Mielės: Mielės padeda auginti atsparesnius augalus, kurie yra atsparesni aplinkos veiksniams ir galimiems kenkėjams.
  • Pienas: Teigiama, kad pienas spartina augimą, stiprina augalų imunitetą ir praturtina juos kaliu, kalciu, fosforu, vitaminu B ir kitomis mineralinėmis medžiagomis.
  • Žuvų miltai: Tai reiškia, kad pomidorų tręšimas žuvų miltais ar žuvų kaulų miltais gali būti dar viena nebloga alternatyva komercinėms trąšoms.

Taip pat skaitykite: Reikšmės paieškos

Taip pat skaitykite: Kiaušinių laikymo gairės

tags: #pelenu #panaudojimas #trąšoms

Populiarūs įrašai: