Paslaptingi Pietų Amerikos slėniai: nuo Toradžų kapų iki Naujosios Meksikos keistuolių
Pasaulyje egzistuoja daugybė kultūrų, tikėjimų ir bendruomenių, tačiau kai kurios iš jų išsiskiria ypatingu uždarumu ir savitumu. Šiame straipsnyje panagrinėsime keletą paslaptingų Pietų Amerikos ir aplinkinių regionų slėnių, kuriuose gyvena unikalios bendruomenės, išsaugojusios savo tradicijas ir papročius nepaisant globalizacijos ir modernizacijos. Keliausime nuo Indonezijos iki Naujosios Meksikos, atrasdami stebinančius kultūrinius fenomenus ir neįprastas gyvenimo būdus.
Toradžų kraštas: kur mirtis yra gyvenimo dalis
Indonezijoje, Sulavesio saloje, gyvena toradžų tauta, garsėjanti unikaliais laidojimo ritualais. Mirusius giminaičius jie laiko namuose metus ar ilgiau, o laidotuvės trunka net 5-7 dienas, per kurias aukojami gyvuliai. Toradžų kapai stulbina įvairove: karstai kabinami kalnų šlaituose, iškalamos angos uolienose arba statomi puošnūs kapai-pastatai, primenantys tradicinius toradžų namus. Vaikų kapai įrengiami medžiuose, tikint, kad vaiko kūnelis įaugs į medį. Iš kapų kyšo kaulai ir kaukolės, kurių niekas neslepia. Priešais kapinynus stovi svarbiausių giminės asmenų statulos, vadinamos tau tau.
Toradžai myli turistus, svečiai iš toli jų šeimoms - didžiulė garbė. Ir ne, toradžai nėra „džiunglių gentis“, tai šiuolaikiška tauta. Labai reta šiuolaikiška tauta, kuri, nors turi automobilius, internetą, išmaniuosius telefonus, hipsteriškus „barber shop‘us“, sugebėjo išlaikyti tradicijas, iš kartos į kartą perduodamas nuo neatmenamų laikų - atsilaikiusi prieš visus kolonistus ir misionierius, kuriems jie tebuvo „pasaulio užkampių atsilikėliai“.
Toradžų kultūros ypatingumas tiesiog užgniaužia kvapą ir verčia atvėpti žandikaulį. Mažai pasaulyje netgi neprikalsuomų šalių, kurios šitaip išsiskirtų.
Saulėtekio slėnis Brazilijoje: dvasios ir ateities miestas
Brazilijoje, netoli Brazilijos miesto, įsikūręs Šv. Saulėtekio slėnio (Vale do Amanhecer) bendruomenė. Ši bendruomenė vadovaujasi Tijos Neivos mokymais, kuriuos ji gavo iš dvasių. Pasekėjai palaiko ryšius su įvairiomis dvasiomis, o šventykloje „pacientai“ siunčiami į skyrius, kur juos gydo reikalingos dvasios. Tikėjimas turi apie 120 tūkstančių pasekėjų. Tai - viena vos kelių pasaulio religijų, kurias pradėjo moterys (tiesa, Brazilijos sektų nariai žodžio „religija“ visuomet kratosi, vadindami savo tikėjimą „doktrina“, nes „laukiami ir kitatikiai“).
Taip pat skaitykite: Ką valgyti Žaliajame slėnyje
Atokiau nuo šventyklos plyti kita šventa ritualų vieta - Dovydo žvaigždės formos ežeras. Ten - ir piramidė, ir daugybė įvairių figūrų. Jos - it kartoninės, tarsi iš lunaparko, ir Europoje daryti tokias religines „skulptūras“ atrodytų nepagarbu. Tačiau Lotynų Amerikoje viskas kitaip, svarbiau mintis ir forma, o ne švari prabanga.
Beninas: Vudu širdis Afrikoje
Benine ir aplink jį pagonybė vis dar labai stipri, o vudu kultūra giliai įsišaknijusi. Čia galima išvysti gyvulių aukojimus, šokius, kurių metu žmonėms apsėda dievybės ir protėvių dvasios, veidus papuošusius randus, simbolizuojančius dievybių apsėdimą, bei fetišų turgus, kur perkami talismanai ir fetišai. Netoli Abomėjaus rūmų galima aplankyti naktinę vudu ceremoniją, vudu kaimą ir vudu bažnyčią. Vudu kaimuose prie vartų stovi Legbos penių altorius, o šventikai spjaudo vandenį ant medinių stabų-dvasių ir kalba užkeikimus. Vudu bažnyčia, chameleono formos, yra vienintelė tokia visoje Afrikoje. Fetišų turguose galima išvysti beždžionių ir liūtų galvas, išmėsinėtas žiurkes greta kačiukų lavonėlių, spalvingų paukštelių liekanas ir krokodilų skerdenas.
Atono kalnas: vyriškumo tvirtovė Europoje
Europoje, Graikijoje, stūkso Atono kalnas - stačiatikių Vatikanas, kuriame niekas nevalgo mėsos ir neįleidžiamos moterys. Atonas formaliai priklauso Graikijai, bet daugeliu atžvilgiu tai lyg atskira šalis. Ji turi savo įstatymus (kurie mažai keitėsi nuo Viduramžių), per 2000 piliečių, davusių įžadus viename iš 20 Atono vienuolynų ir vizas - diamonitirion leidimus - kurių išduodama itin mažai. Įleidžiami vos 10 nestačiatikių per dieną. Atono vienuolynai - stačiai įspūdingi! Kai kurie jų senesni nei 1000 metų.
Gyvenimo ritmas Atone ypatingas: rytas prasideda trankiais garsais iš vienuolyno kiemo, mediniais „gongais“ semantronais ir varpais, o vienuoliai ir piligrimai klibinkščiuoja į pagrindines vienuolynų cerkves. Dienos metu vienuoliai juodais abitais augina daržoves, gamina maistą, stovi už prekystalių parduotuvėse ir vairuoja pikapus neasfaltuotais Atono keliais. Nakčiai visų vienuolynų vartai uždaromi, o Atonas apmiršta taip, kaip jokia pasaulio šalis.
Šuto Orizaris: čigonų pasaulis Makedonijoje
Makedonijoje, netoli Skopjės, įsikūręs Šuto Orizaris, didžiausias planetoje čigonų taboras. Ten oficiali čigonų kalba, politiniai plakatai siūlo perrinkti į parlamentą Amdį Bajramą (tik pradinę mokyklą baigusį, bet gamyklą privatizavusį čigoną milijonierių). Šūtka - ne nusikaltėlių priebėga ar lūšnynas, o tiesiog tautinės mažumos rajonas. Vietiniai dirba - restoranėliuose parduoda burekus (Balkanų bandelės su sūriu), o į čigonų gatvės turgų apsipirkti suvažiuoja žmonės iš visos Skopjės. Čigonų gatvės turguje galima įsigyti įvairių prekių labai pigiai.
Taip pat skaitykite: „Skonio slėnis“: ar verta?
Haredžiai Izraelyje: gyvenimas pagal senovės tradicijas
Izraelyje gyvena haredžiai, dar vadinami ultraortodoksais, kurie savanoriškai gyvena panašiai kaip prieš šimtą metų. Jų nuomone, judaizmas nesuderinamas su šiuolaikiniu pasauliu. Jų rajonai, tokie kaip Jeruzalės Mea Šarim, primena XIX a. Rytų Europos štetlus (žydiškus miestelius). Vyrai vaikšto juodais lietpalčiais ir skrybėlėmis, moterų mada primena istorinių filmų masuočių aktores. Namie haredžiai neturi televizorių, o 50% vyrų nedirba, visą laiką studijuodami Torą. Vaikų jie turi ir po keliolika (vidutiniškai - po devynis), todėl gyvena labai skurdžiai ir susigrūdę. Pasaulietinio mokslo nevertina.
Naujoji Meksika: keistuolių ir indėnų kraštas JAV
JAV, Naujojoje Meksikoje, galima išvysti molinius namus bei bažnyčias, indėnų kaimus, vadinamus pueblais, ir įvairius "keistuolius" - nuo ateivių ieškotojų iki radikalių ekologų. Valstijos sostinė Santa Fe - išblizgintas molio miestas, pilnas meno galerijų. Dalyje Naujosios Meksikos kaimų ligi šiol gyvena beveik vien indėnai. Turizmas - dar vienas jų verslas.
Naujoji Meksika pritraukė ir gerą būrį žmonių, kuriuos kitur vadintų keistuoliais: Vandenio eros šauklių, fanatiškų “žaliųjų”, hipių, NSO stebėtojų ar pirmojo privataus kosmodromo statytojų. Prie Taoso galima aplankyti “žemėlaivių” (“earthships”) kaimą, kur gamtosaugos fanatikai namų sienas stato iš panaudotų padangų, o vidines pertvaras - iš tuščių skardinių.
Oazės: gyvybės salos dykumose
Oazės - tai gyvybės ir derlingumo salelės dykumose, kurios padėdavo išgyventi dykumų gyventojams ir keliautojams. Oazės paslaptis - negiliai esančios požeminės upės, o tvirtos grunto uolienos sudaro vandeniui nepralaidų dugną. Paukščiai ir gyvūnai, atkeliaujantys į oazę atsigerti, ant savo kūnų atneša sėklų, kurios, patekusios į palyginti derlingą dirvą, sudygsta. Taip susidaro žalumos salelė.
Sacharoje, Arabijos pusiasalyje, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos dykumų smėlynuose, įkaitintuose plieskiančios saulės, dirbtiniams vandens telkiniams išsilaikyti nebuvo jokių galimybių, o ir augalų laistymas tokiomis sąlygomis - bergždžias užsiėmimas: vanduo pernelyg greitai išgaruoja arba susigeria į smėlį. Bet net sausiausių Žemės rutulio sričių oazėms pavyko egzistuoti ilgus šimtmečius, kai kada net tūkstantmečius, o kai kurioms iš jų grėsmė išnykti iškilo tik dabar, XXI a.
Taip pat skaitykite: Skanaus maisto ir jaukios atmosferos derinys "Žaliajame slėnyje"
Škotija: pilys su vaiduokliais ir paslaptingi slėniai
Škotija - tai nuostabus gamtos prieglobstis, su senovę menančiomis pilimis, vaizdingais ežerais, magiškomis salomis ir vienuolynais. Šalies pilyse pilna vaiduoklių, kurie laikomi pilnaverčiais kiekvienos pilies gyventojais. Edinburgas - į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta Škotijos žemių sostinė. Tai vieta kurioje rasite viską ko tik širdis geidžia. Didingos pilys, menančios viduramžius, erdvūs muziejai, ypatinga miesto istorija, fantastiška gamta bei legendomis apipinti pasakojimai, sklindantys iš lūpų į lūpas ir tai tik maža dalelė to, ką galite atrasti nuostabiajame Edinburge.
Loch Neso ežeras slepia didžiausią Škotijos legendą - Loch Neso pabaisą Nesę. Netoli nuo Glazgo ir Edinburgo yra nutolęs gražus ir paslaptingas, samanomis apaugęs tarpeklis, per kurį teka rubino spalvos upė. Ši stebuklinga vieta, žinoma tiek Finnich tarpeklio, tiek Velnio sakyklos vardu.
tags: #paslaptingi #sleniai #Pietų #Amerikoje