Liucinos desertai: Atrask neįtikėtiną skonį, įdomią istoriją ir socialinę reikšmę

Liucina Rimgailė - ne tik penkių kulinarinių knygų autorė, bet ir desertų kultūros puoselėtoja, kviečianti atrasti saldumynų socialinę, kultūrinę ir net politinę reikšmę. Jos požiūris į desertus yra holistinis - nuo sveikatai palankių ingredientų naudojimo iki mėgavimosi jais be kaltės jausmo.

Desertų socialinė reikšmė: buriantis ir vienijantis elementas

Pasak Liucinos, desertai yra puikus pretekstas susitikti su artimaisiais ar verslo partneriais. Jie buria, vienija žmones. Tačiau desertai gali ir supriešinti. Puikus pavyzdys - baklava skandalas Kiprui įstojus į Europos Sąjungą. Turkijos konditeriai tuomet sukilo gindami teisę baklavą vadinti nacionaliniu desertu. Šis atvejis atskleidžia, jog desertai gali turėti ir politinę reikšmę.

Istorinis desertų kontekstas: nuo religinių aukų iki kasdienio malonumo

Liucina pabrėžia, kad desertai anksčiau turėjo ir religinę reikšmę. Pirmieji desertai iš pieno ir ryžių buvo minimi kaip aukos dievybėms Indijoje. Šioje šalyje bei Artimuosiuose Rytuose buvo kepami ir pirmieji sausainiai, saldinti medumi ir datulėmis. Jie buvo neatsiejama gyvenimo dalis jau senovėje. Pati Liucina tiramisu pamilo tik išmokus gaminti pagal virtuvės šefo Gian Luca Demarco receptą.

Saikas - raktas į mėgavimąsi desertais be kaltės jausmo

Liucina Rimgailė, besistengianti gaminti sveikatai palankesnius desertus su mažesniu cukraus kiekiu, teigia, kad geriausias būdas mėgautis saldėsiais - jausti saiką. Ji pati stengiasi naudoti daugiau sveikatai palankių produktų, mažiau cukraus, daugiau jo ir kvietinių miltų alternatyvų. Tai ypač svarbu nėštumo metu ir maitinant krūtimi, kai mityba turi didelę įtaką kūdikio sveikatai. Saikas leidžia mėgautis desertais be kaltės jausmo.

Liucina pataria skirti laiko desertų valgymui. Pauostyti, apžiūrėti, atkreipti dėmesį į sluoksnius, tekstūras. Mėgaujantis desertu, įdarbinami ir patenkinami visi pojūčiai. Ji ragina desertais dalintis su kitais. Tortai, tiramisu ar sausainiai yra skirti ne vienam asmeniui.

Taip pat skaitykite: Kur Palangoje skaniausi desertai?

Knygos apie desertus: nuo receptų iki patarimų

Liucina Rimgailė išleido knygą, skirtą tik tiramisu. Knygose apie konkrečius desertus, ji gali skirti visą dėmesį vienai temai. Į tokią knygą sudeda ne tik receptus, bet ir viską, ką pati žino, išbandė ir kuo gali pasidalinti apie konkretų desertą. Pavyzdžiui, knygoje apie keksiukus, pateikė naudingą informaciją apie biskvitus, kremus, dažniausiai kylančias problemas juos gaminant. Rašydama apie tiramisu, pasidalino, kaip galima nenaudoti žalių kiaušinių arba naudoti juos maksimaliai saugiai. Naujausiose knygose sutalpinta 21 sausainių ir 16 tiramisu receptų.

Knygų apimtis apgalvota - leidžia išbandyti visus receptus. Dauguma žmonių mėgsta 20-30 receptų apimties knygas. Pradinis sumanymas kuriant naujas knygas buvo turėti tik skaitmenines versijas, bet žmonių meilė spausdintai knygai neblėsta. Atspausdintos nedidelio formato knygos užima nedaug vietos lentynoje ir yra patogios naudoti virtuvėje.

Kūrybai būtina patogi, įkvepianti erdvė

Liucina naujų knygų pristatymo vakarą surengė virtuvės baldų salone „Taumona“. Kiekvienam asmeniškai pritaikyti virtuvės baldai - šio baldų salono išskirtinumas. Kai viskas apgalvota ir nereikia rūpintis, kas, kur, kaip padėta, galima atsipalaiduoti ir pasinerti į kūrybą. Susibūrimas, pasidžiaugimas, dalinimasis leidžia iš tiesų pajusti, koks didelis darbas atliktas, ir taip simboliškai jį užbaigti, atšvęsti.

Desertų verslas: nuo pomėgio iki sėkmės

Liucinos desertų kelias prasidėjo nuo pomėgio. Ji pradėjo kelti savo skanumynų nuotraukas į socialinius tinklus. Greitai teko priimti sprendimą, ar šia veikla toliau užsiimti namuose ar investuoti ir keltis į didesnes patalpas, nes desertų užsakymų sparčiai daugėjo. Ji pradėjo nuo mažų patalpų, vėliau atidarė savo desertinę Užupyje ir kepyklėlę, kurioje komanda vykdo stambesnius užsakymus. Desertų gamyba užsiima jau penkerius metus, o desertinė Užupyje veikia jau dvejus metus. Sėkmę lemia nuolatinis stengimasis nustebinti savo klientus ir reaguoti į jų poreikius. Kas kelis mėnesius pristato naujus desertus. Dabar stengiasi gaminti sveikesnius skanumynus, kuriuose yra mažiaus cukraus, arba jo nėra iš vis. Atsižvelgia ir į alergijų turinčius klientus - siūlo skanėstus, kurių sudėtyje nėra kiaušinių, laktozės ar miltų. Ji pabrėžia, kad konkurencijos nebijo, ne stengiasi, kad jos desertai išliktų unikalūs. Turi savo braižą, todėl į nieką kitą nesilygiuoja.

Inovacijos ir orientacija į klientą

Liucina orientuojasi ir į jaunimą, kuriam ypač svarbu atsiskaityti kortele. Ji džiaugiasi, kad jos sprendimai buvo teisingi. Banko kortelių skaitytuvą įsigijo vos atidariusi parduotuvę. Esu įsitikinusi, kad į Užupyje esančią desertinę užsukę žmonės tikisi, kad galės atsiskaityti ir kortele. Ji nuolatos domisi moderniais sprendimais, kurie padėtų jos verslo plėtrai. Neseniai pradėjo naudotis išmaniųjų mokėjimų bendrovės „myPOS“ paslaugoms. Tokiam sprendimui ją paskatino ne tik finansiškai patrauklesnės sąlygos, bet ir kiti patogumai - aparato nereikia nuomotis, užtenka sumokėti vienkartinį įsigijimo mokestį. Su „myPOS“ aparatu gaunama virtuali sąskaita, kurioje pinigai atsiduria iškart atsiskaičius. Pats kortelių skaitytuvas yra patogus nešiotis kartu savimi.

Taip pat skaitykite: Desertai be kaltės

Karantino iššūkiai ir kūrybiškas prisitaikymas

Įvedus karantiną, Liucinai teko uždaryti savo „Lui Patty“ desertinę Užupyje ir priimti skubius sprendimus, jog ilgai įgyvendintą svajonę pavyktų išlaikyti gyvą. Jį išgyventi padėjo jos didžiausia meilė - maistas. Daugiausia streso kėlė nežinomybė. Jai teko susitaikyti su kritiniu apyvartų sumažėjimu ir prisitaikyti prie esamų sąlygų. Visa komanda parodė didelę meilę tiek savo atliekamam darbui, tiek įmonei ir išreiškė palaikymą bei norą kovoti už išlikimą. Pirmasis mėnuo buvo beprotiškas. Reikėjo spręsti klausimus su nuomininkais, tiekėjais, įvairiomis institucijomis. Šiuo laikotarpiu įsitikino, kokį nuostabų užsakovų ratą yra subūrusi desertinė. Prisitaikydami prie žmonių poreikių per parą pasileido elektroninę parduotuvę. Šis žingsnis iškart pasiteisino, todėl šio įrankio dėka ir toliau stengiasi nesėdėti vietoje: plečia asortimentą, ruošiasi įvairioms šventėms ir toliau daro viską, kad išliktų.

Socialinė atskirtis ir kūrybiškas bendravimas

Privaloma socialinė atskirtis draugų būryje mėgstančiai būti Liucinai taip pat tapo išbandymu. Su draugais ir kolegomis persiorientavo į bendravimą per „Zoom“ programą, prisigalvojo būdų nustebinti vieni kitus. Pavyzdžiui, savo draugei gimtadienio proga surašė torto receptą, elektroninėje „Rimi.lt“ parduotuvėje užsakė visus reikiamus ingredientus ir nusiunčiau su pristatymu tiesiai į namus! Paskelbus karantiną Liucina griežtai laikėsi saviizoliacijos, nes buvo neseniai grįžusi iš kelionės po Australiją. Tai paskatino domėtis maisto produktų užsakymu internetu. Labai greit atsirado „Rimi Drive“ paslauga, nebereikėjo taikytis prie kurjerių grafikų - vyras galėjo nuvykti į paėmimo punktą ir be kontakto su parduotuvės darbuotojais atsiimti mano prekes.

Sunkumai įkvėpė naujoms veikloms

Liucina renkasi šypsotis, o ne verkti. Ieškoti sprendimų ir galimybių, o ne problemų ir grėsmių. Į kiekvieną iššūkį žvelgia kaip į pamoką, po kurios turi tapti stipresne ir išmintingesne. Šis sunkus laikotarpis, kuris prasidėjo dar praėjusių metų pradžioje, net kelis kartus kėsinosi ją palaužti ir jam beveik pavyko. Praėjusį mėnesį L.Rimgailė pristatė ir naują savo veiklą - organizuojamas interaktyvias dirbtuves kartu su profesionaliu verslo treneriu. Daugialype veikla ji stengiasi įkvėpti ir kitas moteris siekti savo svajonių. Ją labiausiai žavi galimybė kurti ir duoti tai, kas gali teigiamai paveikti žmonių gyvenimus, nesvarbu, ar tai būtų desertas, ar įrašas soc. tinkluose.

Receptas: Pavasariškas Liucinos Rimgailės rikotos sūrio pyragas be miltų

Ingredientai:

120 g sviesto
200 g cukraus (100 g cukraus reikės plakant baltymus)
4 kiaušiniai (atskirti trynius nuo baltymų)
Žiupsnelis druskos
300 g rikotos
240 g migdolų miltų
1 arb. šaukšt. vanilinio cukraus
Nutarkuota visos citrinos žievelė
Cukraus pudros ir norimų ingredientų papuošimui (gali būti figos, gervuogės, mėtos)

Gaminimas:

Kambario temperatūros sviestą iki purumo išplakite su 100 g cukraus. Kai masė taps šviesi, supilkite 4 trynius ir dar paplakite. Tuomet sudėkite rikotą, migdolų miltus, vanilinį cukrų ir citrinos žievelę. Viską labai gerai išmaišykite.
Kitame inde, kuris turi būti labai švarus, sausas, be jokių riebalų likučių, išplakite 4 baltymus su žiupsniu druskos. Išplakus iki standžių putų, dalimis supilkite cukrų (iš viso reikės 100 g), kaskart leidžiant jam ištirpti. Išplakus iki galo, turėtų išeiti standus baltymų debesis, kurį įmaišykite į pagrindinę tešlą. Trečdalį baltymų reikia tiesiog gerai įmaišyti, kad jie „atlaisvintų“ tešlą. Likusius baltymus švelniais judesiais įmaišykite dviem dalimis, kad baltymų struktūra visiškai nesubliukštų.
Taip paruoštą tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą formą (rekomenduojamas jos skersmuo - nuo 18 iki 22 cm) ir kepkite apie 50 minučių iki 180°C laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje.
Iškepus palaukite, kol pyragas atvės, pabarstykite cukraus pudra ir papuoškite figomis, gervuogėmis, mėtomis.

Desertai ir vaikystės prisiminimai

Liucina prisimena, kad užaugo valgydama blynus su sviestu, pabarstytus cukrumi. Tėvai neribojo jai saldumynų, tai ir valgydavo. Abi močiutės, mama kepdavo blynus, visos trys skirtingus ir nepaprastai skanius. Kai buvau paauglė ir vyresnė, su sese turėjome tradiciją rytais kartu gerti kavą, mūsų pusryčiai visada būdavo saldūs. Mama išugdė tam tikrus įpročius, pavyzdžiui, šeštadieniais iki pietų visa šeima tvarkydavomės, mama gamindavo pietus, o pavalgę išsivirdavome kavos ir suvalgydavome ko nors saldaus. Tai prigijo ir mūsų su sese šeimose. Esu priklausoma nuo saldumynų, gardėsis pusryčiams ir nedidelis desertas po pietų man yra įprasta dienos raciono dalis.

Desertinė Užupyje: svajonės išsipildymas

Fabijoniškėse Liucina buvo įkūrusi savo pirmąją kavinukę „Liu Patty“. Paaugus, nebetilpus, tapo nepatogu, išsikrausčius. Galvojau, ar savo fantaziją, pomėgį palikti ir pamiršti, ar rizikuoti ir eiti toliau? Apsisprendė eiti, nes vis dėlto nemažas įdirbis, daug valandų atiduota, naktų nemiegota. Persikraustė į kitas patalpas, turime cechą, tik vis kirbėjo mintis, kad dar kai ko svarbaus trūksta. Įsivaizdavo kavinę gražioje vietoje, kur žmonės užsuka pasėdėti, atsipalaiduoti pasivaikščioję po senamiestį, atsipūsti. Senamiestis jai labai artimas, šalia gyvena jos močiutė. Ji yra moteris, kuriai patinka grožis, estetika, jaukumas. Dabar jaučia pilnatvę - atidarė desertinę, šiuo metu yra taip, kaip norėjo, kad būtų.

Taip pat skaitykite: Saldūs patiekalai be kaltės jausmo

Desertinę per 29 dienas įkūrė senosios vaistinės patalpose. Tai istorinis objektas. Autentika suteikia jaukumo. Čia buvo vaistinė, kelių kartų šeimos verslas. Vieną dieną šeima nutarė, kad sunku vaistinę išlaikyti ir patalpas išnuomojo. Kurį laiką čia merginos sultis spaudė, bet nutarė išsikraustyti. Tuo metu rašė receptų knygą, sumaniau panaršyti po internetą. Įlindusi į vieną svetainę aptiko skelbimą, kad laisvos buvusios vaistinės patalpos. Paskambino, reikėjo greitai apsispręsti. Išskrido į Barseloną, įvykių virtinė lėkė lyg greitasis traukinys. Sėdėjo ir galvojo: „Ar aš išprotėjau?“ Kai pamatė šią vietą, klausimų nebekilo. Išvydo desertinės viziją. Norėjo sukurti ją tarsi jaukius namus. Juk ir jos desertai primena naminius, mamos ar močiutės gaminamus.

Verslo pradžia ir šeimos įtaka

Įmonę kartu su vyru įsteigė, kai jai buvo 23-eji. Pradėjo nuo renginių, o saldumynai atėjo patys. Turėjo laisvo laiko, pradėjo kepti, labai patiko. Vėliau į socialinius tinklus ėmė kelti nuotraukas. Tada desertų pasiūla dar nebuvo tokia didelė kaip dabar. Vilniuje yra, regis, aštuonios desertinės, daug merginų kepa skanėstus namie. Ji taip pat pradėjo namie, tačiau visada žinojau, kad, jei bandys gaminti pagal užsakymus, būtinai susitvarkysiu visus dokumentus ir veiklą vykdysiu tvarkingai. Po kurio laiko susirado patalpas ir atidarė kepyklėlę. Gali didžiuotis, kad visur ėjo pati ir viską darė, kaip mokėjo. Mudu su Tadu turime bendrą renginių organizavimo įmonę, ir ji dar turi savo. Iš pradžių manė, kad ir kepiniai bus bendras šeimos verslas, kad vyras man padės, bet tai - ne jo sritis, tad veiklas atskyrėme. Mūsų asmeniniai santykiai dėl šio sprendimo tik pagerėjo.

Pirmą tortą iškepė Motinos ir Tėvo dienų progomis bei vyresnei sesei Sabinai. Pamena, 16-os metų su vienu draugu iškepė medaus tortą pagal jo tetos receptą. Viską darėme pagal instrukciją, užtrukome dieną ir labai džiaugėmės, nes tortas išėjo beprotiškai skanus. Tada ir užsikabinau. Beje, tą tortą kepu ir savo kepyklėlėje.

Asortimento kūrimas ir kokybės užtikrinimas

Keksiukų desertinėje „Liu“ būna ne mažiau kaip aštuonių rūšių, pyragaičių - šešių, tortų šiandien yra penkių rūšių. Pati prie puodų, orkaitės galvos nepakeldama stovėjo dvejus metus. Gerbia konditerių darbą, nes žino, koks jis sunkus. Niekada iš savo darbuotojo nereikalaus neįmanomų dalykų, nes išmanau gamybos procesą. Esu dirbusi ir padavėja. Sukūrė prekių ženklą „Liu Patty“. Jos desertinėje labai daug, kiekvienoje dalelėje, kertelėje, bet viena visko nepadarytų. Buvo priėjusi prie taško, kai pasakė: „Nebegaliu.“ Jaučiasi pervargusi. Nusprendė verslą parduoti, ir kaip tik tuo metu atsirado žmogus, pasamdė direktorę. Dabar jai paprasčiau. Ji kuria asortimentą, receptus, bet nereikia visą dieną stovėti prie orkaitės ir daug daug kepti. Pasitiki profesionalais, prižiūri, kad nesikeistų kokybė.

Ji nori, kad ši desertinė primintų namus. Mūsų gaminių skonis primena naminį, kiekvienas kočiojamas, daromas rankomis. Biskvitai - puručiai, tokie, kokius kepdavo močiutė. Ir kas tik nebandė per tuos ketverius metus mums pakaitinių produktų įsiūlyti! Kaip pradėjome su tikru sviestu, grietinėle, tikrais kiaušiniais, geru pienu, alyvuogių aliejumi, kokybišku šokoladu, natūralia vanile, lietuvišku medumi, taip ir tęsiame. Niekas nepasikeitė. Mūsų desertinę mėgsta jaunos šeimos. Pašildome vaikams pieno, yra geros kakavos, turime ir mažiesiems lankytojams ką pasiūlyti. Tarkim, savo vaikui, jei turėčiau, nebijočiau duoti medaus torto. Mano ketverių krikštasūnis valgo į abu žandus kišdamas.

Gyvenimo credo ir įkvėpimo šaltiniai

Mūsų įmonė vadinosi „Nėra nieko neįmanomo.“ Šventai tikime, kad visos svajonės pildosi. Dabar yra etapas, kai man labai norisi skirti laiko sau, pasirūpinti sveikata. Šiemet pirmą sykį per penkerius metus kartu su vyru atostogavome. Abiem labai patiko! Daug visko padarėme, dabar norisi tuo pasidžiaugti.

Linksmai sutapo, kad pirmą kepyklėlę atidarė po kelionės į Barseloną, desertinę - taip pat grįžusi iš šio miesto. Kelionės įkvepia, atsipalaiduoji, pasigaudai idėjų. Šis verslas labai dinamiškas, negali ramiai sėdėti. Mūsų rinka maža, pasiūla didžiulė, stengiesi džiuginti, stebinti, pristatyti naujienų. Dar pernai nieko negaminome alergiškiems žmonėms, o šiandien siūlome skanėstų be laktozės, be kiaušinių, be gliuteno. Kvietinius miltus keičiame migdolų, kitų riešutų miltais. Turime veganams tinkamų tortų. Siūlome kokosų pieno desertų stiklinėse.

Paveldimas talentas ar išmoktos gudrybės?

Jos šeimoje konditerijos kulto nebuvo. Viena močiutė kepdavo pyragus, bet ji daug ką skaniai gamino. Pačiai keista, kad esu šioje srityje, bet džiaugiuosi. Kartą į cechą, kur gamino keksiukus, atvyko sesuo su trejų metų sūneliu Patriku, jis - jos krikštasūnis. Stovi toks mažas pimpačkiukas, prieš jį - didelis cechas, ji ateina apsisiautusi chalatu, ant galvos užsimaukšlinusi kepuraitę, paduoda jam šiltą, ką tik iš krosnies ištrauktą keksiuką ir sako: „Va, žiūrėk, iškepiau su kriaušėmis.“ Vieną dieną susimąstė, kad vaikas šį vaizdą prisimins. Jos sesuo jam dažnai sako: „Važiuojam pyragų pas tetą Liu.“ Pati svarsto, ką mes prisimename iš vaikystės. Močiutę, tetą, dėdę… Ir taip smagu, kad Patrikas prisimins tetą Liu! Mano krikštamotė sako: „Visi žinos, kad buvo tokia Liucina, kuri turėjo saldumynų krautuvėlę.“

Liucinos vasariško deserto receptas: Raudonųjų serbentų panakota

Reikės:

200 g šviežių arba šaldytų raudonųjų serbentų
3 šaukštelių želatinos
3 šaukštų šalto vandens
300 ml grietinėlės (36 proc.)
150 ml pieno (3,2 proc.)
70 g cukraus

Kaip gaminti:

Serbentus trumpai apvirkite, kad suminkštėtų. Išgriebkite ir pravėsusius perkoškite per sietelį, kad liktų tik tyrelė be sėklyčių.
Želatiną užpilkite šaltu vandeniu, palikite išbrinkti. Į puodą supilkite pieną, grietinėlę, suberkite cukrų. Kaitinkite, iki užvirs, tada iškart nuimkite nuo ugnies. Į dar karštą masę įmaišykite išbrinkusią želatiną, kad ištirptų.
Į tą pačią masę supilkite serbentų tyrę, dar kartą išmaišykite.
Kai pravės, supilkite į desertinius indelius.

Priklausomybė saldumynams kaip įkvėpimo šaltinis

Liucina Rimgailė apie šią priklausomybę kalba plačiąja prasme: „Man saldu tai, kas valgoma, kas gražu, kas džiugina akis, gomurį ir protą. Užsukus į Vilniaus Užupyje įsikūrusią Liu desertinę net akys nebežino, kur pirmiau suktis - spalvos, formos viena už kitą patrauklesnės, o ir burnoje darosi saldu. Norisi viską išragauti, pauostyti ir tiesiog saldintis gyvenimą. Įkvėpimas dažniausiai ateina tada, kai turiu bent kelias laisvesnes akimirkas. Kai ramiai sėdžiu ant sofos, atsipalaiduoju ir atrodo, kad „kažkas ateina“. Prisimąstau teoriškai, būtinai stengiuosi užsirašyti ir kitą dieną išsibandau praktiškai.

Desertai kasdienybėje ir šventėse

Regis, cukrus Liucinos gyvenime - nuolatinis ir neišvengiamas ingredientas. Paklausta, kaip nepadauginti cukraus, moteris sakė, kad ji esanti prasta patarėja šiuo klausimu, mat visiškai savęs neriboja: „Kol sveikata ir galimybės leidžia, ragauju, valgau ir džiaugiuos! Jei atvirai, laiko beveik nelieka, tačiau pastaruoju metu vis labiau stengiuos, kad liktų. Namie mėgstu gaminti troškinius. Kadangi mano vyras Tadas labai mėgsta mėsą, pasitaiko ir kepsniukų, karbonadų ar maltinukų. Sau gaminti nemėgstu, tad gaminu dažniausiai tai, ką mėgsta jis, o jam - kuo paprasčiau, tuo skaniau. Taigi, kartais įdomesnių eksperimentų tenka ir atsisakyti. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau kokybišką maistą tiekiančių kavinių ir restoranų, todėl labai mėgstu valgyti mieste. Be to, su vyru gyvename dviese, itin mažų porcijų gaminti nemoku, tad kartais gaminti namuose tampa net nepraktiška.

Liucina pasakojo, kad visais metų laikais dievinanti įvairias trintas sriubas, rudenį ir žiemą jaučią ypatingą poreikį jas valgyti. Taip pat labiau užsimanau mėsytės. Tik štai dažniausiai tarp mano pasirinkimų atsiduria jautiena ir vištiena, vytintas prosciuto kumpis. Išbėgusi į miestą Liucina užsuka į naujai atsidariusias kavines ir restoranus. Jai smalsu paragauti, susipažinti su naujais meniu. Kadangi mėgstu ir aštresnį, ir švelnesnį maistą, galiu rinktis kuo įvairiausias virtuves. Taip pat dažnai grįžtu ten, kur radau itin skanų patiekalą.

Vaikystės prisiminimai ir įkvėpimas

Vilniaus senamiestyje kadaise gyvenusi vietą, kurią prisimena iki pat šiolei: „Vaikystėje labai dažnai laiką leidau pas močiutę. Didžiojoje gatvėje buvo įsikūrusi kavinaitė, kurioje buvo parduodamos šviežios bandelės, verdama kava su kondensuotu pienu, patiekiama kakava ir karštas pienas. Tokia sovietinio palikimo, bet super gera. Močiutė visuomet vesdavosi mane ten… mielai ir šiandien nueičiau! Laikai pasikeitė ir maža mergaitė, kuri su močiute lankydavosi pamėgtoje kavinukėje dabar gali pati pakviesti močiutes su anūkėmis į savo desertinę paskanauti kepinių.

Receptas: Kakaviniai keksiukai su natūralių aviečių kremu ir įdaru

Sumaišau miltus, cukrų, kakavą, kepimo miltelius, sodą ir karštą vandenį. Ten pat įmaišau kiaušinį ir sviestą, išmaišau ir supilstau į keksiukų formeles. Avietes ir cukrų sudedu į puodą ir verdu apie 8min. Nuimu nuo ugnies ir įmaišau vandenyje išbrinkusią želatiną. Taip paruoštas uogas pastatau į šaldytuvą, kad apstingtų. Avietes paverdu ant vidutinės ugnies apie 7 min. Dubenyje suplaku kremą iš mascarpone sūrio, grietinėlės ir cukraus. Į gautą kremą švelniais judesiais dalimis įmaišau puikiai atvėsusias avietes. Kremą sudedu į konditerinį maišelį su pasirinktu antgaliu ir išspaudžiu ant keksiukų.

Tiramisu: daugiau nei desertas

Tiramisu - kur kas daugiau nei desertas. Tai saldi meilės istorija tarp kavos, kakavos, maskarponės ir lengvučių sausainių! Tai nuostabus itališkas desertas, turintis ne tik nepakartojamą skonį, bet ir įdomią istoriją. Tokius pačius jausmus, su didžiule meile ir atsidavimu šį receptų rinkinį ruošė Liucina Rimgailė - receptų knygų autorė, konditerė, verslininkė ir komunikacijos specialistė. Tad šiame rinkinyje rasite įvairiausių tiramisu variantų - nuo klasikinio, kurį gaminti autorė išmoko iš draugo italo, iki kūrybiškų interpretacijų su šokoladu, uogomis, vaisiais ir riešutais. Čia taip pat išmoksite patys pagaminti ir tradicinius „Savoiardi“ („Lady Fingers“, dar vadinamus „Damų piršteliais“) sausainius, ir sveikesnius - be glitimo ir cukraus! Jau nekalbant apie tiramisu versijas be kiaušinių, šilkinius kremus ir netgi pralinė.

tags: #liucinos #desertai #atsiliepimai

Liucinos desertai: skonis, istorija ir socialinė reikšmė