Nelaimingas atsitikimas pietų pertraukos metu darbe: tyrimas, priežastys ir prevencija

Šiame straipsnyje išsamiai aptariami nelaimingi atsitikimai darbe, ypač atkreipiant dėmesį į incidentus, įvykusius pietų pertraukos metu, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) rekomendacijomis. Straipsnyje nagrinėjama nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarka, priežastys ir prevencinės priemonės, siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką.

Nelaimingų atsitikimų darbe apibrėžimas ir klasifikacija

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas apibrėžia nelaimingą atsitikimą darbe kaip įvykį darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, kuris nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu, kurio padarinys - darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Incidentas - įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.

Nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarka

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai reglamentuoja lengvų nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į/iš darbo, incidentų darbe tyrimą. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, nelaimingų atsitikimų darbe N-1, N-2 formos aktų pildymo, kodavimo bei registravimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodiniai nurodymai.

Asmuo, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo ar incidento metu (jeigu pajėgia), ar asmuo, matęs įvykį, privalo apie minėtus įvykius nedelsdamas pranešti padalinio ar įmonės vadovui.

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar incidentui įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo privalo:

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

  • Pirmiausia nedelsdami užtikrinti pirmosios pagalbos suteikimą, o prireikus iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

  • Įvykio vietą išsaugoti nepakeistą. Jeigu pakeitimai įvykio vietoje būtini, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo turi surašyti dokumentus, susijusius su pakeitimais įvykio vietoje - aprašyti įvykio vietą (pagal būtinybę nurodant atstumus, gabaritus, svorį ir pan.), nufotografuoti, esant būtinumui įvykio vietą nufilmuoti, sudaryti tyrimui reikalingą grafinę medžiagą, kad tyrimo eigoje nekiltų dviprasmiškų abejonių dėl įvykio vietos.

  • Sužinoti nukentėjusiojo darbuotojo sužalojimo (traumos) sunkumą. Traumos sunkumą nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios suteikė pirmąją pagalbą ar kuriose sužalotas asmuo gydėsi. Kad sužinoti traumos sunkumą įmonei būtina raštiškai kreiptis į minėtas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, prašant įvertinti darbuotojo traumos sunkumą, bei nurodyti blaivumą/neblaivumą.

Jeigu paaiškėja, kad trauma priskirtina prie sunkių įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas telefonu ar elektroniniu paštu, ar faksu privalo pranešti:

  • Atitinkamos Apygardos prokuratūrai;
  • Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui;
  • Nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovui.

Sunkius nelaimingą atsitikimus darbe, pakeliui į/iš darbo tiria LR valstybinės darbo inspekcijos VDI inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui, darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai bei SODROS atstovui.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Jeigu paaiškėja, kad trauma nepriskirtina prie sunkių, kitaip sakant, jeigu trauma lengva, arba incidento darbe atveju būtina patvirtinti įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu nelaimingą atsitikimą ar incidentą tirsiančią įmonės dvišalę komisiją, sudarytą iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai. Tyrime gali dalyvauti ir pats nukentėjusysis ar jo atstovas.

Įmonės dvišalė komisija, tirdama nelaimingą atsitikimą darbe ar incidentą, privalo:

  1. Apžiūrėti, (nufotografuoti) įvykio vietą (ar ji po įvykio nepakeista). Jei įvykio vietoje padaryti pakeitimai būtina nustatyti, kas joje pakeista, ir gauti iš darbdavio dokumentus: paaiškinimą - kas ir dėl kokių priežasčių pakeista, aktą, kuris buvo surašytas prieš atliekant pakeitimus įvykio vietoje, grafinę medžiagą su reikiamais matmenimis, nuotraukas ir kt., susijusius su įvykio vietos pakeitimu);

  2. Apklausti šalia dirbusius ar įvykį mačiusius asmenis; apklausti patį nukentėjusįjį.

  3. Išsiaiškinti: įvykio aplinkybes, darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumą.

    Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

  4. Surinkti informaciją:

    • Ar darbuotojas buvo apmokytas atlikti tą darbą, kurį vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas;
    • Ar buvo instruktuotas apie saugius darbo metodus. (Jei nelaimingam atsitikimui įvykti turėjo įtakos šalia (kartu) dirbusių asmenų veiksmai, tada būtina išsiaiškinti ir šių asmenų profesinį pasirengimą, apmokymą bei instruktavimą darbų saugos ir sveikatos klausimais);
    • Ar buvo įrengtos reikalingos kolektyvinės priemonės;
    • Ar išduotos reikalingos asmeninės apsaugos priemonės;
    • Ar darbuotojas naudojo jam išduotas asmenines apsaugos priemones. (Jei nenaudojo - išsiaiškinti, kodėl nenaudojo (gal jos neatitiko reikiamo dydžio, nepatogios dėvėjimui ir pan.);
    • Ar buvo patikrinta darbuotojo sveikata kenksmingų / pavojingų veiksnių poveikyje;
    • Patekimą į/prie pavojingos zonos, įspėjamuosius ir informacinius ženklus, įtaisus (jei tai galėjo būti NA priežastimi);
    • Krovinių kėlimo, transportavimo, sandėliavimo principą (ar tai mechanizuotas, ar atliekamas rankiniu būdu) (jei tai aktualu);
    • Kokia įmonėje, darbo vietose susiformavusi praktika dėl krovinių sandėliavimo, krovimo, transportavimo, ar kito darbo atvejais, neapsiriboti vien tik tuo, kaip darbai buvo atliekami įvykio metu;
    • Ar įrenginys tam darbui buvo pritaikytas /nepritaikytas ir techniškai tvarkingas /netvarkingas (jei toks įrenginys buvo NA priežastimi).

  5. Išanalizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis.

  6. Atlikti kitus veiksmus, kurių reikia nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti.

  7. Nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis.

  8. Numatyti prevencines priemones panašiems nelaimingiems atsitikimams išvengti.

Apibendrinti visus surinktus duomenis, susijusius su nelaimingo atsitikimo ar incidento tyrimu, ir surašyti atitinkamus dokumentus: nelaimingo atsitikimo N-1 ar N-2 formos aktą, ar incidento tyrimo aktą. Pažymėtina, kad lengvą nelaimingą atsitikimą darbe ar incidentą reikia ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos.

Surašytą ir dvišalės komisijos narių pasirašytą N-1 ar N-2 formos ar incidento tyrimo aktą (su visa tyrimo medžiaga) perduoti įmonės vadovui susipažinti ir pasirašyti.

Įmonės vadovui pasirašius:

  • Lengvo nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo N-2 formos akto vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo privalo įteikti ar išsiųsti:

    • VDI teritoriniam skyriui;
    • Nukentėjusiajam arba jo atstovui ar jo šeimai;
    • Draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis) (pvz. SODRA).

  • Incidento tyrimas akto vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o vienas akto egzempliorius įteikiamas nukentėjusiajam ar jo atstovui.

Jei nukentėjusysis apie jam įvykusį nelaimingą atsitikimą nenustatytąja tvarka nėra pranešęs įmonės vadovui ar darbdavio įgaliotam asmeniui arba dėl kurio nukentėjusysis netenka darbingumo ne iš karto, toks nelaimingas atsitikimas ištiriamas, jeigu darbdavys gauna nukentėjusiojo arba jo atstovo ar jo šeimos rašytinį prašymą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo.

Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą galėtų sudaryti tokie dokumentai:

  • Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje suteikta nukentėjusiajam pagalba arba kurioje jis gydėsi, pateikta pažyma dėl patirtos traumos sunkumo,
  • Išvados apie kraujo intoksikaciją,
  • Įvykio liudininkų (jei tokie buvo), paties nukentėjusiojo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, medicinos pagalbos suteikimo,
  • Išrašai iš nukentėjusiam privalomų vykdyti darbų saugos ir sveikatos instrukcijų,
  • Techniniai dokumentai - dokumentai apie įrengimų būklę, jų priežiūrą,
  • Kolektyvinės saugos priemonių būklės įvertinimo aktai,
  • Asmeninės apsaugos priemonių išdavimo dokumentai, rizikos vertinimo rezultatai ir pan., darbo laiko apskaitos žiniaraštis,
  • Įmonės darbo tvarkos taisyklės ar darbo (pamainų) grafikas, kur būtų nurodyta nukentėjusiojo darbo pradžia ir pabaiga (dėl įvykių įvykusių pakeliui į darbą ar iš darbo).

Šis sąrašas rekomendacinis. Įmonės dvišalė komisija, tirianti nelaimingą atsitikimą darbe kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, kokius dokumentus, apibūdinančius įvykio aplinkybes ir priežastis, būtina pridėti prie nelaimingo atsitikimo tyrimo akto.

Pietų pertraukos metu įvykę nelaimingi atsitikimai

Pietų pertrauka yra darbuotojo poilsio laikas, kuris nėra įtrauktas į darbo laiką. Tačiau nelaimingi atsitikimai, įvykę pietų pertraukos metu, gali būti tiriami kaip nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo.

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo

LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nustato, jog draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę pakeliui į darbą ar iš darbo. Tokiais įvykiais, įskaitant eismo įvykius, laikomi nelaimingi atsitikimai, įvykę darbuotojui esant tarp darbo ir gyvenamosios vietos, ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu bei kitos darbovietės.

Nedarbingumo išmoka

Jei išlaikomos numatytos sąlygos, darbuotojui nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšomis kompensuojamas nedarbingumas nuo pirmosios dienos, o ligos išmoka siekia 100 proc. kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti.

Pavyzdys: Nelaimingas atsitikimas dėl griuvimo

2015 m. sausio 12 d. lengvą traumą patyrė UAB „XXX“ mūrininkas Vardenis Pavardenis. Eidamas link elektrinės talės darbuotojas užkliuvo už slenksčio ir griuvo. Griūdamas galva atsitrenkė į sieną.

Pagrindiniai veiksmai tiriant šį įvykį darbe:

  1. Įmonės vadovo įsakymu patvirtinti dvišalę komisiją.
  2. Apklausti nukentėjusį darbuotoją.
  3. Apklausti šalia dirbusį darbuotoją bei gamybos padalinio vadovą.
  4. Įvertinti faktinę būklę , ar ji atitinka numatytus saugos reikalavimus.
  5. Įvertinti profesinės rizikos vertinimo dokumentus įvykio vietoje.

Pagrindiniai veiksmai užbaigus įvykio darbe tyrimą:

Surašius nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą, vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo įteikia ar išsiunčia:

  1. Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui;
  2. Nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui;
  3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis);
  4. Kitoms įmonėms, įstaigoms, kurių atstovai dalyvavo tiriant įvykį darbe (jų pageidavimu).

Nelaimingo atsitikimo aplinkybės:

UAB „XXX“ darbuotojas Vardenis Pavardenis dirbo įprastinį darbą - mūrijo gyvenamojo pastato antrame aukšte vidinę pertvarą. Mūrijimui skirtas skiedinys buvo metalinėje talpoje (dėžėje), kurios išmatavimai: 1,5 m x 1,0 m. Metalinė dėžė skiediniu buvo pakraunama pastato pirmame aukšte ir su elektriniu 3 tonų 4kėlimo galios kranu pro perdengime esančią aptvertą angą pakeliama į antrą pastato aukštą, o išnaudojus skiedinį, vėl nuleidžiama į pirmą aukštą pakrovimui. Elektrinės talės judėjimo kelias antrame pastato aukšte buvo per dvi patalpas, kurias skyrė 0,30 m aukščio slenkstis (sija). Išnaudojęs visą skiedinį mūrininkas ėjo link elektros talės įrenginiu nuleisti tuščią tarą į pirmą pastato aukštą. Eidamas užkliuvo už slenksčio (sijos) ir griuvo. Griūdamas galva atsitrenkė į sieną ir patyrė lengvą galvos traumą.

Išgirdęs pagalbos šauksmą bendradarbis Zigmas Zigmaitis skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tyrimo metu nustatyta, kad slenkstis (sija) nebuvo pažymėtas nustatyta tvarka. Taip pat nebuvo įvertinta rizika, kad galimas griuvimas (neįrengtos atitinkamos nuo griuvimo apsaugos priemonės). Darbuotojas avėjo įmonės išduotus tvarkingus, neslidžiais padais, batus, apšvietimas buvo pakankamas.

Nelaimingo atsitikimo priežastys:

Netinkamas darbo vietos įrengimas Patalpas skiriantis slenkstis (kliūtis) nebuvo atitinkamai pažymėtas - buvo rizika jo nepastebėjus nugriūti.

Pažeista: Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95, 37.1.p., kuris nurodo, kad įmonėje vietos, kur darbuotojams kyla susidūrimo su kliūtimis, griuvimo ir daiktų kritimo pavojus, turi būti paženklintos besikeičiančiais juodais ir geltonais arba raudonais ir baltais dryžiais.

Prevencinės priemonės

Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe, būtina:

  • Reguliariai atlikti darbo vietų patikrinimus ir įvertinti riziką.
  • Užtikrinti, kad darbuotojai būtų apmokyti saugaus darbo metodų ir instruktuoti apie galimus pavojus.
  • Aprūpinti darbuotojus reikalingomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir užtikrinti, kad jie jas naudotų.
  • Pažymėti pavojingas vietas ir įrengti įspėjamuosius ženklus.
  • Užtikrinti gerą apšvietimą ir tvarką darbo vietose.
  • Organizuoti reguliarius darbuotojų sveikatos patikrinimus.
  • Žiemos metu ypatingą dėmesį skirti slidumui ir užtikrinti, kad takeliai ir gatvės darbovietėse būtų pabarstyti smėliu ar kitaip užtikrintas geras sukibimas.

Atsakomybė už nelaimingo atsitikimo nuslėpimą

Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir (ar) pareigūnams - nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų. Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų nustatytos pranešimo ar ištyrimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims ir (ar) pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir kitiems darbuotojams - nuo penkių iki keturiolikos eurų.

Konsultacijos nelaimingų atsitikimų tyrimo klausimais

UAB „Darbo partneris“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistai konsultuoja nelaimingų atsitikimų tyrimo klausimais. Konsultacijų metu:

  1. Konsultuojame išsiaiškinant nelaimingo atsitikimo aplinkybes;
  2. Konsultuojame nustatant nelaimingo atsitikimo priežastis;
  3. Patariame pildant bei koduojant nelaimingų atsitikimų N-1 (darbe) bei N-2 (pakeliui į/iš darbo) aktus;
  4. Nurodome kokie kiti dokumentai yra reikalingi nelaimingo atsitikimo ištyrimui;
  5. Teikiame pasiūlymus prevencijos priemonių plano sudarymui.

tags: #nelaimingas #atsitikimas #pietų #pertraukos #metu #darbe

Populiarūs įrašai: