Daiginti Rugiai, Žirniai, Saulėgrąžos: Nauda ir Privalumai

Žiemai įsibėgėjus, vis labiau pradedame ilgėtis šviežių ir maistingų žalumynų. Kol laukiame pirmojo derliaus, galime susikurti mini darželį ant savo palangės ir vos per 7 dienas užsiauginti maistingų salotų namuose. Dauguma mūsų žino, kad maistui gali būti vartojami daiginti kviečiai ir rugiai, o daigintų kviečių želmenų sultys yra labai naudingos sveikatai.

Sėklų daiginimas: nuo ko pradėti?

Bendrąja prasme, daiginti galima beveik bet kurias sėklas. Jų ūgliukais arba tiesiog sudaigintomis sėklomis galima praturtinti daugelį patiekalų. Daiginimui tinka: avinžirniai, lapiniai kopūstai, brokoliai, pipirnės, linai, garžgarstės, liucerna, kviečiai, saulėgrąžos, ridikėliai ir daugelis kitų, vadinamųjų, mikrožalumynų. Sėklas daiginimui galima įsigyti daugelyje sveiko, ekologiško maisto parduotuvėse.

Priemonės sėklų daiginimui

Viena smagiausių sėklų daiginimo proceso dalių yra tai, kad jums beveik nereikia jokių specialių priemonių. Tačiau galima įsigyti specialią daigyklą sėkloms daiginti, kuri labai palengvina visą daiginimo procesą. Daigyklos paprastai būna kelių aukštų, tad užima mažai vietos. Viename aukšte galima daiginti vienokius žalumynus, kitame - kitokius, ir t.t. Taip pat būna specialiai mikrožalumynų daigams auginti skirtas kilimėlis. Tai dažniausiai 100 proc. lino pluošto kilimėlis, kuris puikiai išlaiko drėgmę. Tokio kilimėlio trūkumas - jame galite sudaiginti tik vieną derlių, be to, jis užima kur kas daugiau vietos nei daigykla. Daugumą sėklų galima daiginti tiesiog ant vatos, popierinių rankšluosčių ar vatos diskelių. Tereikia juos sudėti į švarią dėžutę be dangtelio, sudrėkinti ir pasėti sėklas. Kai išdžiūsta, vėl sudrėkinti. Tai puiki alternatyva specialiam daiginimo kilimėliui, tačiau trūkumai lieka tie patys. Kitas būdas - daiginimas didesniame stiklainyje. Tereikia švaraus, geriau platesniu kakleliu stiklainio. Sėklos stiklainyje daiginamos tuo pačiu principu kaip daigykloje. Tik skirtingai nuo specialios daigyklos, reikia būti atidesniems, kad sėklytės nepermirktų ir nesupūtų ar nesupelytų. Visus mikrožalumynus galima auginti įprastai žemėje. Tam puikiai tiks negilus, bet ilgas vazonas ar lovelis. Mikrožalumynams nereikia daug vietos šaknims, nes jie vartojami vos po kelių dienų nuo sudygimo. Auginti žemėje netiks daiginamos sėklos: pupelės, kviečiai, rugiai, avinžirniai ir pan., kadangi šios sėklos yra vartojamos be želmenų, vos išleidusios daigelius.

Sėklų daiginimo būdai

Sėklų daiginimas skiriasi nuo pasirinkto daiginimo būdo. Pateikiame kelis pavyzdžius:

Daiginimas daigykloje ar stiklainyje

  1. Įsigyjame sėklas daiginimui.
  2. Sėklas mirkome vandenyje per naktį.
  3. Išmirkytas sėklas dar kartą gerai nuskalaujame.
  4. Vandenį nupilame.
  5. Sėklas suberiame į stiklainį ir uždengiame marle ar tinkleliu. Jeigu daiginame daigykloje, uždengiame jos dangteliu.
  6. Toliau daiginant kasdien reikia sėklas perplauti vėsiu vandeniu. Stebėkite, kad neliktų pernelyg daug vandens, nes jo perteklius gali supūdyti sėklas arba šios ims pelyti.
  7. Dauguma sėklų sudygsta ir tinkamos vartoti po 7-10 dienų.

Daiginimas ant vatos ar kilimėlio

  1. Įsigyjame sėklas daiginimui.
  2. Sėklas mirkome per naktį.
  3. Išmirkusias sėklas gerai nuskalaujame, nupilame vandenį.
  4. Kilimėlį ar vatą (puikiai tinka ir 3-4 sluoksniai popierinio rankšluosčio) sudrėkiname vandeniu. Neperlaistome. Pagrindas turi būti drėgnas, bet ne plaukti.
  5. Pasėjame sėklytes.

Daiginimas žemėje

  1. Įsigyjame sėklas daiginimui, vazoną ar lovelį bei žemių. Žemės tinka tiek skirtos kambariniams augalams, tiek kompostas daržovių auginimui.
  2. Sėklas mirkome per naktį. Tuomet dar kartą perskalaujame, vandenį nupilame.
  3. Paruošiame vazoną: pripildome žemėmis ir palaistome. Neperliekime. Užteks, jei žemė bus drėgna.
  4. Pasėjame sėklytes ir vos vos užberiame žemėmis. Saulėgrąžas, žirnius, pupeles ar avinžirnius sodinkime giliau. Jų daigeliai stiprūs, stori. Pasodinus paviršiuje iškelia ir išbarsto visas žemes.
  5. Laistome pagal poreikį, kai žemė paviršiuje būna sausa.
  6. Skiname, kerpame arba nupjauname daigelius.

Be abejo, dauguma yra bandę auginti ir puikiai žino, kad galima užsiauginti svogūno laiškų iš pradėjusių dygti svogūnų. Visas salotas, žalumynus, prieskoninius augalus galima auginti ne tik žemėje, tačiau ir vandenyje. Hidroponika vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Mikrožalumynų auginimas, sėklų daiginimas bei daržininkystė vandenyje ypatingai turėtų sudominti šeimas, auginančias vaikus. Visas augimo procesas čia kaip ant delno: nuo sėklytės prasikalimo, šaknelės išleidimo iki galutinio rezultato. Sėklų daiginimas čia galėtų būti prioritetas: greitas rezultatas ypač svarbus dar neturintiems daug kantrybės laukti vaikams.

Taip pat skaitykite: Kaip daiginti žirnius namuose

Daigintų sėklų ir mikrožalumynų nauda

Nors maži, bet galingi - taip galima apibūdinti daigintų sėklų bei mikrožalumynų naudą. Sėklose sukauptos visos svarbiausios augalo maistinės medžiagos bei mineralai. Galima sakyti, kad daigeliuose yra vitaminų bei mineralų koncentratas, palyginti su užaugusiu augalu. Žalumynų teikiama nauda skiriasi priklausomai nuo augalo. Pavyzdžiui, daiginti ridikėliai turi priešuždegiminių ir atsikosėjimą lengvinančių savybių, brokoliai - geležies šaltinis, liucerna - baltymų, pipirnė - vitamino K, o lęšiai - folio rūgšties ir magnio. Visiems mikrožalumynams bei daigintoms sėklos bendra tai, kad jie stiprina imuninę sistemą, juose gausu skaidulų, todėl gerina virškinimą. Yra puikūs antioksidantai, todėl saugo ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio. Mikrožalumynai bei daigintos sėklos vartojami tik termiškai neapdoroti, taip išsaugome ne tik visas maistingąsias medžiagas, vitaminus bei mineralus, tačiau ir skonines savybes. Visi mikrožalumynai bei daigai turi savitą, tik jiems būdingą skonį - vieni aštresni, kiti saldesni.

Ką reikia žinoti apie daigintų sėklų vartojimą?

Optimalus per dieną suvalgomų daigų kiekis - 50-70 g. Prie šio sveiko maisto reikia priprasti: iš pradžių rekomenduojama suvalgyti vieną du šaukštus per dieną, paskui šį kiekį palaipsniui didinti. Mažiems vaikams duoti daigų nepatariama, o vyresnio amžiaus žmonės jų per dieną gali suvalgyti ne daugiau kaip 50 g. Žmonėms, turintiems virškinimo trakto problemų, vartoti daigintus grūdus ir sėklas reikia itin atsargiai. Gliuteno netoleruojantiems, alergiškiems žmonėms geriausia daiginti grikius, kukurūzus, ryžius. Daigelių dydis svarbiausias grūdams: kviečių, rugių, avižų ir miežių daigus geriausia naudoti vos prasikalusius - neleiskite jiems augti aukštesniems nei 1 cm. Ankštiniai augalai maistui gali būti vartojami su mažais, ką tik prasikalusiais daigais ir net 3-5 cm aukščio želmenėliais. Naudingiausi - dvi dienas daiginti daigai iki 0,5 cm aukščio. Aukštesni daigai sveikatai žalos nepadarys, tačiau kai kurių augalų daigai gali turėti mažesnį maistinių medžiagų kiekį ir kartų skonį. Sėklų perplovimas po daiginimo yra būtinas, siekiant užtikrinti jų švarą ir pašalinti galimus mikroorganizmus. Mokslininkų nuomone, 2011 m. gegužės mėnesį keliose Europos valstybėse masiniai apsinuodijimo protrūkiai kilo būtent dėl bakterijomis E. coli užterštų daigintų sėklų naudojimo. Daigus laikykite viršutinėje šaldytuvo lentynoje uždarame, geriausia - stikliniame inde. Prieš tai juos nuplaukite, išdžiovinkite, kad neliktų vandens lašelių. Daigus geriausia sunaudoti per dvi dienas, tačiau vidutiniškai jie gali būti laikomi iki penkių dienų.

Kaip valgyti daigus?

Mitybos specialistai pataria daigus valgyti atskirai ir labai kruopščiai sukramtyti - taip organizmas geriau įsisavins juose esančias naudingas maistines medžiagas. Daigai puikiai dera su vaisiais, daržovėmis, tinka dėti į salotas, įmaišyti į košes, ruošti užpilus, patiekti prie mėsos ar žuvies patiekalų kaip garnyrą. Ankštinių augalų daigai - puikus trintų sriubų pagrindas, o sėklų - tinka sumuštiniams, kokteiliams. Kulinariniai eksperimentai skatina fantaziją, tačiau vertėtų prisiminti, kad daigus netinka vartoti su dideliais kiekiais pieno produktų - tai gali sukelti intensyvų pilvo pūtimą. Norint išsaugoti kuo daugiau vertingų medžiagų aukščiausia terminio apdorojimo temperatūra - 40 C, o laikas - 1,5-3 min. Daigai turi suaugusiam augalui būdingą, tik kiek švelnesnį skonį. Pavyzdžiui, kviečių daigai patiekalams suteikia malonų saldumą, grikių saldumas sumišęs su lengvu žolės prieskoniu, lęšių - su vos jaučiamu aitrumu, sezamų sėklos primena riešutus, kiek karstelėjusios, o daiginti žirniai - sultingi, saldoki ir su aštriu poskoniu.

Receptai su daigintais grūdais ir sėklomis

Štai keletas idėjų, kaip panaudoti daigintas sėklas maistui:

  1. Skanaukite vienus!
  2. Naudokite ant sumuštinių, suvožtinių, lavaše, pitoje ir t.t.
  3. Dėkite į šviežių daržovių salotas.
  4. Pagaminkite kiniškus ar kitokius patiekalus Wok keptuvėje, daigintas sėklas suberiant paskutinę minutę.
  5. Puoškite patiekalus!
  6. Gaminkite glotnučius ir kitokius vaisių ir daržovių kokteilius.
  7. Naudokite ryte kaip „musli“ pusryčiams. Tinka daiginti grikiai, kviečiai, rugiai, avižos ir kiti grūdai.
  8. Paskaninkite troškinius.
  9. Paruoškite desertą su medumi iš daigintų grūdų.

Svarbu atsiminti

Daiginimui tinka beveik visų augalų sėklos, tačiau dažniausiai tam naudojami kviečiai, miežiai žirniai, lęšiai, avinžirniai, saulėgrąžos, linų sėmenys, grikiai, avižos, rugiai, sojos. Svarbu, kad sėklos nebūtų apdorotos termiškai, nes dėl to gali būti praradusios daigumą. Be to, maistui daiginti netinka sėklos, paruoštos sėjai dirvoje, nes jos būna beicuotos.

Taip pat skaitykite: Daiginti kviečiai: receptai ir patarimai

Daigintų grūdų nauda organizmui

Daiginti grūdai ir sėklos turi daugybę naudingų savybių:

  • Normalizuoja rūgščių-šarmų balansą.
  • Valo ir tonizuoja organizmą.
  • Stimuliuoja medžiagų apykaitą ir kraujo gamybą.
  • Stiprina imunitetą.
  • Kompensuoja vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą.
  • Palaiko normalią nervų sistemos veiklą.
  • Reguliuoja gyvybiškai svarbius procesus bet kokiame amžiuje.
  • Didina darbingumą, gerina judesių koordinaciją.
  • Stiprina regėjimą, dantis, plaukus.
  • Mažina cholesterolį, reguliuoja kraujospūdį.

Pažvelkime į kai kurių grūdų ir sėklų specifines savybes:

  • Grikiai: didina hemoglobino kiekį, stiprina kraujagysles, mažina kapiliarų trapumą.
  • Moliūgų sėklos: gerina šlapimo sistemos darbą, naudingas vyrams prostatos ligų profilaktikai ir gydymui.
  • Saulėgrąžų sėklos: normalizuoja rūgščių-šarmų balansą, stiprina nervų sistemą, gerina regėjimą ir odos būklę.
  • Rugiai: gerina širdies ir smegenų darbą, stimuliuoja virškinimo sistemos darbą, lengvina streso pasekmes, gerina odos ir plaukų būklę.
  • Žirniai: žemo kaloringumo ir didelio maistinio vertingumo derinys.
  • Pupos: mažina cukraus kiekį, varo šlapimą, turi priešmikrobinį poveikį, padeda normalizuoti širdies veiklą.
  • Kviečiai: tai vertingiausi daiginti grūdai - ir maistas, ir vaistas. Apie daigintų grūdų naudą žmonija žinojo jau seniai.

Manoma, kad daigintuose grūduose yra gerokai daugiau įprastų vitaminų ir dėl savo padidintos biologinės vertės jie labai naudingi visam organizmui - juk valgoma koncentruota gyvybinė energija ir maistingosios medžiagos, veikiančios mus ląstelių lygiu. Daiginant grūdus juose iš tiesų padaugėja kai kurių vitaminų - B grupės (pavyzdžiui, vitaminų B, B2 ir PP - vidutiniškai 1,5-2 kartus), vitamino E. Daigeliuose atsiranda vitamino C, kurio paprastuose grūduose nėra. Dėl to daigintų kviečių, sojų ar paprastų pupelių maistinė vertė gerokai didesnė nei perdirbtų produktų, nes didesnė dalis naudingųjų medžiagų vis dėlto glūdi grūdo gemale. Specialistai tvirtina, kad daiginti grūdai - tiek kviečių, tiek kitų grūdinių kultūrų - yra galingas organizmo gyvybinių funkcijų stimuliatorius.

Grūdus daiginti būtina atrinkti ir paruošti labai kruopščiai visada turint omeny, jog jie galėjo būti apdoroti kokiomis nors kenksmingomis medžiagomis. Jokiu būdu negalima daiginti grūdų atsargai - šaldytuve juos galima laikyti ne ilgiau kaip 48 valandas. 50-100 g grūdų (tai, tarp kitko, yra rekomenduojama paros norma žmogui) nuskalaukite šaltu vandeniu ir suberkite į plokščią stiklinį, porcelianinį arba emaliuotą indą ne storesniu kaip 2 cm sluoksniu - kad lygiai sudygtų. Grūdus galima paberti tiesiai ant indo dugno, arba ant audinio ar marlės skiautės. Svarbiau grūdus uždengti kokia medžiagine skiaute arba ta pačia marle bei užpilti kambario temperatūros vandeniu iki viršutinių grūdų lygio.

Daigintus grūdus bei ankštinius augalus geriausia valgyti pusryčiams. Taip pat svarbu atminti, kad kai kurių ankštinių augalų sudygusiose sėklose esama sveikatai kenksmingų medžiagų, kurios, pakaitinus, suyra. Daigintus grūdus sumalkite mėsmale ir pridėkite bet kurių iš minėtų produktų. Daigintus grūdus sumalkite mėsmale, sūrį - sutarkuokite. Vaisius smulkiai supjaustykite. Reikės: 1/2 stiklinės tris paras daigintų kviečių grūdų, 2 šaukštelių sezamų arba kokių nors kitų sėklų, medaus. Sėklas susmulkinkite ir suberkite ant daigintų grūdų. Daigintas sojas pavirkite 3 minutes ir nuskalaukite vandeniu. Salotų lapus susmulkinkite, suberkite ant jų žirnelius, sudėkite sojas. Apliekite majonezu. Iš daigintų grūdų galima susimalti miltų ir barstyti jais salotas, košes. Sudygusių ir padžiovintų miežių miltai itin naudingi diabetikams. Sudygusius miežius reikia padžiovinti ir susmulkinti mėsmale arba kavamale. Tada šliūkštelėti truputėlį šalto vandens, užpilti verdančiu vandeniu ir dar kelias minutes pavirti. Daigintų avižų gėrimas irgi pasižymi sveikatinančiomis savybėmis. Grūdus reikia sumalti mėsmale arba kavamale, atskiesti šaltu vandeniu, užlieti verdančiu ir virinti 1-2 minutes. Dar 20 minučių kisielius turėtų „bręsti“.

Taip pat skaitykite: Receptai su grikiais

Daigintos sėklos maistui vartotos jau prieš kelis tūkstančius metų. Manoma, kad pirmieji jas valgyti pradėjo kinų jūreiviai, plaukę Jangdze ieškodami naujų žemių. Jų turimos pupelės nuo drėgmės pradėjo dygti, bet maisto stigo. Tačiau jūreiviai pastebėjo, kad sudygusios pupelės ne tik skanios, bet suteikiančios jėgų. Ir dabar Azijoje labai populiarios įvairios daigintos sėklos bei ūgliai.

Kūčių vakarienei kiekvienas lietuvis ruošiasi skrupulingai ar pas močiutę kaime, ar likimo nusviestas į Ameriką. O jau pats Kūčių pavadinimas yra kilęs nuo pagrindinio šios šventės patiekalo - kūčia. Šiam svarbiausiam Kūčių patiekalui pagaminti buvo daiginami ir šutinami kviečiai, miežiai, rugiai, grikiai, žirniai, pupos, riešutai, aguonos, kanapės. Juos užpildavo medumi pasaldintu vandeniu, tai vadinta miešimu (aguonų pienas). Kūčia buvo skirta prosenių vėlėms vaišinti. Pirmus kąsnius ir gurkšnius visada paaukodavo vėlėms bei derliaus dievybėms. Kūčia vaišintos bitės. Taip buvo seniau. Bet ir dabar koks gi Kūčių stalas be daigintų kviečių su medumi?

Mūsų kaimynėje Lenkijoje daigintos sėklos maistui vartojamos plačiai. Tai ne tik žaliavalgių ar vegetarų maistas. Daigintos sėklas maistui dažniausiai vartoja išsilavinę, didesnių pajamų, jaunesnio ir vidutinio amžiaus didmiesčių gyventojai.

Vis tik daigintos maistui sėklos labai apibendrintas pavadinimas. Panašiai kaip žodis „daržovės“. Aš skirčiau net keturias daigintų maistui sėklų grupes pagal skonines savybes:

  1. Ankštinių augalų sėklos. Pačios populiariausios pasaulyje yra spindulinės pupuolės. Taip pat daiginama įvairūs lęšiai, avinžirniai, žirniai, sėjamieji vikiai, adzuki pupelės ir pan. Tokios daigintos sėklos itin švelnaus skonio, primenančios sunokusius žalius daržo žirnelius. Tai baltymingos sėklos, labai tinkančios papildyti vegetariškai besimaitinančių žmonių mitybą. Daiginimo proceso metu sėklose pasikeičia baltymų savybės, kiekis bei kokybė, todėl organizmas gali lengviau juos pasisavinti. Tiriant daigintus maistui lęšius, pupeles bei žirnius nustatyta, kad daiginimas pakeičia kiekybinę ir kokybinę fenolinių junginių sudėtį. Itin skanūs įvairių daigintų ankštinių sėklų mišiniai.
  2. Daigintos sėklos, maistui vartojamos žalios, neapdorotos termiškai. Jos panašios ir vartojamos kaip salotos ar žalumynai, bet mitybine verte daug pranašesnės. Tai tiesiog vitamininės bombelės. Jose gausu ne tik priešvėžinių medžiagų, bet taip pat geležies, vario, mangano. Daigintų sėklų karalienės - liucernos sėklos. Jos vienos labiausiai mėgstamų pasaulyje. Šiai grupei priskirčiau ridikėlius, dobilus, rytinius ožiarūčius, ožrages, garstyčias, brokolius ir kitų kopūstinių augalų sėklas. Taip pat daigintas česnakų, porų ar svogūnų sėklas (Taip taip… Šie augalai dauginasi ne tik skiltelėmis). Šių sėklų skonis labai įvairus. Daigintos liucernos, dobilai, ožiarūčiai ar brokoliai yra švelnaus, nedominuojančio skonio. Tuo tarpu ridikėliai ar garstyčios patiks mėgstantiems valgyti aštriai. Tobulai tinka (vegetarams neskaityti) prie kaimiškų rūkytų lašinukų. Šios grupės sėklas vienija traški, sultinga tekstūra.
  3. Daiginti grūdai. Tai daiginti paprastieji, kamut ir spelta kviečiai, rugiai, ryžiai, belukštės avižos, miežiai. Kviečių daigeliai - tikras vitamino E koncentratas. Beje, maistui vartoti grūdus naudingiau tada, kai aiškiai matoma jų šaknelė, o ne vos vos sudygusius. Kadangi daiginti grūdai Lietuvoje pradėti vartoti pirmiausiai, jų nauda žmogaus organizmui daugeliui žinoma.
  4. Kitos daigintos unikalaus skonio sėklos - grikiai, kuriuose vitamino C bei B grupės vitaminų žymiai daugiau nei nedaigintuose, aminorūgščių kiekis grikių daiguose keturis kartus didesnis nei grikių kruopose; saulėgrąžos, vertinamos dėl itin švelnaus skonio; burnočiai, dažnai mokslininkų vadinami supermaistu, nes juose gausu mikro bei makroelementų, puiki nepakeičiamųjų aminorūgščių sudėtis ir kiekis.

Ar visas sėklas galima daiginti? Ne. Dėl kai kuriose iš jų esančių toksiškų glikozidų nerekomenduojama daiginti bulvinių šeimos ir ankštinių šeimos pelėžirnių (Lathyrus) genties augalų sėklų. Taip atkreipčiau dėmesį, kad dėl tos pačios priežasties geriau nedaiginti Lietuvoje įprastai auginamų raudonžiedžių (Phaseolus coccineus) ir daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris).

10 būdų kaip panaudoti daigintas sėklas maistui:

  1. Skanaukite vienas!
  2. Tinka ant sumuštinių, suvožtinių, lavaše, pitoje ir t.t.
  3. Šviežių daržovių salotoms.
  4. Kitiems daržovių patiekalams.
  5. Kiniškiems ar kitokiems patiekalams gaminti Wok keptuvėje, daigintas sėklas ten suberiant paskutinę minutę.
  6. Troškiniams.
  7. Glotnučiams ir kitokiems vaisių ir daržovių kokteiliams.
  8. Ryte kaip „musli“ pusryčiams. Tinka daiginti grikiai, kviečiai, rugiai, avižos ir kiti grūdai.
  9. Daigintos sėklos nepamainomos patiekalų puošybai!
  10. Daiginti grūdai tinka kaip desertas su medumi.
  11. Daigintų sėklų likučius meiliai sudoroja zebrinės amadinos (paukštininkai jas daigina specialiai), o subertus į žemę ir paaugusius daigelius godžiai šlamščia katės.

Grūdus daiginti būtina atrinkti ir paruošti labai kruopščiai visada turint omeny, jog jie galėjo būti apdoroti kokiomis nors kenksmingomis medžiagomis. Jokiu būdu negalima daiginti grūdų atsargai - šaldytuve juos galima laikyti ne ilgiau kaip 48 valandas. 50-100 g grūdų (tai, tarp kitko, yra rekomenduojama paros norma žmogui) nuskalaukite šaltu vandeniu ir suberkite į plokščią stiklinį, porcelianinį arba emaliuotą indą ne storesniu kaip 2 cm sluoksniu - kad lygiai sudygtų. Grūdus galima paberti tiesiai ant indo dugno arba ant audinio ar marlės skiautės. Svarbiau grūdus uždengti kokia medžiagine skiaute arba ta pačia marle bei užpilti kambario temperatūros vandeniu iki viršutinių grūdų lygio.

Daiginti grūdai - aukštos biologinės vertės produktas. Jie suteikia mūsų organizmui labai daug jėgų, nes būtent augalui dygstant suaktyvėja gyvybinė energija. Sudaiginti grūdai yra "gyvi", todėl žmogaus organizmui teikia labai daug energijos. Be to, "gyvieji" produktai organizme sukelia šarmines reakcijas, kurios sulėtina oksidacijos procesus, skatinančius organizmo senėjimą ir ligų vystymąsi. Gležnuose įvairių augalų daigeliuose daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių dabar labiausiai trūksta mūsų organizmui. Daigintų grūdų ir sėklų galima nusipirkti maisto prekių parduotuvėse arba susidaiginti patiems.

#

tags: #daiginti #rugiai #zirniai #saulegrazos #nauda

Populiarūs įrašai: