Šakočių kepimas pagal užsakymą: tradicijos, skonis ir unikalumas
Šakotis - ne tik konditerijos kepinys, bet ir tradicinis lietuvių desertinis patiekalas, kuris gaminamas plonais sluoksniais užpilant tešlą. Tai vestuvinė puošmena ir skanėstas, nes Lietuvoje tai yra vienas dažniausių vestuvėms ruošiamų desertų. Šakotis, kaip kibinai, koldūnai ar cepelinai, jau nuo senų laikų yra neatsiejamas lietuvių šventinio stalo gardėsis. Šis desertas - unikalus lietuvių tautos pasiekimas ir paveldo produktas. Šis spygliuotas gražuolis yra laikomas lietuvių kulinarijos istorijos dalimi, apsukrių namų šeimininkių, vestuvių gaspadynių ir amatininkų meistriškumo simbolis.
Šakočio istorija ir kilmė
Šakotis, dar žinomas kaip „Baumkuchen“ arba „šakočių medis“, Lietuvoje tapo vienu iš simbolinių šventinių desertų. Šis desertas atkeliavo iš Vokietijos XV a. ir per laiką tapo neatsiejama lietuviškos kulinarijos dalimi, ypatingai populiarus per vestuves, krikštynas ir jubiliejus.
Pirmoji knyga, kurioje minimas šakotis (Baumkuchen) ir pateikiamas jo receptas, buvo parašyta 1581 metais ir vadinosi „Ein new Kochbuch”. Manoma, kad į Lietuvą šakotis atkeliavo XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ir kepamas vienuolynuose. Vienuolynuose radosi ir Lietuvoje prigijo daugelis skanėstų. Šis plačiai po šalį paplitęs desertas greičiausiai perimtas iš vokiečių tautos. Kartais jis yra dar vadinamas šnekamojoje kalboje gan paplitusiu pavadinimu - Bankuchenu (vok. Baumkuchen). Šis bankucheno pavadinimas yra kilęs iš vokiško desertinio patiekalo pavadinimo Baumkuchen, kuris veikiausiai ir buvo šakočio pirmtakas ir konditerinio amato meistrų įkvėpėjas. Slapta ar vieša paslaptis, bet lietuviškas tautinis šakotis greičiausiai yra vokiečių gaminamo žinomo patiekalo atmaina. Vokiška jo reikšmė - medis + pyragas. Tai normalu ir net labai smagu, kad iš kaimynų perimame geriausias konditerines mintis ir skonius. Tokį pat konditerinės kultūros eksportą ir patys teikiame bei džiaugiamės, kai mūsų tautinis patiekalas prigyja ar yra mėgstamas kitose šalyse. Aišku, patiekalai svečioje šalyje dažniausiai prigyja su tam tikromis vietinėmis skonio meistrų modifikacijomis pagal žmonių pomėgius ir maitinimosi įpročius. Cepelinai, nors yra labai lietuviškas patiekalas, bet cepelinų kilmė veikiausiai irgi vokiška (juk pavadinimas cepelinas kilo nuo vokiečių Zeppelin).
Šakočio gamybos procesas
Šakočio kepimas - tai ilgas ir kruopštus procesas, reikalaujantis patirties ir įgūdžių. Šiais laikais šakočių gamyba įgauna ir visai kitą - industrinį mastą, nors šakočių amatininkų ir meistrų dar yra išlikę. Pirmiausia su cukrumi sumaišomas sviestas ( „iš bėdos” gali būti ir margarinas), bet akcentuojame sviestą. Tai nuo seno įprasta ir skanu. Po to dedami miltai, kiaušiniai, grietinė ir viskas išplakama. Eiliškumo laikytis nebūtina. Tada pilama tešla. Ją reikia pilti kepimo krosnyje su besisukančiu pagrindu arba ant specialiai tam paruošto iešmo. Ant ankstesnio jau iškepusio sluoksnio uždedamas plonas sluoksnis tešlos, kuri sukant iešmą kepama, kol įgyja būdingą auksinį atspalvį. Tuomet vėl uždedamas sluoksnis tešlos ir vėl kepama ir taip šis šakočio gamybos ciklas kartojamas tol, kol šakotis pasidaro norimo dydžio ir skersmens. Taip atsiranda šakočio rievės, kaip tikrame medyje. Taip galima suskaičiuoti, kiek kartų šakotis buvo užpiltas. Tešla yra veikiama krosnies skleidžiamos aukštos temperatūros ir sustingsta. Tešlos likučiai krenta ant apačioje esančios skardos.
Ingredientai ir sudėtis
Pati geriausia sudėtis: aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, tikras sviestukas, grietinė, kiaušiniai, vanilinis cukrus.
Taip pat skaitykite: Tailandietiško padažo improvizacijos virtuvėje
„Šlapaberžės Konditerija“ šakotį gamina iš natūralių ingredientų: šviežių kaimiškų kiaušinių, sviesto, grietinės ir kvietinių miltų, be konservantų.
Žvagulių šeimos šakočių sudėtyje taip pat yra tikri, natūralūs produktai: sviestas, kiaušiniai, pienas, grietinė ir t.t.
Šakočio formos ir dydžiai
Šakotis gali būti žemas, aukštas ar labai aukštas, cilindro formos, tuščiaviduris šakotas. Toks šakotis - tradicinis istorinės Lietuvos gastronomijos produktas.
Paprastai šakočiai būna cilindro formos. Cilindro forma iš dalies nusako ir gamintojo meistriškumo lygį, nes tokiam šakočiui pagaminti reikalingos specialios priemonės, bet yra žinomas ir paprastesnis šakočio variantas, kuomet sluoksniai gaunami horizontalūs ir plokšti. Toks šakotis gaminamas be iešmo. Ant kepimo skardos dedama tešlos ir kepama. Kuomet vienas sluoksnis iškepamas, tada dedamas naujas tešlos sluoksnis ir vėl kepamas, kol šakotis pasidaro reikiamo dydžio ir storio. Toks pyragas įprastai vadinamas plokščiuoju šakočiu. Jį pasigaminti ar bent pamėginti iškepti gali kone kiekvienas, nes plokščiasis šakotis gali būti gaminamas ir namų sąlygomis (pvz.: orkaitėje).
Žvagulių šeima kepa ne tik įvairių skonių, bet ir dydžių: mažus (0,4-0,6 kg), didelius (0,9-1,2 kg), šventinius (2-3kg) ir vestuvinius (6-7 kg) šakočius.
Taip pat skaitykite: Patarimai pradedantiesiems kepėjams
Šakočio dekoravimas
Įprasta puošyba - šakotis, aplietas šokolado arba baltu glajumi ir papuoštas gėlytėmis. Priimami užsakymai proginiams šakočiams. Šakočiai, aplieti šokolado arba baltu glajumi ir papuošti gėlytėmis. Su purios varškytės ar obuoliukų su cinamonu įdaru.
Šakočių įvairovė ir skoniai
Galima įsigyti pačių įvairiausių saldumynų pačiais įmantriausiais pavadinimais, bet kartais taip norisi sugrįžti į vaikystę ir prie arbatos ar kavos atsilaužti gabalėlį šakoto vaikystės skonio. Šventinis stalas irgi kažkoks nepilnas be „bankucheno”. Galima viską pakeisti, bent akimirkai sugrįžti į vaikystę, o ant šventinio stalo padėti įprastą ar pagal Jūsų pageidavimus puoštą šakotą natūralų vaikystės prisiminimų skonio gražuolį.
Žvagulių šeima kepa ne tik natūralius sviestinius šakočius, bet turime pasiūlyti ir populiaresnių medaus, romo ar klasikinio skonio šakočių. Vieninteliai Lietuvoje kepame šakočius su kietuoju sūriu.
Šakočiai pasaulyje
Šakočiai - ne tik tradicinis lietuviškas kepinys. Jau kalbėjome apie bankuchenus Vokietijoje, bet pasidairę po pasaulį, pamatysime, kad į šakočius panašius kepinius kepa ir kitose šalyse ir nebūtinai Europoje. Galime išskirti Japoniją, Švediją, Portugaliją, Vengriją, Rumuniją, Baltarusiją, Lenkiją, Latviją. Aišku, skirtingose šalyse šie gaminiai skiriasi, nes jie turi tik tai šaliai būdingų tradicinių konditerinių bruožų.
Nuo tradicinio lietuviško šakočio lenkiškas ir vokiškas skiriasi tik savo forma, o kepimo procesai yra labai panašūs. Vokiškas gali būti visai be spyglių, o lenkiškasis greičiausiai neturės tokių smulkių spyglių kaip lietuviškas.
Taip pat skaitykite: Klasikiniai kavos receptai
Šakočių kepimas pagal užsakymą: kur įsigyti?
Ieškote šakočių Vilniuje ar Trakuose? Pats skaniausias šakotis yra didelis, spygliuotas, aukso spalvos, cilindro formos ir traškus. Tokius šakočius siūlome įsigyti įvairiausiomis progomis, o mažesnius, bet irgi spygliuotus ir traškius siūlome įsigyti ir be progos. Tiesiog prie kavos ar arbatos. Skambinkite, pageidaukite, užsakykite: +37069061010.
Jeigu norite paragauti tradicinio šakočio, užsisakykite internetu ir mes pasirūpinsime, kad jis būtų pristatytas šviežias ir skanus tiesiai į jūsų namus. Jei negalite apsispręsti, ar norite paragauti tradicinio šakočio, ar švelnių biskvitinių grybukų, Šlapaberžės Konditerija turi puikų sprendimą - šakočio krepšelį, užpildytą gardžiais biskvitiniais grybukais. Šis unikalus desertas ne tik išskirtinai skanus, bet ir elegantiškai papuoš bet kurį šventinį stalą.
Šakočių meistrai
„Šakočių meistrai“ - tai prekės ženklas, gyvuojantis nuo 2021 metų, nors kepykla veikia nuo 1995 metų. Kepykla įsikūrusi Juodupėje, prie Latvijos sienos. „Šakočių meistrai“ puoselėja tautinį paveldą - tiek sviestinis šakotis, tiek rankų darbo Juodupės baravykas turi tautinio paveldo sertifikatą. Šakotis taip pat turi aukso medalį ir yra apdovanotas Lietuvos 100-mečio maisto produkto vardu.
„Šakočių meistrai“ kiekvieną savaitgalį nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o kartais ir žiemą, lankosi skirtinguose miestuose, dalyvaudami mugėse ir parodose. Jie taip pat veda edukacijas, kviesdami užsiregistruoti ir atvykti pas juos - išmokti kepti šakotį.
Edukacinės programos ir degustacijos
Norite išskirtinės pramogos savo šventės metu? „Romnesa“ atvyks į Jūsų pageidaujamą vietą su mobilia krosnimi ir parodys šakočio kepimo programą, leisdami patiems išmėginti jėgas kepant šakotį atviroje ugnies kaitroje. Kaina - 500 € + 0,85 € už km. Sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite gamybos procesą.
Atsakymus į klausimus, iš ko ir kaip kepamas šakotis, kuo skiriasi šakotis nuo „baumkūcheno“, kokį šakotį mūsų protėviai kepė akmens amžiuje, koks buvo mėgstamiausias legendinės kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas, galima sužinoti restorane „Romnesa“. Be to, tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur galite paragauti atviroje židinio liepsnoje savo pačių iškepto šakočio. Programos metu ne tik sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite visą gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvausite ir, žinoma, ragausite. Pramoginėje degustacijoje svečiams patiekiama dar bent dviejų rūšių įmonės „Romnesa“ keptų tradicinių skanėstų. Tai puiki galimybė paskanauti kitokių šakočių. Trukmė - apie 1 val. Programos kaina - 175 € / grupėms iki 25 asm.
Edukacinės programos „Parodomasis šakočio kepimas“ metu sužinosite šio gardėsio atsiradimo istoriją, kaip ir iš ko jis kepamas, kuo skiriasi nuo kitų šalių analogiškų desertų, pavyzdžiui, vokiečių „baumkūcheno“, ir daug kitų įdomių dalykų. Be to, Jūs ne tik gyvai pamatysite visą gamybos bei kepimo procesą, bet ir patys jame dalyvausite! Po profesionaliai įgarsinto video filmo peržiūros šakočių kepėja patikrins naujas dalyvių žinias apie šakotį, užduodama įvairius klausimus. Geriausiai atsakiusių lauks staigmenos. Programos metu taip pat skanausite savo pačių kepto šakočio, mėgausitės kava, arbata bei ragausite kitų „Romnesoje“ kepamų šakočių. Parodomasis šakočio kepimas nepaliks abejingų. Tai ne tik saldi pramoga, bet ir galimybė įgyti naujų žinių apie Lietuvos kulinarinį paveldą. Programa vyksta šalia sodybos esančiame restorane „Romnesa Druskininkai“. Programos kaina - 175 € grupėms iki 25 asm.
Šakočių muziejus
2015 m. gegužės mėn. rekordinio šakočio kepimo proga buvo atidarytas pirmasis ir vienintelis pasaulyje Šakočių muziejus, kuriame iki šiol eksponuojamas analogų neturintis šakotis - Gineso rekordininkas. Pastarojo aukštis - net 3 m 72 cm, o sveria šis milžinas beveik 86 kg!
Muziejuje eksponuojami lietuviško šakočio analogai, kepami užsienio šalyse: Vengrijoje, Švedijoje, Japonijoje, Lenkijoje ir kitur.
Konkurencija ir kokybė
Turime labai daug šakočių gamintojų. Atrodo gerai. Konkuruojama ir šakočio kaina, ir forma ar pakuote, o mes sakome: žiūrėkite sudėtį. Pas mus viskas paprasta ir aišku. Aiški tikra sudėtis, kur naudojamas ne margarinas, o sviestas su išsaugota tradicine gamybos technologija. Šis šakotis patiks tiems, kas pasiilgo tradicinio paprastumo ir nuoširdaus nepridėtinio skonio.
tags: #šakočių #kepimas #užsakymui