Mokymai vyresniems nei 60 metų: galimybės, projektai ir nauda
Visuomenė sensta, o tai reiškia, kad vis daugiau dėmesio reikia skirti vyresnio amžiaus žmonių poreikiams. Vienas iš svarbiausių aspektų - mokymosi galimybės, kurios padeda senjorams išlikti aktyviais, įsitraukusiais į visuomenę ir gerinti savo gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptariamos įvairios mokymų galimybės vyresniems nei 60 metų asmenims Lietuvoje, projektai, iniciatyvos ir nauda, kurią jie teikia.
Demografiniai pokyčiai ir senėjimo iššūkiai
Gyventojų senėjimas didelėje dalyje Europos šalių prasidėjo jau XIX a. pabaigoje ir vyksta visą XX a. Kaip demografinis senėjimas yra įvardijamas pagyvenusio amžiaus žmonių skaičiaus ir jų dalies bendrame gyventojų skaičiuje didėjimas. Šis procesas yra visiškai unikalus, nes iki XX a. demografinėje istorijoje nebuvo žinoma tokių raidos etapų, kuomet senų žmonių dalis didėtų, o jaunimo - mažėtų ir tai vyktų dėl žemo gimstamumo ir mirtingumo.
Eurostato duomenimis, Lietuvos visuomenė sparčiai sensta - kas penktas šalies gyventojas vyresnis negu 60 metų. Oficialios statistikos duomenimis 2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 857 tūkst. nuolatinių gyventojų, iš jų 793 903 (27,7 proc.) vyresni nei 60 metų. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis prognozuojama, kad 2030 m. 60 metų ir vyresnių gyventojų Lietuvoje skaičius bus 29 proc., o 2060 m. - 37 proc.
Greitai senstančioje visuomenėje vyresniems ir senyvo amžiaus žmonėms tenka nuo septynių iki dešimties kartų didesnės išlaidos sveikatos priežiūrai nei jaunesniems žmonėms. Todėl itin svarbu užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų galimybių išlikti sveiki, aktyvūs ir įsitraukę į visuomenės gyvenimą. Vienas iš būdų tai pasiekti - sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą.
Kodėl svarbu mokytis vyresniame amžiuje?
Senėjimas paprastai suprantamas kaip visi žmoguje vykstantys ir nulemti, su amžiumi susiję, pokyčiai, atsirandantys individui pasiekus biologinę brandą. 21 a. senėjimas yra vienas iš aštriausiai visuomenę veikiančių faktorių, aktyviai ir visapusiškai nagrinėjamas beveik visų sričių mokslininkų. Pats senėjimas yra kompleksinis, visas asmens gyvavimo sritis paliečiantis procesas, todėl ir yra taip sunkiai nusakomas ir apibūdinamas. Mokymasis vyresniame amžiuje turi daug privalumų:
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
- Socialinė integracija: Mokymai suteikia galimybę susitikti su naujais žmonėmis, bendrauti ir dalyvauti bendruomenės veikloje. Tai ypač svarbu vienišiems senjorams, kuriems trūksta socialinių kontaktų.
- Psichinė sveikata: Mokymasis stimuliuoja smegenų veiklą, padeda išlaikyti atmintį ir kognityvinius gebėjimus. Tai gali padėti išvengti demencijos ir kitų su amžiumi susijusių ligų.
- Fizinė sveikata: Kai kurie mokymai, pavyzdžiui, mankštos ar šokių pamokos, gerina fizinę sveikatą, stiprina raumenis ir kaulus, didina ištvermę ir lankstumą.
- Savirealizacija: Mokymasis leidžia senjorams atrasti naujus pomėgius, tobulinti įgūdžius ir jaustis naudingais. Tai padidina pasitikėjimą savimi ir gerina gyvenimo kokybę.
- Naujų technologijų įvaldymas: Mokymai padeda senjorams išmokti naudotis išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ir kitomis technologijomis, kurios palengvina kasdienį gyvenimą ir leidžia bendrauti su artimaisiais.
Statistikos departamentas 2006 m. antrąjį ketvirtį pirmą kartą atliko perėjimo nuo darbinės veiklos prie pensijos tyrimą, kurio metu buvo apklausiami 50-69 metų amžiaus gyventojai. Tiriamieji buvo klausiami, kuo norėtų užsiimti. Du trečdaliai apklaustųjų buvo pasyvūs ir atsakė, jog jokios veiklos nepageidauja, trečdalis apklaustųjų norėtų kuo nors užsiimti. Todėl svarbu skatinti senjorus aktyviai dalyvauti mokymuose ir kitose veiklose, kurios padeda išlikti aktyviais ir įsitraukusiais į visuomenę.
Mokymosi galimybės Lietuvoje
Lietuvoje yra daug įvairių organizacijų ir iniciatyvų, kurios siūlo mokymus vyresniems nei 60 metų asmenims. Štai keletas pavyzdžių:
KURSUOK.lt platforma
2024 m. aktyvuota prieiga prie KURSUOK - vieno langelio principu veikiančios nacionalinės suaugusiųjų švietimo platformos, kuri vienija patikimus mokymo paslaugų teikėjus. Finansavimas mokymuisi skiriamas pagal valstybės prioritetines sritis: net 50 proc. programoms plėtoti numatyto valstybės finansavimo skiriama skaitmenines kompetencijas ugdysiančioms programoms. Valstybės lėšomis taip pat finansuojamos programos, skirtos tobulinti suaugusiųjų raštingumo, daugiakalbystės, matematines, inžinerijos, mokymosi mokytis ir kt. kompetencijas.
KURSUOK.lt platformoje prisijungę prie informacinės sistemos, būsite identifikuojami per sąsajas su valstybės registrais, kad būtų užtikrinta, jog atitinkate finansavimui gauti keliamus reikalavimus. 18 - 65 m. amžiaus užimti asmenys (dirbantys pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, arba yra savarankiškai dirbantys asmenys), kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba užsieniečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.
Pasinaudojus finansavimo galimybe per KURSUOK platformą ir išnaudojus visą 500 EUR dydžio mokymosi krepšelį, valstybės finansavimą kitai programai vėl bus galima gauti ne anksčiau nei po 5 metų. Mokymų organizatoriai kviečiami aktyviai teikti įvairias programas, skirtas gilinti suaugusiųjų bendrąsias ir profesines kompetencijas. Sistemoje mokymosi programas gali skelbti Švietimo ir mokslo institucijų registre registruoti teikėjai, kurių mokymosi programa Neformaliojo švietimo programų registre buvo įvertinta teigiamai pagal sistemos kokybės užtikrinimo nuostatas.
Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas
Suaugusiųjų neformaliajam švietimui Individualių mokymosi paskyrų sistemoje iki 2030 m. bus skirta daugiau nei 58 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Europos socialinio fondo lėšų. Tai sudarys sąlygas daugiau nei 100 tūkst. asmenų dalyvauti kompetencijų plėtojimo programose. KURSUOK.lt platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“, kurio tikslas - skatinti suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą, kuriant vieningą mokymosi visą gyvenimą informacinę sistemą ir sukuriant mokymosi galimybes. Projekto „Mokykis visą gyvenimą“ pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą “Naujos kartos Lietuva” įgyvendinimui planuojama skirti daugiau nei 18,4 mln.
Trečiojo amžiaus universitetai (TAU)
Tai populiari mokymosi forma tarp senjorų. TAU siūlo įvairias paskaitas, seminarus ir praktinius užsiėmimus įvairiomis temomis - nuo istorijos ir kultūros iki kalbų ir kompiuterinio raštingumo. TAU suteikia galimybę mokytis naujų dalykų, susitikti su bendraminčiais ir dalyvauti bendruomenės veikloje.
Nordplus projektas Nr. NPAD-2020/10040 “AMŽIUS- NE KLIŪTIS II” - tai projektas su 10 partnerių iš Latvijos, Estijos, Lietuvos trečiojo amžiaus universitetų, mokyklų, senjorų klubų ir asociacijų.
Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“
LPS „Bočiai“ aktyviai dalyvauja gerinant vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę ir mažinant atskirtį.
2023 m. LPS „Bočiai“ pradėjo vykdyti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą VAŽ-03592 „Lietuvos pensininkų sąjunga “Bočiai“ bendrijų veiklos skatinimas“.
Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti
2023 metais LPS „Bočiai“ kartu su trimis partneriais VšĮ: „Sėkmės idėja”, “Bendra mintis” ir “Prie Raubonių malūno” teikė paraišką SADM ir laimėjo 2 metų projektą JVAŽ-06443 „Išmani kartų draugystė“, kuris startuos 2024 metais. Svarbiausias tikslas - pateikti žinias visoms Bočių skyriams ir senjorų susibūrimo taškams Lietuvoje, išmokyti senjorus naudotis išmaniosiomis technologijomis kasdieniniame gyvenime ir paruošti jaunimo grupes galinčias padėti vyresniems.
Savivaldybių projektai
Daugelis savivaldybių įgyvendina projektus, skirtus senjorų užimtumui ir socialinei integracijai didinti. Tai gali būti įvairūs mokymai, renginiai, klubai ir kitos veiklos.
Pavyzdžiui, Kėdainių rajono savivaldybė finansuoja projektus, skirtus senjorų saviraiškos ir kūrybiškumo plėtojimui. 2025-10-01 iki 2025-12-19 planuojamas projektas „Senjorų saviraiškos ir kūrybiškumo plėtojimas per M.K.“. Pagrindinė projektu sprendžiama problema - nepakankamas senyvo amžiaus asmenų užimtumas ir socialinė integracija. Įgyvendinant projektą numatoma vykdyti mankštas ant kilimėlio, mankštas baseine, linijinių šokių studijos, vokalinio ansamblio studijos užsiėmimus, siuvimo mokymų „Siuvinių kraitelė bičiuliams“ užsiėmimus, rankdarbių studijos užsiėmimus, italų kalbos mokymus „La Vita e Bella“ bei dviejų lygių anglų kalbų mokymus „Anglų kalba per dramą“, dvi aktyvios ir sveikos gyvensenos stovyklas Palangoje bei Druskininkuose ir du bendrus renginius, įgyvendinamus kartu su projekto partneriais.
Kėdainių rajono savivaldybė taip pat finansuoja projektus, skirtus nelaimingų atsitikimų ir traumų prevencijai, savanoriškai ir bendruomeninei veiklai skatinti.
Kitos organizacijos ir iniciatyvos
- Bibliotekos: Daugelis bibliotekų siūlo kompiuterinio raštingumo mokymus senjorams.
- NVO: Įvairios nevyriausybinės organizacijos organizuoja mokymus ir renginius senjorams.
- Privatūs kursai: Yra daug privačių įmonių, kurios siūlo įvairius kursus senjorams - nuo kalbų iki kompiuterinio raštingumo.
Išmaniųjų technologijų mokymai
Dėl greitos kaitos informacinių technologijų srityje, didžiosios dalies galimų naujų, o ir senų narių nepasiekia visa informacija, sunku atlikti ir kasdienius darbus. Todėl itin svarbu, kad senjorai turėtų galimybę išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis.
Partneriai “Sėkmės idėja” ir “Bendra mintis” nuo 2020 metų vykdo kompiuterinio raštingumo ir išmaniųjų telefonų užsiėmimus senjorams - „Išmanizacijos akademija“, iki šios šią veiklą sėkmingai vykdė Vilniaus apskrityje, taip pat bendradarbiavo su Vilniaus bočių skyriumi.
LPS „Bočiai“ planuoja keliose apskrityse paviešinti ir surinkti 30 grupių po 10 vyresnių nei 60 metų kartos žmonių, norinčių išmokti naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Planuojama senjorus suskirstyti į grupes pagal gebėjimų lygį (pradinukai ar jau besinaudojantys išmaniaisiais įrenginiais) ir kiekvienai grupei pravesti po 12 ak. val. pamokų, iš jų nemažiau kaip 4 ak. val. praktinės pamokos jaunimo su senjorais.
Šis projektas 2/3 paskaitoms skirtų valandų skiria išmaniųjų telefonų, 1/3 kompiuteriniams mokymams. Taip bandoma apjungti ir išaiškinti daug funkcijų pasiekiamų abiem įrenginiais. Tokiu būdu, senjorams paaiškinama daug besisiejančių dalykų: pvz. kas yra el. bankininkystė ir Smart ID; kuo skiriasi el. parašas nuo mobilaus parašo; kas yra programėlės (apps) ir daug kitų dalykų.
Fizinis aktyvumas ir sveikata
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1948 m. įtvirtino nuostatą, kad sveikata, tai ne tik ligų ar fizinės negalios nebuvimas, bet ir įvairiapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika gyvensena šiame kontekste- tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą. Nors sveikata šiandieniniame pasaulyje yra laikoma viena iš didžiausių vertybių; tačiau vertybe ji tampa tada, kai jos yra netenkama.
Sukaupta labai daug patikimų mokslinių duomenų, patvirtinančių, jog ilgalaikis mažas suaugusių, pagyvenusių bei senų žmonių fizinis aktyvumas (arba nejudri gyvensena) yra svarbus antsvorio bei nutukimo, hiperlipidemijos, pirminės arterinės hipertenzijos, 2-ojo tipo cukrinio diabeto, depresijos bei nerimo sutrikimų, osteoporozės, metabolinio sindromo, kai kurių vėžio formų veiksnys, kuris reikšmingai padidina bendrąjį mirtingumą. Būtent todėl PSO ekspertai surinko pakankamai rimtų mokslinių duomenų ir jų pagrindu sukūrė naujas Bendrąsias fizinio aktyvumo ir nejudrios gyvensenos rekomendacijas trims amžiaus grupėms (5-17, 18-64 ir > 65 metų).
Siekiant didesnės naudos sveikatai, būtina pasiekti daugiau nei 300 min. vidutinio arba 150 min. didelio intensyvumo aerobinio fizinio krūvio per savaitę. Vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims fizinė veikla padeda pasiekti šių naudingų sveikatos rezultatų: sumažėja mirtingumas dėl visų priežasčių, sumažėja mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei atskirų vėžio formų (krūties, gimdos, storosios žarnos, prostatos ir kt.), mažėja 2-ojo tipo cukrinio diabeto atvejų, padidėja kaulų tankis ir tvirtumas, gerėja psichinė sveikata - sumažėja nerimo ir depresijos simptomai, pagerėja pažintinės funkcijos ir miegas.
Jeigu vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys dėl pablogėjusios sveikatos ar įvairių kitų priežasčių, negali įgyvendinti fizinio aktyvumo rekomendacijų, jie turėtų išlikti fiziškai aktyvūs (pavyzdžiui, išeiti iš namų į lauką pasivaikščioti), atsižvelgdami į savo realias gyvenimo aplinkybes, sveikatos būklę ir savo asmeninius gebėjimus.
Fizinis aktyvumas neginčijamai teigiamai veikia: ilgalaikę bei trumpalaikę atmintį, suvokimą, nuotaiką, savivertę, gebėjimą savarankiškai pasirūpinti savimi ir judėti, gebėjimą bendrauti, leidžia būti aktyviems kasdieninėje veikloje.
Muzikos terapija
Muzikos terapija gali būti naudinga įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Šiandienos mokslininkai stebėjimais ir bandymais įrodė, jog darni, harmoninga vadinamoji klasikinė muzika veikia kaip terapija sergančiuosius, mažina skausmus, gydo širdies bei dvasios (psichines) ligas. Muzika gali padėti atsipalaiduoti pacientams, kurie paprastai būna sumišę ar neramūs.
Individualios konsultacijos ir pagalba
2023 m. penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - klausos negalią turintys jaunuoliai vedė nemokamus individualius užsiėmimus ir konsultacijas senjorams. Užsiėmimai vyko kurčiųjų centro patalpose, senjoro namuose ar kitoje sutartoje vietoje. Veikla finansuojama pagal projektą „Vyresnio amžiaus žmonių informacinių technologijų gebėjimų ugdymas“.
Kaip rasti tinkamus mokymus?
Norint rasti tinkamus mokymus, rekomenduojama:
- Pasidomėti apie mokymų galimybes savo savivaldybėje.
- Kreiptis į Trečiojo amžiaus universitetus arba Lietuvos pensininkų sąjungą „Bočiai“.
- Peržiūrėti KURSUOK.lt platformą.
- Ieškoti informacijos internete.
- Pasikonsultuoti su draugais ar šeimos nariais, kurie jau dalyvavo mokymuose.
tags: #mokymai #vyresniems #nei #60 #metų