Šokiai Jurbarke: nuo tradicijų iki šiuolaikinio laisvalaikio
Šokiai Jurbarke - tai ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir turtinga istorija, gilios tradicijos bei nuolatinis tobulėjimas. Nuo liaudiškų šokių kolektyvų, garsinančių Jurbarko kraštą Lietuvoje ir užsienyje, iki šiuolaikinių šokių vakarų, skirtų įvairaus amžiaus žmonėms, Jurbarkas siūlo platų spektrą galimybių kiekvienam, norinčiam pajusti šokio džiaugsmą.
Liaudiškų šokių tradicijos Jurbarke
Jurbarko kraštas didžiuojasi giliomis liaudiškų šokių tradicijomis, kurios puoselėjamos jau ne vieną dešimtmetį. 1990 metais, buvusių pramoginių šokių kolektyvo narių iniciatyva, susikūrė liaudies šokių kolektyvas. Kasmet šokėjų vis daugėjo, taigi buvo įkurta liaudiškų šokių studija „Nemunėlis“, kuri jungia tris (jaunių, jaunuolių ir vyresniųjų) grupes. Jaunatviška šypsena, azartas, gyvybingumas - išskirtiniai šios studijos bruožai.
Liaudiškų šokių studija „Nemunėlis“ - Jurbarko vizitinė kortelė
Liaudiškų šokių studija „Nemunėlis“ - tai neabejotinai vienas ryškiausių Jurbarko kultūros perlų, garsinantis kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Lietuviško šokio pynėmis studijos „Nemunėlis“ šokėjai džiugina ne tik Lietuvos šokio mylėtojus - jie dažnai kviečiami į įvairių šalių organizuojamus tarptautinius festivalius: Turkijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Moldovoje, Kroatijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Bulgarijoje. „Nemunėlis“ aktyviai dalyvauja Lietuvos moksleivių ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse bei respublikiniuose konkursuose: „Aguonėlė“, „Pora už poros“ „Klumpakojis“, „Iš aplinkui“ ir dar daug kitų. Liaudiškų šokių studija „Nemunėlis“ yra nuolatiniai konkursų prizininkai bei laureatai.
Studijos vadovė Jolanta Telišauskienė apdovanota Garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“. 2007 metais liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ vyresniųjų grupei įteikta „Aukso paukštė“ tautinių šokių nominacijoje „Geriausia suaugusiųjų šokių grupė“. 2018 metais liaudiškų šokių studijai „Nemunėlis“ įteikta „Aukso paukštė“ nominacijoje „Geriausia liaudiškų šokių studija ir vadovas“. 2019 metų pradžioje liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ vyresniųjų grupei ir jos vadovei Jolantai Telišauskienei buvo įteikta Jurbarko rajono savivaldybės premija už pasiektus aukštus rezultatus kultūros ir meno srityje. Taip pat J. Telišauskienei atiteko prestižinis Jurbarko rajono savivaldybės apdovanojimas „Krištolinė lelija“ nominacijoje „Už aktyvų Jurbarko krašto garsinimą Lietuvoje bei užsienyje mokslo, švietimo, meno, politikos, verslo, sporto ar kitoje svarbioje visuomenei srityje“. Liaudiškų šokių studijai „Nemunėlis“ pagal Lietuvos nacionalinio kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų sugrupavimą, įvertinant jų meninį lygį, suteikta I kategorija.
Festivalis „Linksminkimos“
Liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ iniciatyva kas dvejus metus Jurbarke organizuojamas liaudiškų šokių festivalis „Linksminkimos“, sukviečiantis į Jurbarką daugybę kolektyvų iš Lietuvos ir užsienio. Šis festivalis - puiki galimybė pamatyti įvairių šalių šokio tradicijas, pasidžiaugti šokėjų meistriškumu ir pajusti bendrystės dvasią.
Taip pat skaitykite: Kaip šokiai keičia gyvenimą po 40-ties
Šokiai Skirsnemunėje: tradicija ir bendruomeniškumas
Nuo 2023 metų lapkričio mėn. apie šokius Skirsnemunėje girdėjome jau senokai - Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė Edita Riaukienė juos rengti pradėjo dar pavasarį ir nesiliovė net vasarą, kai paprastai visi renginiai kultūros centruose sustoja, lieka tik lauke organizuojamos masinės šventės ar koncertai. „Norėjau daryti pertrauką, tačiau šokėjai neleido, - juokiasi Edita. - Visi tik ir prašo, kad šokiai per vasarą vyktų“.
Šokiai ne tik jaunimui
Nors skelbime šokėjai įvardinti „30+“, apžvelgus salę akivaizdu, kad čia susirinko kur kas „rimtesnė“ publika - jauniausiems, tikriausiai, yra „40+“, tačiau daugiausia susirinkusiųjų tarp 50 ir 70 metų. Šokiuose groja tik „gyva“ muzika, nes vyresni šokėjai nepripažįsta jokių įrašų, muzikantai būtinai turi patys ir groti, ir dainuoti. Edita sako, kad šokių lankytojai jau „išbandė“ nemažai muzikantų, vieni Skirsnemunėje tepagrodavo tik kartą, o kitų šokėjai pageidauja vėl ir vėl. Vienas iš tokių, pageidautinų, klaipėdiškis Arvydas Buškus, atliekantis lietuviškos estrados šlagerius, pasirodęs penktadienį. Beje Arvydą su scenos partnere Ineta kaip grupę „Uostamiestis“ buvo galima pamatyti ir išgirsti rugpjūčio 25 dieną Skirsnemunėje kartu su šv.
Šokiai - gyvenimo būdas
Sutuoktinių pora Danutė ir Vytautas iš Šakių į Skirsnemunę atvyksta toli gražu jau ne pirmąjį kartą. Moteris šypsosi, kad šokiai jau seniai tapo jų su vyru gyvenimo būdu ir pasišokti jie eina beveik kiekvieną savaitę. Štai ir penktadienį Vytautas, grįžęs iš darbo Vilniuje, žmoną pakvietė į Skirsnemunę. Nuolatiniai šokių dalyviai - ne tik Danutė ir Vytautas. Jurbarkietė Janina su draugais taip pat dažnai pasišokti vyksta ne tik į Skirsnemunę, bet ir į Tauragę, Kauną, Rietavą… „Kiekvieną dieną darbas, sodas, namai… Jai antrina ir čia pat sutikta Raudonės gyventoja, pasak kurios, į šokius su draugėmis ji pradėjusi važinėti praėjus keleriems metams po to, kai mirė vyras ir liko viena „O ką veikti penktadieniais? Čia pasipuoši, pasišoki, pasimankštini“, - šypsosi moteris, taip pat apvažiuojanti šokius visame regione. „Draugė turi išmanų laikrodį, tai šoku šalia jos ir taip pat žinau kiek žingsnių padariau ir kalorijų sudeginau. Kurgi dar pensininkė galėtų taip gerai pasimankštinti?“ - kvatoja moteris, labai laukianti penktadienio ir pridūrusi, kad važinėdama į šokius daugybę draugių susiradusi.
Vis dėlto, Edita pastebi, kad vyrų šokiuose Skirsnemunėje kai kada būna netgi daugiau nei moterų, tad šokti tikrai yra su kuo. Vienas iš tokių mėgstančių šokti vyrų - tauragiškis Jonas, taip pat apvažiuojantis visus vyresniesiems organizuojamus šokius ne tik Skirsnemunėje, Šakiuose, Tauragėje, Rietave, bet ir į Šiaulius nuvykstantis. Skirsnemunietė Birutė džiaugiasi būtent šokiuose susipažinusi su savo draugu Juozu iš Šakių krašto, mat abu labai mėgsta šokti, todėl dabar jau kartu važinėdami po šokius didelę dalį Lietuvos apsuka. O štai Aldona iš Griškabūdžio, atvykusi į Skirsnemunę su draugais, sako čia esanti pirmąjį kartą, bet tikrai ne paskutinį. Jaunyvai atrodanti nors jau pusamžė moteris į šokius nusprendė atvažiuoti prisiminusi jaunystėje kaime prašoktas naktis, apie kurias sutiko papasakoti ir „Mūsų laiko“ skaitytojams. „Pas mus kaime šokiai prasidėdavo gerokai vėliau, apie 11 val., kai jaunimas užbaigdavo visus ūkio darbus, - prisiminė ji. - Suvažiuodavo kas su kuo: kas su arkliuku, kas su traktoriumi, o kai kurie, patys „kiečiausi“, su motociklais. Susėsdavome salėje ir laukdavome, kada koks berniukas šokti išves. Tai susipinam plaukus, tai išsileidžiam, tai vienoj vietoj atsisėdam, tai kitoj ir vis laukiam. Dažniausiai tik į šokių pabaigą kas nors pakviesdavo, bet jei tai būdavo atvykęs iš kitur vaikinas, tai, žiūrėk, vietiniai puldavo aiškintis santykius - išsilauždavo tvoros „štakietą“ ar papuvusią grindų lentą ir pradėdavo muštis“.
Tobulėjimas ir naujovės
Organizatorė Edita sako, kad šokiai Skirsnemunėje vis labiau tobulėja. Iš pradžių, tik pradėjusi juos organizuoti, nelabai žinojo netgi kokius muzikantus kviesti, manė, kad užteks leisti įrašus. Kol kas bendra kultūros namų ir mokyklos sporto salė, kurioje ir vyksta šokiai, atrodo gan paprastai, neišvaizdžiai. Tačiau Edita jau numačiusi įsigyti ir keletą prožektorių, papildomai apšviesiančių salę įvairiomis spalvomis ir kursiančių dar šventiškesnę nuotaiką.
Taip pat skaitykite: Kaip šokiai veikia kūną ir protą po 40
Teatro „Pakeleivis“ įspūdžiai
Pakalbinome ir šokių debiutantus - Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus teatro „Pakeleivis“ aktorius, kokį įspūdį jiems paliko šis renginys. „Buvo labai smagu. Prisiminiau paauglystės metus, kai su draugėmis linksmindavomės. Beje, po feisbuke paskelbtų nuotraukų sulaukiau savo dabartinių draugių priekaištų, kodėl nepakviečiau ir jų. Pažadėjau, kitą kartą pakviesti: dar bus tų šokių, kad tik šokančių būtų“, - šypsojosi Alma. „Buvo labai smagu prisiminti senus laikus“, - antrino jai Gražina. Mindaugas buvo lakoniškas: „Šokiai patiko, norėčiau dar…“ „Manau, kad žmonėms, kurie eina į šokius, tai ne tik pramoga, bet tarsi šventė: jie pasipuošia, apsirengia dailiais drabužiais, pasitempia“, - pastebėjo Sonata. „Šokiai mane labai nustebino ir nudžiugino! Nesitikėjau pamatyti tiek daug gražių žmonių, kurie dalinosi gera nuotaika, džiaugėsi vieni kitais, gyrė vieni kitus, žodžiu - džiugesys!“ - sakė režisierė Birutė.
Kviečia Skirsnemunė
Taigi, jei mėgstate šokti ir smagiai leisti laisvalaikį, jei norite pamatyti daugybę įvairių žmonių ir susirasti naujų draugų, Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė Edita Riaukienė ir teatro „Pakeleivis“ aktoriai kviečia jus į šokius Skirsnemunėje. Šokiai vyksta kas antrą penktadienį nuo 19 iki 22 val.
Jurbarko Šokių Studija "Sraunusis Nemunėlis"
Jurbarko Šokių Studija "Sraunusis Nemunėlis" (kodas 301675854) buvo įkurta 2008-04-10. Pagrindinė įmonės veikla yra renginių organizavimas. 2023 metais Jurbarko Šokių Studija "Sraunusis Nemunėlis" pardavimo pajamos siekė 2 122 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Jurbarko Šokių Studija "Sraunusis Nemunėlis" įsikūrusi adresu Dariaus ir Girėno g.
Šokis - ne tik pramoga, bet ir verslas
Šokis gali būti ne tik malonus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir sėkminga verslo idėja. Verslo renginiai, komandos ugdymo metodai, sužaidybinti mokymai - tai efektyvus būdas didinti darbuotojų įsitraukimą ir diegti naujus įgūdžius, stiprinti organizacinę kultūrą, vidinę ir išorinę komunikaciją. Daugelis įmonių siūlo įvairias paslaugas, susijusias su renginių organizavimu, verslo dovanomis ir saldžiais firminiais suvenyrais su logotipu sėkmingai Jūsų įmonės komunikacijai.
Istoriniai šokiai: kelionė laiku
Ar žinote, kad senajame Vilniaus Universitete, kuriame glūdi Vilniaus dailės akademijos ištakos, kiekvienas studentas, nesvarbu, ką studijuotų - mediciną ar architektūrą - privalėjo mokytis jojimo, fechtavimo ir šokio. Kaip rašoma pranešime, vieniems istoriniai šokiai gali atrodyti gan romantiški, nors kartu ir bauginantys ar sudėtingi, kitiems - atvirkščiai - nuobodūs. Tačiau skirtingais istoriniais laikotarpiais įvairiausių luomų žmonės šokius laikė pagrindine pramoga, kurią mėgo tiek jaunas, tiek senas. Šokių būta pačių įvairiausių - nuo ypač lengvų ir per kelias minutes išmokstamų bendruomeninių iki ilgų ir sudėtingų sceninių šokių. Lietuvoje jau esama ne vieno istorinių šokių kolektyvo, kuris (at)kuria senovinius šokius ir demonstruoja mokomąsias bei menines šokių programas tėvynėje ir užsienio šalyse. Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilis kviečia į šią veiklą pažvelgti šiek tiek kitaip ir mokytis istorinius šokius savo malonumui, nesiekiant kurti meninės programos. Užsiėmimus veda ilgametė istorinės rekonstrukcijos judėjimo Lietuvoje narė ir istorinio šokio entuziastė Eglė Kukytė. Pamokų metu bus mokomasi viduramžių, Renesanso, baroko bei XIX a. europietiškų šokių.
Taip pat skaitykite: Druskininkų šokių bendruomenė
tags: #sokiai #jurbarke #suaugusiems