Kiaulienos gaminimas: receptai ir mokesčių aspektai Lietuvoje

Kiauliena yra viena populiariausių mėsos rūšių Lietuvoje, naudojama įvairiuose patiekaluose - nuo tradicinių iki modernių. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius kiaulienos gaminimo receptus, taip pat aptarsime mokesčių aspektus, susijusius su kiaulienos prekyba Lietuvoje.

Kiaulienos receptai

Kiauliena yra universali mėsa, kurią galima gaminti įvairiais būdais: kepti, troškinti, virti, rūkyti ir pan. Pateikiame keletą populiarių kiaulienos receptų, kuriuos galite išbandyti namuose.

Mėsos terinas

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ viešėjusi Lina Žilevičė parodė, kaip pasigaminti mėsos teriną - sotų mėsos sluoksniuotį, kurio pakaks visai savaitei. „Terinas yra prancūziškas užkandis. Jų galima turėti labai skirtingų ir įvairių. Visada galima improvizuoti“, - sako recepto autorė. Paprastai terinas kepamas specialioje formoje, tačiau jį galima kepti ir kekso formoje ar mažose formelėse. „Galite kepti ir keptuvėje, puode - kaip patinka. Galite išsikepti mažesniuose indeliuose, paskui užpilti sviestu ir padėti į šaldytuvą. Recepto autorė šį patiekalą juokais vadina bado, tinginio dienos ar netikėtų svečių maistu, mat jo priruošus patiekalas ilgą laiką gali stovėti tiesiog po ranka. Lina siūlo prie mėsos terino derinti mėlynių džemą ar vyšnių čatnį.

Lazanija su kiauliena

Lazanija yra populiarus itališkas patiekalas, kuris vis dažniau atsiranda ir ant lietuvių stalo. Šis patiekalas dėl savo užburiančio skonio ir nesudėtingo paruošimo tapo vienu mėgstamiausių. Kaip pasakoja prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė B. „Italų virtuvėje kiltų didžiulė audra, jei šiuos makaronus iš puodo ištrauktumėte visiškai išvirusius - jie privalo verdančiame vandenyje praleisti bent dvejomis minutėmis mažiau, nei nurodyta ant pakelio, o darbą užbaigia atskirai pagamintas padažas. Taip pat leiskite nuvarvėti vandeniui ir lakštams šiek tiek nudžiūti. Aišku, yra kitas kelias - naudoti lakštus, kurių išvis nereikia virti, tik tvarkingai sudėti į kepimo formą ir apipilti pagamintu mišiniu“, - pataria B. Ne ką mažiau dėmesio reikėtų skirti ir naudojamai mėsai. Puikiai tinka ir malta kiauliena, ir jautiena - priklausomai, kas jums labai patinka. Svarbiausia, leisti nuvarvėti apkeptos mėsos riebalams ar šiems įsigerti į popierinius rankšluosčius. Atsikratyti perteklinės drėgmės reikėtų ir gaminant sūrio mišinį ar vegetarišką lazaniją, kurios pagrindą gali sudaryti varškė, saldžios bulvės, šampinjonai ir kitokios daržovės. „Į pastaruosius italai kreipia ypatingą dėmesį - kuo ingredientai šviežesni ir kokybiškesni, tuo geresnio rezultato galime tikėtis. Pavyzdžiui, bazilikas turi būti ką tik nuskintas. Siekiant idealaus skonio, labai svarbu nepamiršti vienos svarbiausių taisyklių - lazaniją uždengti ir leisti jai taip pabūti 15-30 minučių. Kadangi tai yra klasikinės lazanijos receptas, jis pritaikytas aštuoniems žmonėms - juk Italijoje prie didžiulio stalo vakarais maistą degustuoja ir istorijomis dalijasi net visa giminė.

Reikės:

  • 700 g šviežių ar konservuotų pomidorų
  • 0,5 kg maltos mėsos (kiaulienos arba jautienos)
  • Po 400 g rikotos ir mocarelos
  • 200 ml raudono vyno
  • 100 ml grietinėlės
  • 110 g parmezano
  • 80 g tepamojo sūrio
  • 20 g ką tik nuskinto baziliko
  • Dėžutės (12 vnt.) lazanijos lakštų
  • Šešių česnako skiltelių
  • Dviejų nedidelių morkų
  • Geltono svogūno
  • Kiaušinio
  • Saliero koto
  • Kelių lauro lapų
  • Arbatinio šaukštelio čiobrelių
  • Pusantro a. š. druskos ir ¾ a. š. juodųjų pipirų

Gaminimas:

  1. Pirmiausia, pagaminkite padažą - susmulkinkite morkas, svogūną, salierą ir penkias česnako skilteles. Tam puikiai tiks ir elektrinis trintuvas, svarbu tik nepadaryti košės.
  2. Po to ant vidutinės ugnies keptuvėje pakepinkite mėsą. Jai apskrudus, išimkite šaukštu ir atidėkite šalia.
  3. Ant keptuvėje likusių riebalų apie 6-8 minutes pakepinkite prieš tai pagamintą daržovių mišinį, kol jis suminkštės.
  4. Supilkite vyną, jį maišydami nukrapštykite maisto likučius nuo keptuvės sienelių.
  5. Supilkite grietinėlę, sudėkite trintus pomidorus, po pusę šaukštelio druskos ir pipirų, šaukštelį čiobrelių ir lauro lapus. Užvirusį mišinį virkite dar apie 20 minučių, kol sutirštės.
  6. Kol padažas vės, pagaminkite sūrio mišinį - sumaišykite rikotą, tepamąjį sūrį, 80 gramų parmezano, kiaušinį, česnako skiltelę, šaukštelį druskos, ketvirtadalį šaukštelio juodųjų pipirų ir 20 gramų ką tik nuskintų ir susmulkintų baziliko lapelių.
  7. Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių pagal Celsijų.
  8. Maždaug po A4 lapo dydžio kepimo formą paskleiskite padažą, ant šio „pagrindo“ uždėkite tris lazanijų lakštus. Ant jų - sūrio mišinį ir dalį parmezano. Kiekius paskirstykite taip, kad šiuos veiksmus būtų galima pakartoti dar dukart, o sūrio mišinio dar šiek tiek liktų.
  9. Galiausiai ant šio „sumuštinio“ sudėkite likusius tris lazanijų lakštus, sūrio mišinio likutį, mocarelą ir parmezaną.
  10. Uždėkite foliją, kurios vieną šoną prieš tai ištepkite aliejumi, kad nepriliptų sūris.
  11. Šaukite į orkaitę ir kepkite apie 40 minučių.

„Nepamirškite leisti lazanijai šiek tiek atvėsti ir galutinai susimaišyti skoniams. Po to papuoškite šviežių bazilikų lapeliais, pjaukite ir skanaukite. Taip pat, kaip ir visa itališka virtuvė, lazanija turi daugybę variantų ir įmantrių skonių, tad galite drąsiai keisti receptus ir eksperimentuoti.

Taip pat skaitykite: Pietų Afrika: mokesčių gidas

Rudeniškas daržovių troškinys su vištiena

Virtuvės entuziastas V. Radzevičius kviečia pasigaminti kvepiantį ir šildantį daržovių troškinį su vištiena. „Lauži ir dažai į troškinio skystį. Neįtikėtinai skanu! Žinoma, troškinys bus dar skanesnis, jei jam gaminti naudosite gerą sultinį ar truputį padauginsite sviesto. Svarbu nepamesti kantrybės ir lėtumo - lėtas virimas ir žema temperatūra yra kelias į sėkmę bei mėsos minkštumą. Na, ir dar vienas patarimas: suminkštėti linkusias daržoves į troškinį dėkite pačioje pabaigoje“, - pataria V. Vištieną supjaustykite kubeliais ir keliaukite prie daržovių ruošimo. Daržoves - morkas, cukiniją, bulves - supjaustykite nedideliais gabalėliais. Keptuvėje arba puode įkaitinkite aliejų. Į keptuvę dėkite vištieną ir kepkite, kol ji taps auksinės spalvos. Į puodą taip pat įdėkite morkas ir bulves.

Kiti kiaulienos receptai

Remiantis svetainės „My Chinese Home Kitchen“ duomenimis, populiarūs kiaulienos patiekalai yra:

  • Kiniški kepti česnakiniai kiaulienos šonkauliukai
  • Kepta kiauliena su sniego žirneliais
  • Kepta kiaulienos nugarinė
  • Jing's Fried Pork Belly su čili

Šie receptai yra lengvai pagaminami ir skanūs, todėl puikiai tinka tiek kasdieniam maistui, tiek šventiniam stalui.

Kiaulienos prekyba ir mokesčiai Lietuvoje

Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną. Aiškaus kriterijaus, kaip atskirti, ar parduodama mėsa ir jos produkcija yra lietuviška, ar atvežta iš kitur, nėra. Prekių pavadinimuose dažnai nurodoma, kad gaminys lietuviškas, tačiau produkto sudedamosios dalys ar žaliavos gali ir nebūti lietuviškos kilmės. Be to, jei kiaulės atvežtas iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną galima žymėti ženklu „pagaminta Lietuvoje”. Ir visai nesvarbu, kur kiaulės buvo augintos.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tikino, kad tiek turgaus prekiautojai, tiek prekybos centrai naudojasi teisės aktų niuansais reklamos tikslais. Anot jo, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama apie 28 kg kiaulienos vienam šalies gyventojui per metus, be to, nemažai mėsos eksportuojama, o štai Statistikos departamento duomenys skelbia, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 46 kg kiaulienos. „Akivaizdu, kad beveik pusę suvartojamos kiaulienos gyventojai įsigyja iš nelegalių prekiautojų. Mėsa neįtraukiama į apskaitą, valstybei nesumokami mokesčiai”, - įtaria A.Baravykas ir kaltinimų šešėlį pirmiausia meta ant turgaus prekiautojų.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pinigų pervedimų mokesčių gairės

Kiaulių augintojus palaiko ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija. Kiaulių augintojų skaičiavimais, iš viso Lietuvoje per metus parduodama apie 50 tūkst. t nelegalios kiaulienos. Daugiausia pažeidimų esą užfiksuojama turgavietėse.

Turgaviečių pozicija

Turgaus prekiautojai su metamais kaltinimais nesutinka. „Paaiškinti visas tas nesąmoningas kalbas nesunku - smulkiuosius verslininkus norima išstumti iš rinkos, nes šalį prispaudus krizei žmonės pradėjo daugiau pirkti pas mus, - dienraščiui sakė Z.Sorokienė. - Tokios griežtos kontrolės, kaip turguje, dabar nėra nė vienoje parduotuvėje. Pašnekovės žiniomis, daugelis prekiautojų mėsą perka iš tų pačių ūkininkų kaip ir perdirbėjai. „Tuos, kurie veža mėsą iš užsienio, galima suskaičiuoti ant pirštų. Mes neturime ko slėpti, patys nueikite į turgų ir pamatysite - ženklinama yra visur.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys patvirtina Z.Sorokienės žodžius. Pernai turgavietėse užfiksuoti 42 mėsos ir jos produktų ženklinimo pažeidimai, o parduotuvėse - net 369. Tiesa, maisto prekėmis prekiaujančių parduotuvių šalyje yra gerokai daugiau nei turgaviečių. Pasak VMVT atstovų, jei nustatoma, kad gamintojas negali pateikti produkto kilmės dokumentų, produktas konfiskuojamas. Tačiau maksimali bauda už tokį pažeidimą tesiekia 1 tūkst. litų.

Prekybos tinklų pozicija

Nors mėsos sektoriuje kasamas karo kirvis, realybė nesikeičia - kiaulių Lietuvoje užauginama gerokai mažiau, nei suvalgoma. Kad paklausa viršija pasiūlą, patvirtino ir bendrovė „Maxima LT”. Ji neseniai paskelbė, kad savo prekybos centruose prekiaus tik lietuviška kiauliena. Prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė užtikrino, kad perdirbėjai su mėsa pateikia ir dokumentus, įrodančius jos kilmę. „Mums kiaulieną pristato didžiausios šalies mėsos perdirbimo įmonės: „Utenos mėsa”, „Krekenavos agrofirma” ir kt. Tiesa, ji pripažino, kad per akcijas ir išpardavimus prekiaujama ne tik lietuviška mėsa. „Lietuvoje tiesiog neužauginama tiek kiaulių, kad būtų patenkintas viso prekybos tinklo poreikis. Kai nuleidžiame tam tikrų gaminių kainas, jų paklausa padidėja maždaug dvigubai. Akcijas skelbiame kiekvieną savaitę ir mažiname tikrai ne vieno produkto kainas, tad lietuviškos kiaulienos tokiais atvejais tiesiog neužtenka.

Jei lietuviškos kiaulienos neužtenka net vienam prekybos tinklui, peršasi išvada, kad prekybininkai arba perdirbėjai tikrai įsiveža mėsos iš užsienio, o iš jos pagamintus produktus tik pavadina lietuviškais.

Taip pat skaitykite: Verslo galimybės Pietų Korėjoje ir mokesčiai

Perdirbėjų pozicija

Perdirbėjai tikina, kad šviežios mėsos kilmės šalis visada nurodoma. „Jei mėsa atvežama iš Danijos, etiketėje ir parašome: kilmės šalis - Danija. Bet taip yra konkrečiuose 100 proc. iš vienos rūšies mėsos pagamintuose produktuose, o į dešras, faršą ir įvairius pusfabrikačius dedama įvairios mėsos”, - dienraščiui sakė „Biovelos” įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Kantauskas. Jis taip pat atskleidė, kad „Biovelos” grupė apie 20 proc. visos perdirbamos mėsos atsiveža iš užsienio. O išveža apie 47 proc.

VMVT pozicija dėl ženklinimo

Į klausimus atsako Viktorija Septilkienė, VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė.

  • Ar įvežus gyvulius iš užsienio ir paskerdus juos Lietuvoje, skerdiena gali būti vadinama lietuviška ir etiketėje nereikia nurodyti gyvulio kilmės šalies? Pagal teisės aktų reikalavimus, atvežus iš kitos šalies gyvulius ir juos paskerdus Lietuvoje, tik ženklinant jautieną reikalaujama nurodyti galvijų gimimo ir auginimo, paskerdimo šalis. Tačiau gamintojui nedraudžiama nurodyti, kur gyvūnas gimė ar buvo augintas, pvz., kiaulienai - kur kiaulė gimė ir užaugo.
  • O visi pusfabrikačiai, dešros, rūkyti ir kiti gaminiai, pagaminti Lietuvoje, nesvarbu, iš kokios mėsos, automatiškai tampa lietuviškais? Kad vartotojas nebūtų klaidinamas, ženklinant šviežią mėsą privalu nurodyti mėsos kilmės, t. y. mėsos pagaminimo (gyvulio paskerdimo), šalį, jei mėsa buvo pagaminta kitoje ES ar trečiojoje šalyje. Pagal Lietuvos higienos normos „Maisto produktų ženklinimas” reikalavimus išsamią informaciją apie kilmės vietą reikia nurodyti tuo atveju, jei tokios informacijos nepateikus pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės. Ženklinant šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos gaminius, pagamintus Lietuvoje, nurodomas konkretus jų gamintojas, jo adresas ir kiti privalomi ženklinimo rekvizitai. Ženklinant mėsos gaminį ar pusgaminį nurodoma jų sudėtis (sudedamųjų dalių sąrašas), t. y. visos mėsos pusgaminio ar mėsos gaminio sudedamosios dalys. Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos naudotos gamyboje maisto produkto sudedamosios dalys mažėjančia pagal kiekį tvarka. Žaliavų, iš kurių pagamintas mėsos pusgaminis ar gaminys, kilmės šalies nurodyti nereikia. Pvz., mėsos gaminio, į kurio sudėtį įeina kiauliena, kiaulės paskerdimo šalies nurodyti nebūtina. Taigi teisės aktai nereikalauja (bet ir nedraudžia) nurodyti perdirbtos (virtos, rūkytos ir pan.) mėsos žaliavos kilmės šalies, pvz., iš kokios kilmės kiaulienos buvo pagamintas šaltai rūkytas kumpis.

Mokesčių aspektai

A. Baravyko teigimu, didelė dalis kiaulienos Lietuvoje įsigyjama iš nelegalių prekiautojų, o tai reiškia, kad mėsa neįtraukiama į apskaitą ir valstybei nesumokami mokesčiai. Tai yra rimta problema, nes valstybės biudžetas netenka didelių pajamų, o sąžiningi verslininkai patiria nuostolių dėl nesąžiningos konkurencijos.

tags: #mokesciai #šalia #kiaulienos #virimas #receptai

Populiarūs įrašai: