ES ir „Mercosur“ susitarimas: tikslai, iššūkiai ir Lietuvos perspektyvos
Įvadas
Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos šalių bloko „Mercosur“ susitarimas - tai ilgai brandintas siekis sukurti vieną didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų. Šis susitarimas apimtų daugiau nei 700 milijonų žmonių ir beveik ketvirtadalį viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau, nepaisant potencialios naudos, susitarimas susiduria su nemažu pasipriešinimu, ypač dėl galimo poveikio žemės ūkio sektoriui. Šiame straipsnyje aptariami ES ir „Mercosur“ susitarimo tikslai, iššūkiai ir Lietuvos pozicija šiuo klausimu.
„Mercosur“: Pietų Amerikos integracijos projektas
„Mercosur“ (Lotynų Amerikos bendroji rinka) yra regioninė muitų sąjunga, į kurią įeina Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus. Organizacijos tikslas - skatinti laisvąją prekybą ir prekių, paslaugų bei valiutų judėjimą tarp šalių narių. Asociuotosios narės yra Bolivija, Čilė, Peru, Ekvadoras ir Kolumbija. „Mercosur“ įkurta 1991 m. Asunsjono sutartimi, siekiant integruoti Pietų Amerikos ekonomiką ir padidinti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
ES ir „Mercosur“ susitarimo tikslai
Pagrindinis ES ir „Mercosur“ susitarimo tikslas - sumažinti muitus ir paskatinti prekybą tarp abiejų regionų. ES siekia panaikinti muitus 91 proc. eksportuojamų prekių, įskaitant alkoholinius gėrimus (35 proc.), chemijos pramonės produktus (18 proc.), elektros įrangą (18 proc.), medicinos įrangą (16 proc.), vaistus (14 proc.) ir mechaninę įrangą (14-20 proc.). Šis susitarimas galėtų atverti naujas rinkas ES įmonėms ir padidinti eksporto apimtis.
„Mercosur“ šalys taip pat tikisi naudos iš šio susitarimo. Jos galėtų lengviau eksportuoti žemės ūkio produktus, tokius kaip jautiena, paukštiena, cukrus ir biodegalai, į ES rinką. Tačiau šis aspektas kelia didžiausią susirūpinimą ES ūkininkams, kurie baiminasi dėl nesąžiningos konkurencijos.
Susitarimo iššūkiai ir nesutarimai
Nors ES ir „Mercosur“ susitarimas potencialiai naudingas abiem pusėms, jis susiduria su nemažais iššūkiais. Kai kurios ES šalys, ypač Prancūzija, Lenkija, Nyderlandai, Italija ir Austrija, blokuoja šį sandorį, baimindamosi jo poveikio jų pačių žemės ūkio sektoriui. Šiam pasipriešinimui vadovauja Prancūzija, kurios ūkininkai rengė demonstracijas dėl galimo susitarimo žalingo poveikio.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Pagrindinis nesutarimas yra susijęs su maisto saugos, auginimo, laikymo, kokybės ir tvarumo reikalavimais. Pietų Amerikos šalyse galioja liberalesni reikalavimai nei ES, todėl ES ūkininkai baiminasi, kad negalės konkuruoti su pigesniais produktais iš „Mercosur“ šalių. Ypač didelį susirūpinimą kelia galimybė, kad į ES rinką pateks produktai, kurių sudėtyje yra ES uždraustų medžiagų arba kurie buvo pagaminti naudojant ES draudžiamus metodus.
Be to, nerimą kelia ir aplinkosaugos klausimai. Visuomeninių organizacijų atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad Brazilijoje masiškai kertami Amazonės miškai, siekiant plėsti sojų auginimą ir galvijų auginimą. Tai gali turėti neigiamų pasekmių biologinei įvairovei ir klimato kaitai.
Lietuvos pozicija
Lietuva iš esmės palaiko ES laisvos prekybos susitarimus, kurie sukuria naujų galimybių Lietuvos eksportuotojams. Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus pažymėjo, kad Lietuvos ir „Mercosur“ šalių prekybos apyvarta siekia 120 mln. eurų. Sudarius susitarimą, „Mercosur“ šalys panaikins muitus daugeliui ES eksportuojamų prekių, įskaitant Lietuvai svarbius sektorius, tokius kaip alkoholiniai gėrimai, chemijos pramonė, elektros įranga, medicinos įranga ir vaistai.
Tačiau Lietuva taip pat pripažįsta, kad būtina užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir apsaugoti Lietuvos žemės ūkio interesus. Seimo Kaimo reikalų komitetas yra pasiūlęs Vyriausybei svarstant šį susitarimą ES Taryboje nepritarti jam ir prisijungti prie jį blokuojančių valstybių narių, atsižvelgiant į Lietuvos žemdirbių nuogąstavimus dėl nesąžiningos konkurencijos. Komitetas taip pat siūlo siekti, kad susitarimo sąlygos būtų peržiūrėtos užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir žemės ūkio sektoriaus tvarumą.
Lietuvos žemės ūkio organizacijos, tokios kaip Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga bei Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, pabrėžia, kad „Mercosur“ susitarimas gali pakenkti ūkininkams, nes jiems bus sunku konkuruoti dėl Pietų Amerikos šalyse galiojančių liberalių reikalavimų maisto saugai, auginimui, laikymui, kokybei ir tvarumui.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Galimas poveikis Lietuvos žemės ūkio sektoriui
Lietuvos žemės ūkio sektorių labiausiai gali paveikti mėsos, ypač paukštienos ir jautienos, importas iš „Mercosur“ šalių. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas teigia, kad laisvos prekybos susitarimas gali būti nenaudingas šalies ūkininkams, nes būtent šioje rinkoje lietuvių paukštienos augintojai daugiausia konkuruoja.
Kita vertus, Lietuvos atstovai pažymi, kad jautienos sektoriuje didelės grėsmės Lietuvos gamintojams nėra, nes Lietuva nėra brangios jautienos eksportuotoja į Europos Sąjungą. Be to, ES suteikta „Mercosur“ jautienos kvota sudaro tik 1,2 proc. visos ES jautienos rinkos.
Vis dėlto, Lietuvos žemės ūkio ministras pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti produktų kokybės klausimus ir užtikrinti, kad į ES rinką nepatektų produktai, kurie neatitinka ES standartų.
Alternatyvūs požiūriai ir nuomonės
Nors dauguma Lietuvos žemės ūkio organizacijų kritikuoja ES ir „Mercosur“ susitarimą, yra ir alternatyvių nuomonių. Praėjusios kadencijos žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus yra sakęs, kad Lietuvai susitarimas ekonomiškai naudingas, nes galėtų didinti šalies žemės ūkio ir maisto produkcijos eksportą.
Be to, Europos Komisija teigia, kad susitarimas sukurs naujų galimybių ES įmonėms ir padės sumažinti muitų tarifus, ypač tokiuose sektoriuose kaip pieno produktai, šokoladas ir gėrimai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Dabartinė situacija ir tolesni veiksmai
ES ir „Mercosur“ susitarimas vis dar nėra ratifikuotas. Jam turi pritarti bent 15 iš 27 ES valstybių, atstovaujančių 65 proc. visų ES gyventojų, taip pat Europos Parlamentas. Šiuo metu Vokietija ir Ispanija nori kuo greičiau finalizuoti susitarimą, tačiau Prancūzija ir Lenkija jam priešinasi.
Seimo Europos reikalų komitetas po ES ir „Mercosur“ susitarimo peržiūros Europos Komisijoje svarstys atnaujintą Lietuvos Respublikos poziciją. Komitetas taip pat prašo Vyriausybės, gavus Europos Komisijos įvertinimą dėl ES ir „Mercosur“ susitarimo, pateikti komitetui atnaujintą Lietuvos Respublikos poziciją.