Medinių grindų įrengimas virš grunto: nuo pasiruošimo iki apdailos
Įrengiant grindis ant grunto, svarbu atsižvelgti į daugybę faktorių, pradedant nuo grunto paruošimo ir baigiant tinkamos grindų dangos pasirinkimu. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su medinių grindų įrengimu virš grunto, įskaitant grunto paruošimą, izoliacijos sluoksnius, juodgrindžių įrengimą, sausų grindų alternatyvas ir galutinės grindų dangos pasirinkimą.
Grunto paruošimas
Pirmasis ir vienas svarbiausių etapų įrengiant grindis ant grunto - tinkamas grunto paruošimas. Nuo jo priklauso visos grindų konstrukcijos stabilumas ir ilgaamžiškumas.
Dažniausiai įrengiant grindų „sumuštinį", užtenka nuimti paviršinį gruntą, sutankinti ir ant jo papildomai užpilti 10-15 cm skaldos ar žvyro. Žvyro sluoksnio storis priklauso nuo grunto sudėties: lengviems, durpingiems gruntams gali būti pilamas iki 50-60 cm žvyro sluoksnis, tvirtiems priemoliams pakaks 10-15 cm žvyro. Žvyras išlyginamas sutankinant. Pagrindo sutankinimo kokybė vertinama pagal pagrindo sutankinimo koeficientą. Idealiausia, kai viršutinis grindų sluoksnis yra apie 10 cm pakilęs virš pamato.
Svarbu apšiltinti ir pamatą, bent jau iš išorės ir apačios. A++ klasės namui jau rekomenduojamas pamato šiltinimas ir iš vidaus.
Izoliacijos sluoksniai
Ant sutankinto žvyro klojama geotekstilė arba hidroizoliuojanti plėvelė, apsauganti viršutinius šiltinimo sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo. Dažniausiai naudojama stabilizuota 200 mikronų storio polietileno plėvelė.
Taip pat skaitykite: Receptas: Čili Troškinys
Jei yra tikimybė, kad drėgmė pateks į grindų konstrukciją, reikalinga hidroizoliuojanti polietileno plėvelė. Jei drenažinis sluoksnis nepakankamo storio ir tvirtumo, jei numatomos didelės apkrovos, geriau įrengti juodgrindes.
Dar viena svarbi paruošiamoji grindų šiltinimo detalė - izoliuojanti tarpinė arba termoizoliacijos juosta grindų ir sienos sandūroje, atliekanti šilumos ir garso izoliacijos funkcijas. Garso izoliacija reikalinga, jei grindys įrengiamos ant tarpaukštinės perdangos.
Šilumos izoliacija
Polistireninis putplastis - efektyvi ir tvirta termoizoliacinė medžiaga, atlaikanti dideles apkrovas, ilgaamžė, neįgerianti drėgmės, nekeičianti savo izoliacinių ir fizikinių savybių per visą tarnavimo konstrukcijoje laikotarpį. UAB „Kauno šilas" gamina baltojo polistireno plokštes Šiloporas ir pilkas putplasčio plokštes Šiloporas Neo. Pilkasis putplastis yra šiltesnis. Pavyzdžiui, baltojo putplasčio Šiloporas EPS70 šilumos laidumo koeficientas yra 0,032, o pilkojo Šiloporas EPS 80N - 0,031.
Ant Šiloporas putplasčio pakuočių nurodomas putplasčio tipas ir atsparumas gniuždymui, kurį rodo skaičius prie putplasčio tipo - pavyzdžiui, EPS 70, EPS 100. Putplastis grindims šiltinti parenkamas pagal numatomas apkrovas. EPS 70 tinkamas esant grindų apkrovai iki 2100 kg/kv.m. Maksimali leistina apkrova EPS 100 putplasčiui - iki 3000 kg/kv.m. Dažniausiai naudojama bent 20 cm EPS 70. Garažo zonoje patariama naudoti EPS 100.
Izoliacinės medžiagos storį reikia pasirinkti, atsižvelgiant į tai, kokią ekonominio efektyvumo klasę norite gauti. Termoizoliacijos storis turi būti nurodytas projekte, priklausomai nuo namo energinės klasės jis formuojamas iš 25-35 cm storio iš EPS 70 arba EPS 100 plokščių.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimai obuolių pyragui
Juodgrindžių įrengimas
Juodgrindės - grindų konstrukcijos pagrindas. Anksčiau tai būdavo lagės, po kuriomis būdavo paliekamas vėdinamas oro tarpas. Pradėjus statyti šiltesnius namus, juodgrindės ant sutankinto grunto formuojamos iš betono sluoksnio.
Yra įvairių nuomonių, ar reikalingas betono sluoksnis, atliekantis juodgrindžių funkciją. Vieni teigia, kad betono sluoksnis lygesnis nei sutankintas gruntas, papildomai izoliuoja termoizoliacinį sluoksnį nuo drėgmės, apsaugo nuo graužikų. Nors juodgrindės nėra šiltinimo sluoksnis, o tik lygus pagrindas, tačiau verta įsiklausyti ir į mokslininkų nuomonę apie grindų ant grunto šiltinimą. Nemažai jų teigia, kad pats efektyviausias grindų ant grunto šiltinimas yra pamatų šiltinimas išorinėje pusėje.
Praktikai mano, kad juodgrindžių įrengimą ar jų atsisakymą reiktų susieti su gruntinio vandens lygiu. Jei jis aukštas, vanduo gali skverbtis po namu. Tokiu atveju naudingas drenažas, taip pat ir juodgrindžių sluoksnis.
Jeigu pamatas apšiltintas, o grunto sluoksnis po grindimis neįdrėksta ir neperšąla, juodgrindės nebūtinos, jos papildomos šilumos nesuteikia, nes gruntas po jomis praktiškai išlieka vienodos temperatūros.
Jeigu gruntinis vanduo aukštai ir yra pavojus, kad grunto sluoksnis bus nuolat drėgnas, liejamos juodgrindės.
Taip pat skaitykite: Šventinis akcentas: medinės dekoracijos
Juodgrindėms įrengti naudojamas sausas smėlbetonis - mišinys iš smėlio ir cemento. Juodgrindžių betono sluoksnis standartiškai nurodomas apie 10-15 cm storio, jis negali būti mažesnis kaip 8 cm. Visi grindų sluoksnių aukščiai turi būti nurodyti techniniame darbo projekte.
Įrengiant juodgrindes svarbu nepamiršti prie sienų perimetrinės kompensacinės juostos, galima naudoti putplasčio atraižas. Kompensacinės betono siūlės daromos, jei betonuojamas didesnis nei 36 kv. m plotas.
Juodgrindžių alternatyvos
Jei visi atsakymai į klausimus apie gruntinio vandens lygį, drenažą ir pamatų apšiltinimą yra „taip", galima apsieiti be juodgrindžių. Tokiu atveju grindų plote reikia nuimti paviršinį gruntą, sutankinti ir ant jo papildomai užpilti 10-15 cm skaldos ar žvyro bei smėlio sluoksnį. Šį sluoksnį reikia sutankinti ir labai gerai išlyginti, kad termoizoliacinės plokštės sugultų lygiai. Kad smėlis nedulkėtų, prieš vibruojant jį reikia sudrėkinti vandeniu.
Grunto lygumas turi būti:
- 1 m < 4 mm;
- 4 m < 10 mm;
- 10 m < 12 mm;
- 15 m < 15mm.
Ant lygiai išlyginto smėlio klojama plėvelė ir vienas ar du polistireninio putplasčio sluoksniai. Ant sutankinto smėlio klojama geotekstilė arba polietileno plėvelė. Pagrindinė geotekstilės ar plėvelės paskirtis šioje vietoje - neleisti drėgmei ir grunto dalelėms patekti į aukščiau esančius šiltinimo sluoksnius.
Patiesus geotekstilės plėvelę yra garantija, kad ant grindų patekus vandeniui iš viršaus, jis nutekės į apačią. Geotekstilės plėvelė naudinga, jei nėra pavojaus, kad iš apačios grindų konstrukciją pasieks gruntiniai ar lietaus vandenys. Jei vanduo gali pakilti iš apačios, kas atsitinka esant aukštam gruntinio vandens lygiui, taip pat, jei aplink pamatus nėra drenažo, ypač senose sodybose, geriau naudoti polietileno plėvelę.
Betono sluoksnis
Ant šiltinamojo sluoksnio iš polistireninio putplasčio įrengiamas betono sluoksnis. Prieš liejant betoną, plotą reikia armuoti, armavimo tinklelis turi būti vidurinėje ar netoli apatinės betono sluoksnio dalies, negalima jo suguldyti ant šiltinamojo sluoksnio. Betonas gali būti liejamas paruoštas gamykloje arba smėlbetonis, maišomas objekte su Putzmeister maišykle.
Jei pagrindas užtektinai tvirtas, armuojama tinkleliu vienu ar dviem armatūros sluoksniais. Tinklelio paskirtis - perimti sėdimo įtempimus sukietėjusiame betone.
5 - 10 cm storio betono sluoksniui geriausiai tinka metalinis cinkuotas 4-5 mm vielos armavimo tinklas, skirtas perdengimo konstrukcijai sustiprinti, tuo pat ir šildymo kabeliui pritvirtinti.
Ant jau paruošto paviršiaus pilamas betonas, sutankinamas ir išlyginamas liniuote su gulsčiuku. Svarbiausias reikalavimas - kad armavimo tinklas su šildymo kabeliu būtų liejamo betono sluoksnio viduryje. Tam pasitarnauja plastikiniai fiksatoriai.
Jeigu skiedinys pilamas karučiu ar reikia judėti po paruoštą užpilti paviršių, pasiruošiami takai iš lentelių, kad nebūtų pažeistas šildymo kabelis ir pasiruoštas tarpas tarp armavimo tinklo ir šiltinimo medžiagos. Prieš liejant betoną išmatuojami ir pažymimi aukščiai palei patalpos perimetrą.
Išlyginus betoną jis užtrinamas elektrine glaistykle, kad paviršius būtų kietas ir lygus. Jei betonavimo plotas didesnis nei 36 kv. m, aplink yra įpjaunamos siūlės tam, kad betonas galėtų slankioti, nes džiūdamas jis juda. Kai patalpose šilta ir pučia skersvėjai, betonas stingsta daug greičiau nei reikėtų, tad rekomenduojama naudoti priedą, sulėtinantį džiūvimo procesą. Liejant skiedinį ar betoną patalpos temperatūra negali būti žemesnė nei 5 °C bent 3 dienas. Betono sluoksnio storis priklauso nuo skiedinio tipo ir vamzdelių tvirtinimo būdo.
Betono sluoksnio alternatyvos
Tiek pirmajame aukšte, tiek ant perdangos, ypač pastaruoju atveju, pilti sunkų ir šlapią smėlbetonio bei išlyginamąjį betono sluoksnius ne visada galima, ypač, jei reikia riboti apkrovas ant medinių perdangų. Sunkiam betono pagrindui yra puiki alternatyva - sausosios grindys iš gipskartonio arba gipso plaušo plokščių. Tokia grindų konstrukcija lengva, greitai įrengiama, nėra šlapių procesų, nereikia laukti, kol išdžius betonas.
Išlyginamajam sluoksniui gali būti naudojamas lengvų birių medžiagų sluoksnis, ant gipso plokščių gali būti klojama praktiškai bet kuri galutinė grindų danga.
Sausosios grindys
Sausosios grindys pasižymi gera smūginio garso izoliacija, nedideliu svoriu, jas įrengiant nėra šlapių procesų, nereikia laukti, kol sukietės betonas.
Pirmajame aukšte sausų grindų klojimui ant grunto labai gerai išlyginamas ir sutankinamas gruntas. Ant jo tiesiama hidorizoliacinė polietileno plėvelė, paklojamas termoizoliacijos sluoksnis. Jei reikia, pagrindo išlyginimui gali būti naudojamos specialios granulės (Knauf Trockenschuttung PA) arba keramzitas, rekomenduojama ne mažesnis kaip 2,5 cm sluoksnio storis.
Sausosios grindys gali būti įrengiamos ir ant išbetonuoto pagrindo. Jei jis betonuojamas įrengiant naujas grindis, vis vien reikia laukti, kol betonas sukietės ir sausų grindų konstrukcija netenka prasmės. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pagrindas yra išbetonuotas anksčiau ir jis nelygus. Tuomet galima patiesti polietileno plėvelę, išlyginti pagrindą sausu barstalu bei sumontuoti sausas grindis.
Ant esamo švaraus ir lygaus pagrindo (jei yra plyšių tarp perdangos plokščių, tarp pagrindo ir sienų, juos reikia užlyginti cemento skiediniu), klojama plėvelė - ant gelžbetonio pagrindo 0,2 mm storio polietileno plėvelė, ant medinio pagrindo - garui laidi plėvelė. Jei grindys šiltinamos, klojamos polistireninio putplasčio arba kietos mineralinės vatos plokštės.
Knauf Brown plokštės montuojamos dviem sluoksniais, Knauf Brio - vienu. Antras Knauf Brown sluoksnis klojamas skersai pirmojo perstumiant siūles 20-25 cm. Pirmas sluoksnis su antru tarpusavyje suklijuojamas paklotų plokščių paviršių dantyta mentele nutepant PVA klijais. Paklojus abu sluoksnius, plokštės papildomai sujungiamos kabėmis, kad, kol išdžius klijai, vaikštant nejudėtų. Kabių ilgis turėtų būti 14-16 mm (18 mm storio plokštėms), jos neturi išlįsti kiaurai plokštės.
Ant sausų grindų pagrindo galima kloti beveik visas galutines grindų dangas, tik ant Knauf Brown gipskartonio plokščių negalima klijuoti medienos masyvo ir sluoksniuoto parketo. Ant gipso plaušo plokščių Knauf Brio klijuoti medines dangas galima, bet yra ribojimų: klijuojamos medinės dangos storis negali viršyti 2/3 pagrindo storio.
Sausų grindų plokštės
- Knauf Brown: gipso kartono plokštės su stiklo pluoštu armuota gipso šerdimi, neimpregnuotos. Tinka iki 2 kN koncentruotai apkrovai ir iki 2 kN/kv.m išskirstytai apkrovai.
- Knauf Brio: monolitinės gipso plaušo plokštės, montuojamos vienu sluoksniu, bet laikančios didesnes apkrovas, impregnuotos, tinkamos drėgnoms patalpoms. Plokštės turi išfrezuotą 35 mm pločio špuntą sujungimui.
Grindų šildymas
Sandariuose A++ energinės klasės namuose jau neapsimoka montuoti vandeninio grindinio šildymo vamzdyno, dažnai taip elgiamasi siekiant apsidrausti. Daug paprastesnis yra elektrinis grindinis šildymas, ypač jeigu yra saulės elektrinė. Tokiu atveju prieš klijuojant plyteles ar montuojant galutinę grindų dangą patiesiami elektriniai ar infraraudonųjų spindulių kilimėliai.
Naudojant plaukiojančio tipo grindlentes, laminatą, klojamos anglies pluošto (infraraudonųjų spindulių) arba folijos (elektrinio šildymo) plėvelės. Plėvelės klojamos ant specialių šilumą atspindinčių paklotų.
Galutinės grindų dangos pasirinkimas
Pasirinkimas grindų dangos yra svarbus žingsnis, kuris priklauso nuo jūsų poreikių, skonio ir biudžeto. Toliau aptarsime populiariausias medinių grindų dangas, jų privalumus ir trūkumus.
Laminatas
Laminatas - daugeliu atvejų yra pigesnė alternatyva natūralioms medinėms grindims. Šiuolaikinių technologijų dėka laminatas savo eksploatacinėmis savybėmis ne tik prilygsta, bet ir pranoksta natūralaus medžio grindis.
Standartinę laminato lentą sudaro mažiausiai trys sluoksniai:
- Pirmasis sluoksnis - tas, kurį matome ir kuriuo vaikštome. Jis nėra vientisas, o supresuotas iš kelių. Vienas iš jų - derva apdorota celiuliozė su piešiniu, o jį nuo nusidėvėjimo, chemikalų, šviesos ir temperatūros poveikio saugo kitas permatomos dervos apsauginis sluoksnis.
- Vidurinis sluoksnis - medžio plaušo plokštė. Sluoksnio storis 6-10 mm. Medžio plaušo plokštė gali būti skirtingo tankio. Tankesnė bus tvirtesnė. Galima teigti, kad sunkesnis laminatas yra kokybiškesnis. Šiame sluoksnyje išfrezuojami ir laminato lentas tarpusavyje surakinantys užraktai.
- Apatinis sluoksnis stabilizuoja visą gaminį. Apatinis sluoksnis mažina šių kitimų įtaką ir išlaiko laminato lentos formą stabilia. Šis sluoksnis gaminamas iš impregnuoto popieriaus, faneros plastiko ar kitų medžiagų. Jo storis 0,1-0,2 mm.
Visi sluoksniai tarpusavyje supresuoti. Nors pagal atsparumą dėvėjimui laminatas skirstomas į buitinį (21, 22 ir 23 atsparumo klasės) bei skirtą visuomeninėms patalpoms (31, 32, 33 ir 34 atsparumo klasės), bet prekybos vietose dažniausiai rasime tik pastarosios klasės gaminius.
Kokybiškų raštų pasirinkimas neapsiriboja vien tik medienos imitavimu - galima rasti plytelių, akmens, audinį ar betoną imituojančių raštų. Aukštesnės klasės laminato raštas atkartoja kiekvieną medžio lentos griovelį ar šakelę taip, kad juos galima užčiuopti. Naujausios technologijos sukuria trimatį (gilų) vaizdą. Medžio rievių natūralumo pojūtį sustiprina matinių ir blizgančių paviršių derinimas.
Po laminatu visada būtinas paklotas. Jis kompensuoja paviršiaus nelygumus, iš dalies izoliuoja garsą ir sulaiko pagrindo šaltį. Pakloto storis gali būti nuo 1 iki 6 mm ar net ir daugiau. Kuo storesnis paklotas, tuo daugiau sugeria sklindančio garso, tuo geriau išlygina pagrindo nelygumus. Patartina pirkti lakštinį paklotą, toks yra standesnis, ilgiau tarnaus ir dar papildomai izoliuos garsą.
Jeigu pasirinkote paklotą, kuris nėra hidroizoliuojantis, po juo būtina pakloti drėgmę izoliuojančią plėvelę. Ji neleidžia iš pagrindo kylančiai drėgmei susigerti į laminatą.
Laminatas - greitai paklojama grindų danga. Naujausios kartos jungtys leidžia jungti po vieną lentą eilėje, kai tuo tarpu ankstesnieji leisdavo surakinti tik visą eilę iš karto. Paprastai laminatas pradedamas kloti nuo patalpos kampo. Klojimo kryptį galite rinktis pagal norimą matyti rašto kryptį. Dažnai gamintojai rekomenduoja kloti laminato lenteles išilgai pagrindinio šviesos šaltinio. Klojant svarbu palikti tarpus tarp laminato ir sienų bei visų pasitaikančių kliūčių (vamzdžių, kolonų).
Vinilinė danga
Vinilinė grindų danga (PVC arba LVT - Luxury Vinyl Tiles) - tai daugiasluoksnė, atspari drėgmei, patvari ir itin praktiška danga, tinkanti tiek gyvenamosioms, tiek komercinėms patalpoms.
Svarbiausias parametras - dėvimasis sluoksnis. 0,3 mm storio dangos tinka namams, 0,55 mm - mišriam naudojimui, o 0,7 mm - intensyviam eismui skirtoms patalpoms, ligoninėms, darželiams. Visos vinilo dangos yra atsparios vandeniui ir turi UV spindulių apsaugą.
Populiariausios - klijuojamos arba su „Click“ užraktu montuojamos lentelės bei plytelės. Pagrindo paruošimas itin svarbus - jis turi būti visiškai lygus (nuokrypis ne didesnis nei 2 mm per 1 metrą). Dažniausiai naudojamos OSB, MFP plokštės arba betonas. Jei pagrindas betonuotas, rekomenduojama naudoti išlyginamuosius mišinius, ypač kai betone yra porų ar nelygumų.
Klijuojant vinilą, naudojami skirtingi klijai: vandens dispersiniai (PVA), MS polimeriniai. PVA tinka įgeriančiam pagrindui, MS - drėgnoms patalpoms ar senam paviršiui (keramika, senas vinilas). Klijai tepami klijų mentele, pradedant kiek toliau nuo sienos. Plytelės klojamos glaudžiai, po to prispaudžiamos volu.
Vinilinės lentelės pjaunamos trapeciniu peiliuku - įrėžiama ir nulaužiama, o likęs elastingas sluoksnis perrėžiamas. Tarp grindų ir sienų paliekamas kompensacinis tarpas: 3 mm - nešildomoms, 5 mm - šildomoms grindims.
Vinilinės grindų danga yra daugybės spalvų ir raštų. Tai gali būti medienos, akmens imitacija. Dizaino pasirinkimas platus - nuo klasikinio ąžuolo, ąžuolo su mazgais, iki betono, akmens ar keramikos imitacijos.
tags: #medinių #grindų #įrengimas #virš #grunto