Beržų sulos vyno gamyba: tradicijos, receptai ir patarimai

Atėjus pavasariui, kai gamta bunda ir atšyla orai, pradeda tekėti beržų ir klevų sula. Šis gamtos stebuklas suteikia ne tik gaivinantį gėrimą, bet ir puikų pagrindą naminiam vynui gaminti. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime beržų sulos vyno gamybos procesą namuose, pradedant nuo sulos rinkimo ir baigiant įvairiais receptais bei patarimais, kaip pasiekti geriausią rezultatą. Aptarsime skirtingus metodus, ingredientus ir niuansus, kurie leidžia sukurti unikalų ir skanų gėrimą.

Beržų sula: rinkimas ir paruošimas

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis - kokybiškos beržų sulos surinkimas. Tai turėtų būti daroma ankstyvą pavasarį, kai prasideda sulos tekėjimas. Tinkama gėrimui sula pradeda bėgti, vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-6 °C. Tokia sula bėga 1-2 savaites. Svarbu pasirinkti sveikus, brandžius beržus, toliau nuo užterštų vietų. Skylę sulai gręžti miškininkai pataria šiaurinėje medžio pusėje. Sula renkama gręžiant nedidelę skylę beržo kamieno apačioje ir įstatant vamzdelį, per kurį sula teka į indą. Medinį latakėlį labai paprasta pasidaryti iš paprasčiausios lazdos. Aš latakėliui skylę gręžiu įstrižai, maždaug 45 laipsnių kampu, o latakėlyje padarau nedidelę įpjovą. Ant tokio latakėlio galima jakinti banbalį - jis užstringa ir nenukrenta žemėn.

Surinktą sulą būtina perkošti per kelis marlės sluoksnius, kad pašalintume smulkias šiukšles ir vabzdžius. Šviežia sula yra skaidri ir šiek tiek saldi, tačiau greitai genda, todėl ją reikia nedelsiant sunaudoti arba stabilizuoti. Sulos bėginimas medžiui nei kiek nepakenkia - svarbu po to užkalti skylę mediniu kaiščiu, kad į medį neįsimestų puvinys.

Beržų ir klevų sula: skirtumai ir panašumai

Atšilus orams, pradeda bėgti ne tik beržų, bet ir klevų sula. Klevai sulą ima duoti maždaug savaite anksčiau, nei beržai. Klevų sula yra saldesnė už beržų, todėl rauginta turėtų būti stipresnė. Vaistažolių knygose rašoma, kad beržų sula yra labai sveikas daug vitaminų turintis gėrimas, ypač naudingas inkstams. Suloje yra 0,5-2 % sacharidų (gliukozė, fruktozė), organinių rūgščių, vitaminų C, PP, kalio, kalcio, geležies druskų ir daug kitų mineralinių medžiagų. Ji reguliuoja medžiagų apykaitą, bendrai stiprina ir valo organizmą, skatina audinių regeneraciją. Klevų suloje dar daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, tad šis gėrimas dar vadinamas skystuoju auksu. Klevų sulos sudėtyje esantis didelis fruktozės kiekis stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje ir taip smaližiams sumažina saldumynų potraukį. Arbatinis šaukštelis klevų sulos gali pakeisti lygiai tokį pat kiekį cukraus.

Pagrindiniai beržų sulos vyno gamybos principai

Vyno gamyba iš beržų sulos remiasi fermentacijos procesu, kurio metu cukrus, esantis suloje, yra paverčiamas alkoholiu. Šį procesą inicijuoja mielės, kurios gali būti tiek natūralios, esančios suloje, tiek specialiai pridėtos - vyninės mielės. Svarbu užtikrinti tinkamą temperatūrą (paprastai apie 20-25°C) ir anaerobinę aplinką, kad fermentacija vyktų tinkamai. Fermentacijos metu susidaro anglies dioksidas, kuris turi būti pašalinamas iš indo, naudojant specialų hidraulikos užraktą (angl. airlock). Hidraulikos užraktas leidžia anglies dioksidui išeiti, bet neleidžia orui patekti į vidų, apsaugodamas vyną nuo oksidacijos ir nepageidaujamų mikroorganizmų.

Taip pat skaitykite: Beržų ir klevų sula

Mielės: natūralios ar vyninės?

Galima naudoti tiek natūralias, tiek vynines mieles. Natūralios mielės, esančios suloje, gali suteikti vynui unikalų skonį, bet fermentacija gali būti neprognozuojama ir rezultatas - mažiau stabilus. Vyninės mielės, priešingai, užtikrina stabilesnę fermentaciją ir nuspėjamą rezultatą. Jos taip pat gali būti įvairių rūšių, skirtos skirtingiems vyno tipams, todėl galima pasirinkti mieles, kurios geriausiai atitinka norimą skonį ir aromatą.

Cukrus: kiek ir kada dėti?

Beržų suloje cukraus kiekis yra nedidelis, todėl norint pasiekti reikiamą alkoholio koncentraciją, reikia pridėti cukraus. Cukraus kiekis priklauso nuo norimo vyno stiprumo. Paprastai, norint pagaminti lengvą vyną, pakanka 150-200 g cukraus litrui sulos. Cukrų galima dėti iš karto arba dalimis, fermentacijos metu. Dėliojant cukrų dalimis, galima kontroliuoti fermentacijos greitį ir išvengti per didelio mielių streso.

Beržų sulos vyno receptai

Yra daugybė beržų sulos vyno receptų, kurie skiriasi ingredientais ir gamybos metodais. Pateiksime keletą populiariausių ir įdomiausių variantų:

Klasikinis beržų sulos vynas

Šis receptas yra paprastas ir leidžia pajusti tikrąjį beržų sulos skonį.

Ingredientai:

  • 10 litrų beržų sulos
  • 1.5-2 kg cukraus
  • 10 g vyninių mielių
  • 5 g citrinos rūgšties (nebūtina, bet padeda stabilizuoti skonį)

Gamybos eiga:

  1. Sulą perkoškite ir supilkite į fermentacinį indą.
  2. Pridėkite cukrų (galima dalimis, pvz., pusę iš karto, o kitą pusę - po savaitės).
  3. Įpilkite vyninių mielių (pagal instrukciją ant pakuotės).
  4. Jei naudojate, įdėkite citrinos rūgšties.
  5. Uždarykite indą hidraulikos užraktu ir palikite fermentuotis 20-25°C temperatūroje.
  6. Po 4-6 savaičių, kai fermentacija baigsis (nustos burbuliuoti hidraulikos užraktas), atsargiai nupilkite vyną nuo nuosėdų į švarų indą.
  7. Palikite vyną bręsti vėsioje vietoje dar kelis mėnesius.

Beržų sulos vynas su razinomis

Razinos suteikia vynui papildomo saldumo ir aromato.

Taip pat skaitykite: Receptai: sulos vakavimas

Ingredientai:

  • 10 litrų beržų sulos
  • 1.5 kg cukraus
  • 200 g razinų (geriau nenaudoti sieros dioksidu apdorotų)
  • 5 g citrinos rūgšties

Gamybos eiga:

  1. Sulą perkoškite ir supilkite į fermentacinį indą.
  2. Pridėkite cukrų.
  3. Razinas nuplaukite ir suberkite į indą.
  4. Įdėkite citrinos rūgšties.
  5. Uždarykite indą hidraulikos užraktu ir palikite fermentuotis 20-25°C temperatūroje.
  6. Po 4-6 savaičių, kai fermentacija baigsis, atsargiai nupilkite vyną nuo nuosėdų į švarų indą.
  7. Palikite vyną bręsti vėsioje vietoje dar kelis mėnesius.

Beržų sulos vynas su citrina

Citrina suteikia vynui gaivumo ir citrusinių vaisių aromato.

Ingredientai:

  • 10 litrų beržų sulos
  • 1.5 kg cukraus
  • 2 citrinos (sultys ir žievelė)
  • 5 g vyninių mielių

Gamybos eiga:

  1. Sulą perkoškite ir supilkite į fermentacinį indą.
  2. Pridėkite cukrų.
  3. Išspauskite citrinų sultis ir supilkite į indą.
  4. Nuskuskite citrinų žievelę (tik geltonąją dalį, vengiant baltosios, kuri yra karti) ir įdėkite į indą.
  5. Įpilkite vyninių mielių.
  6. Uždarykite indą hidraulikos užraktu ir palikite fermentuotis 20-25°C temperatūroje.
  7. Po 4-6 savaičių, kai fermentacija baigsis, atsargiai nupilkite vyną nuo nuosėdų į švarų indą.
  8. Palikite vyną bręsti vėsioje vietoje dar kelis mėnesius.

Beržų sulos vynas su medumi

Medus suteikia vynui ypatingo aromato ir švelnumo.

Ingredientai:

  • 10 litrų beržų sulos
  • 1 kg cukraus
  • 500 g medaus (geriau natūralaus, neperkaitinto)
  • 5 g vyninių mielių

Gamybos eiga:

  1. Sulą perkoškite ir supilkite į fermentacinį indą.
  2. Pridėkite cukrų.
  3. Ištirpinkite medų nedideliame kiekyje šiltos sulos ir supilkite į indą.
  4. Įpilkite vyninių mielių.
  5. Uždarykite indą hidraulikos užraktu ir palikite fermentuotis 20-25°C temperatūroje.
  6. Po 4-6 savaičių, kai fermentacija baigsis, atsargiai nupilkite vyną nuo nuosėdų į švarų indą.
  7. Palikite vyną bręsti vėsioje vietoje dar kelis mėnesius.

Beržų sulos vynas be mielių (natūrali fermentacija)

Šis metodas leidžia išgauti vyną, fermentuotą tik natūraliomis mielėmis, esančiomis suloje. Reikalauja daugiau kantrybės ir priežiūros.

Ingredientai:

  • 10 litrų beržų sulos
  • 1.5 kg cukraus

Gamybos eiga:

  1. Sulą perkoškite ir supilkite į fermentacinį indą.
  2. Pridėkite cukrų (galima dalimis).
  3. Uždarykite indą hidraulikos užraktu ir palikite fermentuotis 20-25°C temperatūroje.
  4. Stebėkite, ar prasideda fermentacija (atsiranda burbuliukai hidraulikos užrakte). Jei fermentacija neprasideda per 2-3 dienas, galima pridėti šiek tiek razinų arba vyninių mielių.
  5. Po 4-6 savaičių, kai fermentacija baigsis, atsargiai nupilkite vyną nuo nuosėdų į švarų indą.
  6. Palikite vyną bręsti vėsioje vietoje dar kelis mėnesius.

Svarbūs patarimai ir niuansai

  • Higiena: Visi įrankiai ir indai, naudojami vyno gamybai, turi būti kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti, kad išvengtume nepageidaujamų mikroorganizmų.
  • Temperatūra: Fermentacijos temperatūra turi būti stabili ir optimali (paprastai 20-25°C). Per žema temperatūra gali sustabdyti fermentaciją, o per aukšta - sunaikinti mieles.
  • Nuosėdos: Fermentacijos metu susidaro nuosėdos, kurias reikia periodiškai pašalinti, nupilant vyną į švarų indą. Tai padeda išvengti kartumo ir nepageidaujamų skonių.
  • Brandinimas: Vynas brandinamas vėsioje, tamsioje vietoje. Kuo ilgiau vynas brandinamas, tuo geresnis jo skonis ir aromatas.
  • Stabilizavimas: Prieš išpilstant vyną į butelius, galima jį stabilizuoti, pridedant kalio metabisulfito. Tai padeda išvengti pakartotinės fermentacijos buteliuose.
  • Saldumas: Jei norite saldesnio vyno, prieš išpilstant į butelius, galima pridėti šiek tiek cukraus arba medaus. Svarbu užtikrinti, kad fermentacija būtų visiškai sustojusi, kad vynas nesigazuotų.

Atsargumo priemonės

Naminio vyno gamyba yra procesas, reikalaujantis atidumo ir žinių. Svarbu laikytis higienos reikalavimų ir naudoti kokybiškus ingredientus. Netinkamai pagamintas vynas gali būti neskanus arba netgi pavojingas sveikatai. Jei nesate tikri dėl savo gebėjimų, geriau pradėti nuo paprastesnių receptų arba pasikonsultuoti su patyrusiais vyno gamintojais.

Beržų sulos vyno variacijos ir eksperimentai

Naminio vyno gamyba yra puiki galimybė eksperimentuoti ir kurti unikalius skonius. Galima bandyti pridėti įvairių vaisių, uogų, žolelių ar prieskonių. Pavyzdžiui, beržų sulos vynas puikiai dera su obuoliais, kriaušėmis, serbentais, avietėmis, mėtomis, čiobreliais ar cinamonu. Svarbu atsižvelgti į tai, kad kiekvienas ingredientas gali turėti įtakos vyno skoniui, aromatui ir spalvai, todėl reikia eksperimentuoti atsargiai ir stebėti rezultatą.

Taip pat skaitykite: Gardus kiaulienos kepsnys

Beržų sulos vynas: tradicijos ir modernumas

Beržų sulos vyno gamyba turi gilias tradicijas Lietuvoje ir kitose šalyse, kur auga beržai. Anksčiau tai buvo būdas išsaugoti pavasario gėrybes ir pasigaminti skanų gėrimą. Anksčiau žmonės sulą raugindavo medinėse statinėse, ant viršaus pripildami avižų ar kokių kitų grūdų. Sudygę grūdai sulos paviršiuje sudaro velėną, kuri nepraleidžia oro ir apsaugo sulą nuo perrūgimo. Be to, nuo grūdų sula įgauna giros skonį. Aš ją pilu į sandarų plastikinį kibirą, kurio dangtyje esu įstatęs žarnelę. Labai svarbu, kad į rūgstančią sulą nepatektų oro - pasigamins actas. Žarnelės galą įmerkiu į stiklinę su vandeniu. Kai sula ima rūgti, pro žarnelę išeina susidariusios dujos, o deguonis į vidų negali patekti. Tokiu būdu yra rauginamas ir vynas. Jeigu norite giros skonio, galite primesti duonos plutų arba grūdų. Kiti beria razinų (sula nuo jų greičiau rūgsta), o stiprumo mėgėjai dar įpila cukraus ir pasigamina tokį pusiau vyną.

Šiandien, atgimstant susidomėjimui natūraliais ir rankų darbo produktais, beržų sulos vyno gamyba vėl tampa populiari. Tačiau dabar turime daugiau žinių ir technologijų, kurios leidžia pasiekti geresnių rezultatų ir kurti įvairesnius skonius.

Kiti sulos apdorojimo būdai

Jei Jūs per patį sulos sezoną prisirinkot šio nuostabaus gėrimo daugiau nei suvartosit iš karto, pateiksime keletą beržų sulos apdorojimo variantų - beržų sulos rauginimas, šaldymas šaldiklyje, beržų sulos konservavimas.

Beržų sulos rauginimas

  • Rauginta Beržų sulos gira Nr. 1: litrą beržų sulos pašildyti iki 35 °C, įdėti 10-15 g mielių su cukrumi. Indą uždengti ir laikyti 5-10°C temperatūroje.
  • Rauginta Beržų sulos gira Nr.: 0,5 ltr. perkoštos beržų sulos supilti į stiklainį, kuriame bus laikoma, įdėti 1 arbatinį šaukštelį cukraus, 2-3 razinas ir sandariai uždaryti. Išnešti į šaltą vietą. Laikyti 4-5 dienas ir po to galima naudoti. Cukraus dėti maždaug 1 arb.
  • Rauginta Beržų sulos gira Nr.: Imti 4 litrus beržų sulos, į ją įdėti 400 gr. medaus, 3-5 gvazdikėlius, 1 citrinos žievelę ir virti ant silpnos ugnies, vis nuimant putas. Po to atšaldyti ir įdėti 10-15 gr. mielių. Kai sula nustos rūgti („vaikščioti“), ją perkošti ir supilstyti į butelius. Į kiekvieną butelį įdėti po 2-3 razinas.
  • Rauginta Beržų sulos gira Nr.: Imti 10 litrų beržų sulos. Į ją įmerkti marliniame maišelyje sudėtą rūginę džiovintą duoną ir supilti 0,5 kg cukraus. Po 2 parų sudėti 1 valg. šaukštą susmulkintos ažuolo žievės ir indą uždaryti.

Beržų sulos konservavimas

  • Sulos konservavimas Nr.: Į 10 litrų beržų sulos įdėti 0,5 kg cukraus, 20 gr. citrinos rūgšties ir pakaitinti iki 70-80°C, pastoviai maišant, kad ištirptų cukrus. Po to nukošti ir supilstyti į tarą.
  • Sulos konservavimas Nr.: 12 litrų beržų sulos sumaišyti su 3,2 kg. cukraus ir virti nuimant putas, kol liks 9 litrai sulos. Tada perkošti, atšaldyti, sudėti 3-4 valg. šaukštus mielių, įpilti 3 stiklines balto vyno, 4 citrinas supjaustytas riekelėmis ir padėti rūgti.

Yra ir toks sulos apdirbimo būdas, nežinia kiek jis išsaugo teigiamas sulos savybes, bet jei pageidaujat, galit supilti perteklinę sulą į lengvo plastiko butelį (nepripilti jo iki pat kakliuko, o palikti šiek tiek vietos ir laikyti šaldiklyje).

Istorinis kontekstas: Lietuviškas šampanas

Nacionalinės bibliotekos rankraščių fonde saugoma Žemaičių kašteliono Mykolo Gorskio namų knyga - silva rerum (lot. „daiktų miškas“) (F130-2266). Tai buvo specifinis rankraštinės knygos tipas, tarsi kelių kartų kronika, XVI-XVIII a. rašyta daugelio Lenkijos ir Lietuvos bajorų namuose. Kašteliono „silva“ rašyta lenkų kalba 1778-1795 metais. Ir jau pačiame pirmame jos puslapyje randame „lietuviško“ (gal tiksliau būtų sakyti - naminio ?) šampano gaminimo receptą. „Lietuviško“, nes prancūzai šampaną gamina iš vynuogių, o čia siūlomos beržų sultys.

Šampaninio vyno gaminimo būdas, nurašytas iš 1790 m. autoriaus, o čia patalpintas 1793 m. balandžio 24 d.:

Paimti 20 kvortų* beržų sulčių, įberti 7 svarus** cukraus ir virti katiliuke, kol nuvirs ketvirtoji dalis, surinkti visas putas ir nukelti nuo ugnies, o kai atauš, įpilti tris arba 4 šaukštus mielių, pridėti prie visko 9 citrinų sulčių, įpilti 3 kvortas seno prancūziško vyno, o kai susifermentuos, užkišti indą ir laikyti 4 savaites rūsyje. O kai visiškai nuskaidrės - į butelius perpilti, bet kad nebūtų visiškai pilni, pabaigoje tinkamai užkišti ir derva užlieti. Tokiam vynui teikiama pirmenybė prieš šampaną!

*Kvorta - XVI-XIX a. Lietuvoje naudotas tūrio matas, dažniausiai gėralams matuoti. Lietuviškoji kvorta sudarė 1,4 litro, nuo 1765 m. - 0,7 litro. Naudota iki XIX a. pradžios, bet buityje ir vėliau, ir sudarė 1,23 litro.

**Svaras - svorio (masės) mato vienetas įvairiose matų sistemose.

Kiti vyno receptai

Nors šis straipsnis skirtas beržų sulos vynui, verta paminėti ir kitus populiarius naminio vyno receptus:

Obuolių vynas

Dažnas iš mūsų obuolių vyną gaminame iš obuolių sulčių, tačiau norint pasigaminti aukštos kokybės vyną reikia gaminti iš tirščių. Pagal pasirinktą receptą paimamas reikiamas kiekis sveikų neįpuvusių obuolių. Obuoliai nuplaunami ir sutarkuojami, būtų gerai jei tarkuodami nepažeistumėte sėklelių. Sutarkuotus obuolius sudėti į rauginimo indą ir užpilti karštu vandeniu kad apsemtu obuolių masę. Kol misa aušta pasiruoškite pektino fermentą. Pektino būna rūgščiuose obuoliuose, agrastuose, raudonuosiuose ir juoduosiuose serbentuose kuris apsunkina skaidrėjimą, todėl pektino fermento pagalba reikia pektiną suardyti. Jei pektino fermentas naudojamas rauginant vaisių masę, sulčių išsiskyrimas padidėja 10-15% ir žymiai palengvinamas mielių darbas. Pasisemkite stiklinę vos drungno vandens ir joje ištirpinkite pektino fermentą. Kai misa atvėsta iki 45°C (ne aukščiau) supilamas paruoštas pektino fermentas. Praėjus maždaug 2 valandom sudedamas numatomas cukraus kiekis (naudokitės „Hidrometru" bus lengviau apskaičiuoti cukraus kieki nes obuoliai taip pat turi cukraus). Visuomet užsirašinėkite Hidrometro parodymus, pirminis parodymas labai svarbus norint apskaičiuoti vyno stiprumą. Užpilkite rauginimo indą, iki pilnumo, šilto vandens. Kai temperatūra nukrinta iki 22 - 25°C sudėkite paruoštas vyno mieles, indą uždarykite ir įstatykite, užpildytu vandeniu, rauginimo vamzdelį. Po 4 - 7 parų rūgstančią misą nukoškite atskirdami tirščius, ant nukoštų tirščių užpilkite šalto virinto vandens ir dar kartą nukoškite. Šis vanduo tiks užpildant iki normos rauginimo indą (jei jo trūksta). Dabar sudėkite paruoštas maistingąsias medžiagas ir taninus. Maistingosios medžiagos reikalingos mielių mitybai ir aktyvumui didinti o taninai naudojami harmoningam skoniui išgauti. Ragaujant vyną, burnos ertmėje pajuntamas standumo, sutraukimo pojūtis tai ir yra taninai. Dabar, kai rauginimo indas užpildytas iki reikiamos normos vandeniu ir sudėtos visos reikalingos medžiagos. Vėl įstatykite rauginimo vamzdelį ir kambario temperatūroje palikite misą baigti rūgti. Kai per rauginimo vamzdelį beišeina 1-2 burbuliukai per minutę, Hidrometru pamatuokite vyno cukringumą. Hidrometras turėtu rodyti O arba -5 tai rodo, kad vynas pilnai išrūgęs. Dabar galite apsiskaičiuoti kokio stiprumo gavosi vynas. Vyno stiprumo apskaičiavimo lentelę rasite prie Hidrometro. Kai vynas pilnai išrūgęs, sifono vamzdelio pagalba, atskirkite susidariusias nuosėdas. Pasiruoškite vyno konservantą. Drungname vandenyje konservantą ištirpinkite ir supilkite į vyną. Konservantas apsaugo vyną nuo sugedimo ir pakartotino užrūgimo. Dabar vyną pravėdinkite, geriausia tai atlikti mikserio pagalba arba papilstyti iš indo į indą. Išėjus visai angliarūgštei vynas paliekamas skaidrėjimui. Skaidrinti galite priverstinai (naudojant skaidrintojus) arba savaiminis skaidrėjimas. Naudojant skaidrintojus vynas išskaidrėja per mėnesį o savaime išskaidrėja per puse metu kai kuriais atvejais ir ilgiau. Skaidrinimui vynas pastatomas vėsioje vietoje įstačius rauginimo vamzdelį. Vynui pilnai išskaidrėjus galite pagal skonį pasaldinti (jei to pageidaujate). Cukrus supilamas į vyną ir ištirpinamas, tik tai darykite atsargiai, kad nepersaldintumėte. Todėl cukrų geriausia dėti po truputį vis paragaujant ir geriau nedasaldinti nes vynui bręstant saldumas suintensyvėja. Kai kuris laikas nuosėdų nebeatsiranda vyną galite išpilstyti į butelius ir palikti bręsti. Prieš išpilstant į butelius dar kartą paragaukite ir įsitikinkite ar nieko netrūksta nes kartais gali trūkti vyno rūgšties.

Pienių vynas

Pražydus pienėm prasideda vyndarystės sezonas Lietuvoje. Susiruošus rinkti pienes pirmiausia reiktu žinoti kur jas rinkti. Nuo pienių gausos geltonuoja laukai tačiau reikia atkreipti dėmesį kur pienės auga, prie plento pienės bus užterštos, prie vieškelio apdulkėjusios, kaime gali būti apipurkštos kokiais nors chemikalais. Todėl prieš pradedant rinkti pienes geriausia būtų pasiklausti kaimo žmonių kur laukai nupurkšti o kur ne. Pienių vynui tinka tik geltonieji žiedlapiai, žalią dalį reikia atskirti kitaip vynas įgaus kartų skonį. Žiedus patartina rinkti šviečiant saulei, kai pienės yra pilnai išsiskleidusios ir sausos. Tuo metu žiedai turi daugiausia nektaro ir stipriausiai kvepia todėl galėsite išgauti geriausią skonį ir kvapą. Pienes rinkite į pintinę ar kitą platų indą tik jokiu būdu ne į polietileninį maišelį, nes jame jos sušunta ir susispaudžia. Renkant žiedus dažniausiai ant jų būna įvairiausių vabaliukų todėl parsinešus žiedus plonai paskleiskite ant popieriaus, kad jie išbėgiotų.

Ingredientai (vienam kibirui vyno):

  • 1 kg pienių žiedlapių
  • 5.5 kg cukraus
  • 1 pakelio vyno mielių

tags: #sulos #vyno #gamybos #receptai

Populiarūs įrašai: