Pusryčiai, pietūs, vakarienė: ką valgyti, kad jaustumėtės energingi ir sveiki

Tikriausiai daugelis sportuojančiųjų žino, kad pusryčiai - tai svarbiausias dienos valgymas, kurio nevalia praleisti. Tačiau ar žinote, ką tiksliai turėtumėte valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei, kad jaustumėtės energingi ir išlaikytumėte gerą sportinę formą? Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką rekomenduojama valgyti skirtingu paros metu, atsižvelgiant į jūsų lytį ir fizinį aktyvumą.

Pusryčiai: svarbiausias dienos valgis?

Daug žmonių tvirtina, kad pusryčių jie valgyti nenori, tačiau pusryčiai yra būtini. Kadangi, kol miegame, organizmas negauna jokių maisto medžiagų (maždaug 7-8 valandas!). Todėl atsibudę turime pamaitinti organizmą ir suteikti jam energijos dienos darbams (reikia suvalgyti angliavandenių, baltymų ir riebalų). Taip pat prieš pusryčius (arba iškart pabudus) rekomenduojama išgerti 1-2 stiklines kambario temperatūros vandens, kad sudrėkintumėte organizmą po naktinės dehidratacijos.

Tačiau ar pusryčiai tikrai yra svarbiausias dienos valgis? Dažną lietuvį nustebina tas faktas, jog keistam Jūsų įsitikinimui, kad neva pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, dar nėra nė šimto metų. Pirmą kartą toks teiginys pasirodė tik 1915 metais Franzo Kafkos „Metamorfozėje“, ir lig tol niekas taip nė nemanė. Svarbiausiu valgiu žmonija laikė pietus, o pusryčiai tokiais, kokiais mes juo pažįstame šiandien, atsirado tik XIX amžiaus viduryje. Kaip, beje, ir vakarienė. Jau net nekalbant apie tokius Naujausių laikų išmislus kaip priešpiečiai ir pavakariai ar naktipiečiai. Nes daugumą savo istorijos žmonės praleido valgydami praktiškai tik du kartus per dieną. Trijų (arba penkių) dalių dienos valgymo tradicija yra labai nesena, tačiau akivaizdžiai įrodanti, kokiais turtingais mes tapome, ir ir kiek daug laisvo laiko turime…

Nepaisant to, tyrimai rodo, kad žmonių, kurie valgo pusryčius, kūno masės indeksas mažesnis. Taigi pusryčiauti būtina.

Ką valgyti pusryčiams?

Šiuolaikiniam žmogui pagrindiniai pusryčių kriterijai - sveiki, maistingi ir greitai paruošiami.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Pavyzdžiai:

  • Moterims: 3 kiaušiniai (iš kurių 1 su tryniu), 50 g košės (arba avižų, arba rudųjų ryžių), žalioji arbata su citrina.
  • Vyrams: 5 kiaušiniai (iš kurių 2 su tryniu), 100 g košės (arba avižų, arba rudųjų ryžių), žalioji arbata su citrina.

Košę galite pagardinti riešutų sviestu, aliejumi ar kitais pagardais. Kiaušiniai aprūpins raumenis baltymais ir riebalais, o košė - lėtaisiais angliavandeniais, kurie palaipsniui suteiks energijos. Žalioji arbata su citrina apsaugos organizmą nuo laisvųjų radikalų ir padidins organizmo šarmingumą.

Kada valgyti pusryčius?

Idealiausias metas pusryčiams - 7-9 val. Tyrimai rodo, kad pusryčių valgymas nuo 6 iki 7 ryto sumažina tikimybę pirma laiko mirti nuo širdies ligų ar vėžio 6 %, lyginant su pusryčiaujančiais 8 valandą. Skirtumas yra dar didesnis, lyginant su tais, kurie pusryčiavo 10 valandą, o valgantys keturiomis valandomis anksčiau, sumažina riziką mirti anksčiau net 12%.

Ko vengti pusryčių metu?

Mitybos specialistai pataria vengti saldžių bandelių, sirupais gardintų blynelių ar mėgstama uogiene paskanintos varškės. Tokie pusryčiai nuo pat ryto „užkelia“ cukrų kraujyje, prasideda uždegiminiai procesai ir išbalansuojami hormonai. Rezultate, vėliau visą dieną žmogus nori vis daugiau ir daugiau saldaus maisto, miltinių patiekalų.

Taip pat reikėtų kritiškai įsivertinti, ar pusryčiams renkatės gyvūninės kilmės produktus (kiaušinius, varškę ar panašiai), nes jei vėliau tą pačią dieną pietums ar vakarienei valgysite, pavyzdžiui, kiaušinių, pieno produktų ar mėsos, gyvūninės kilmės produktų jūsų racione jau bus per daug.

Alternatyvūs pusryčių variantai

Vietoje sveikiems pusryčiams netinkamų uogienių ar sirupų, skaninti košes siūlyčiau kietuoju sūriu, grietine, prieskoniais, vertingais aliejais, riešutais, sėklomis, džiovintais pomidorais ar daržovėmis. Pavalgę tokius pusryčius savo organizmą praturtinsite energija, sumažinsite saldumynų ir miltinių patiekalų poreikį, daržovės padės saugotis nuo virusų, o aštresni prieskoniai gali padėti suaktyvinti kraujotaką ir virškinimo traktą.

Taip pat skaitykite: Slapukų naudojimas ir privatumas

Priešpiečiai: užkandis tarp pusryčių ir pietų

Priešpiečiai - tai valgymas tarp pusryčių ir pietų. Dažnai dėl užimtumo, t. y. darbo, mokslų ar pan., žmonės šį valgymą praleidžia. Tačiau priešpiečiai yra naudingi, jie neleidžia pajusti per didelio alkio, o jeigu norite priaugti svorio - padeda surinkti daugiau kalorijų. Priešpiečiai turėtų būti maždaug apie 2-3 val. po pusryčių ir 2 val.

Pietūs: energijos šaltinis dienos įkarščiui

Kartais baiminamasi, kad esant geram apetitui, pavalgysime sočiai, tuomet būsime apsnūdę. Tai ypač aktualu dirbantiesiems protinį darbą. Bet apsnūdimas po pietų apima tik tada, kai valgomas sunkiai virškinamas maistas. Tuomet į skrandį ir žarnyną priplūsta daug kraujo, dėl to smegenys blogiau aprūpinami gliukoze ir deguonimi. Tad, kol maistas apvirškinamas, sulėtėja visa organizmo veikla.

Per pietus daugelis dirbančiųjų ir besimokančiųjų mėgsta nueiti į valgyklą ar kavinę ir suvalgyti lietuviškų patiekalų, kaip pvz. cepelinų, plokštainio, sriubos ir pan. Tai nėra geriausias pasirinkimas.

Ką valgyti pietums?

Čia pateikiame pavyzdžius pietų tiems, kas nori jaustis ir energingai, ir išlaikyti kūno grožį.

Pavyzdžiai:

  • Moterims: 100 - 120 g vištienos, kalakutienos, tuno ar kitokios žuvies + 50 - 100 g ryžių, virtų bulvių, makaronų arba grikių + daržovės + avokadas (arba aliejus ant daržovių).
  • Vyrams: 150 - 200 g vištienos, kalakutienos, tuno ar kitokios žuvies + 100 - 150 g ryžių, virtų bulvių, makaronų arba grikių + daržovės + avokadas (arba aliejus ant daržovių).

Maisto derinimo taisyklės teigia, kad geriau nevalgyti mėsos su angliavandeniais. Tad jeigu tokia kombinacija jus apsunkina, valgykite mėsą arba žuvį su avokadu (bei daržovėmis). O daugiau angliavandenių suvalgykite priešpiečių ar pavakarių metu.

Taip pat skaitykite: Tradicijos ir edukacija

Pavakariai: užkandis tarp pietų ir vakarienės

Tai valgymas tarp pietų ir vakarienės. Šis valgymas taipogi apsaugo jus nuo persivalgymo vakarienės metu bei pamaitina jūsų raumenis. Auginantiems masę - tai laikas, kai galite gauti daugiau kalorijų. Pavakariai turėtų būti maždaug apie 2-3 val. po pietų ir 2-3 val.

Vakarienė: lengvas užbaigimas dienai

Daugelis ginčijasi, ką valgyti vakarienei, kad palaikytum gerą sportinę formą. Kas atsitinka organizmui po sunkios vakarienės? Tuomet ryte nenorime pusryčių - skrandis pilnas dar nuo vakarienės, be to, naktį jis spazmuoja. Tai nėra skausminga, bet dėl to prastėja miego kokybė, tad atsikeliame prasčiau pailsėję, mums trūksta energijos. Tuomet mums reikia kofeino poveikio, taip pat užsinorime nesveiko ar greito maisto, nes norime gauti daugiau energijos. Taip prasideda užburtas ratas.

Ką valgyti vakarienei?

Vakarienę valgyti reikėtų būti ne vėliau nei 1-3 val. iki miego. Vakarienė neturėtų būti sunki, t. y. riebus kiaulienos kepsnys su bulvėmis nebūtų geras pasirinkimas vakarienei. Verčiau rinktis liesą mėsą ar riebią žuvį su daržovėmis, kiaušinius su salotomis, riešutus. Jeigu treniruotę baigiate vakare, rekomenduojama vakarienei suvalgyti ir angliavandenių (pavyzdžiui, basmati ryžių). Nesvarbu, kad jau vakaras. Faktas, kad negalima valgyti po 18 valandos - gryniausias mitas.

Maistas prieš sportą

Klausimas ką valgyti prieš treniruotę, kankina dažną sportuojantį žmogų. Ir ne be reikalo, nes maistas prieš treniruotę yra itin svarbus. Juk būtent šis maistas ir bus jūsų organizmo kuras treniruotės metu. Paprastai rekomenduojama valgyti likus 1-3 val. iki treniruotės. Valgymo laikas prieš treniruotę yra labai individualus. Kai kurie valgo netgi 4 val. iki treniruotės, tad su laiku visuomet galite eksperimentuoti. Treniruotėje turite būti energingi, bet neapsunkę. Tad atsirinkite, kuriuo laiku prieš treniruotę jums valgyti geriausia.

Rekomendacijos, ką valgyti prieš treniruotę

Tam, kad užtikrinti gerą jūsų organizmo varikliuko veikimą, jis turi būti aprūpintas aukščiausios klasės degalais. Pagrindinės medžiagos, kurių jums reikia 1-3 val. prieš treniruotę - tai sudėtiniai angliavandeniai (papildomai gali būti vartojami ir baltymai). Riebalai ar daržovės šiuo metu nėra būtini. Angliavandeniai su vidutiniu arba žemu glikeminiu indeksu, užtikrina energiją visos treniruotės metu. Tinkami angliavandenių šaltiniai yra rudieji ryžiai, juoda duona, basmati ryžiai, pilno grūdo makaronai. Jei suvartosite per daug angliavandenių arba vartosite juos likus mažai laiko iki treniruotės - didelė tikimybė, jog apkrausite savo organizmą, treniruotėje jausitės šiek tiek apsunkę. Įsidėmėkite, kad rekomenduojamas angliavandenių kiekis yra apie 40 gramų, likus 1-3 val. iki treniruotės. Žinoma, tai gali būti individualu, priklausomai nuo jūsų kūno savybių (amžius, svoris, medžiagų apykaitos greitis ir kt.) bei būsimos treniruotės intensyvumo.

Populiariausi baltymų šaltiniai, kurie valgomi prieš treniruotę yra kiaušinių baltymai, vištiena, kalakutiena. Šie produktai yra liesi bei greitai pasisavinami. Rekomenduojamas baltymų kiekis prieš treniruotę - tarp 10 ir 40 gramų, priklausomai nuo jūsų kūno savybių (amžius, svoris, medžiagų apykaitos greitis ir kt.) bei asmeninių tikslų. Yra daug žmonių, kurie prieš treniruotę valgo tik angliavandenių, o baltymų nevalgo. Visi variantai yra galimi.

Pavyzdžiai, ką valgyti prieš treniruotę

  • Moterims: 50 g basmati ryžių + 3 kiaušinio baltymai.
  • Vyrams: 100 g basmati ryžių + 5 kiaušinių baltymai.

Taigi, priklausomai nuo jūsų treniruotės laiko, turėtų būti derinamas visas mitybos planas.

tags: #posakiai #apie #pusryčius #pietus #vakarienę

Populiarūs įrašai: