Lietuvių kalbos žodynas: standartai, kodavimas ir vartojimas
Lietuvių kalbos žodynas yra esminis įrankis, skirtas suprasti ir taisyklingai vartoti lietuvių kalbą. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs aspektai, susiję su lietuvių kalbos žodynais, įskaitant standartus, raidyną, skaičių rašybą, datų ir laiko formatus, taip pat techninius niuansus, tokius kaip lokalės nustatymai ir ženklų kodavimas.
Lietuvių kalbos abėcėlė ir raidžių tvarka
Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės. Visos lietuvių abėcėlės raidės turi du variantus: didžiąją ir mažąją. Tai apima: a ą b c č d e ę ė f g h i į y j k l m n o p r s š t u ų ū v z ž. Raidės q, ü, w, x ir kt. nėra įtrauktos į pagrindinę abėcėlę, tačiau gali būti naudojamos skoliniuose ar specialiuose tekstuose.
Raidžių rikiavimo tvarka (eilė) žodynuose ir kituose sąrašuose yra specifinė. Š, Ų, Ū, Ž nevartojamos, praleidžiamos. Taip pat, raidžių grupės gali būti po 2, 3 ir t.t.
Skaičių rašyba
Lietuvių kalboje naudojama dešimtainė skaičių raiškos sistema su dešimčia įprastų arabiškų skaitmenų. Dešimtainių trupmenų skirtukas yra kablelis (pvz., 3,14).
Pinigų sumų rašyba
Pinigų sumos rašomos dešimtaine pozicine skaičių raiškos sistema, naudojant arabiškus skaitmenis. Valiutos pavadinimas arba santrumpa rašoma po atitinkamą pinigų sumą reiškiančių skaičių (pvz., 115 Lt 36 ct). Tarp skaičiaus ir valiutos ženklo paliekamas tarpelis (pvz., 4 212 458 163 Lt). Dešimtainis skirtukas ir šiuo atveju išlieka kablelis (pvz., 115,36 Lt).
Taip pat skaitykite: Kvietinių miltų kepiniai
Datų ir laiko formatai
Lietuvių kalboje datos užrašomos įvairiais formatais, priklausomai nuo konteksto ir norimo tikslumo. Dažniausiai vartojamas formatas yra „metai, mėnuo, diena“ (pvz., „2002 metų gegužės mėnesio 8 diena“). Žodis „mėnesio“ gali būti trumpinamas „mėn.“ (pvz., „2002 metų gegužės mėn. 8 diena“). Taip pat, žodis „metų“ gali būti praleidžiamas ir rašoma taip: „2002 metų gegužės 8 diena“. Mėnesio diena gali būti žymima įvairiai: pirmasis variantas - pilnas žodis „diena“, antrasis - „d.“; taigi, susidaro dar trys datos užrašo variantai („2002 m. gegužės 8 diena“, „2002 metų gegužės 8 d.“ ir „2002 m. gegužės 8 d.“).
Laikas gali būti užrašomas 12 arba 24 valandų sistema. Aiškesnė ir universalesnė yra 24 valandų sistema. Nurodant laiką minučių tikslumu, išplėstu būdu gali būti užrašomas taip: „4 val. 27 min.“, „11 val. 8 min.“, arba sutrumpintai: „4.27 val.“, „11.08 val.“. Nurodant laiką sekundžių tikslumu, paprastai jis užrašomas tik išplėstu būdu šitaip: „11 val. 8 min. 15 sek.“. Pirmoji skaičių grupė reiškia valandas, antroji - minutes, o trečioji - sekundes.
Lokalės nustatymai
Lokalė apibrėžia visumą dialogo su vartotoju aspektų, priklausančių tam tikrai teritorijai (pvz., provincijai). Lokalės yra skirtingos, nors vartojama ta pati kalba. Lokalės aprašomosios failas apibrėžia lokalės tikrų savybių (kategorijų) aprašus. Tokie aprašai susisteminti formaliais kultūros normų specifikavimo metodais. Lokalės pavadinimas prasideda LC_.
POSIX lokalės turi nurodyti naudojamą ženklyną ir išvardyti naudotinas POSIX ženklų koduotes. Kitų kultūros specifikacijų jis gali nenurodyti. Registruojant POSIX lokalę, turi būti pateiktos ir ekvivalenčios specifikacijos kitomis kalbomis.
Ženklų kodavimas
Informacijos technologijose naudojami įvairūs lietuviškų rašto ženklų kodavimo standartai. Tai apima:
Taip pat skaitykite: „Sigitos kepiniai, UAB“ atsiliepimai
- LST ISO/IEC 8859-13: Lietuvos standartas, kuris yra 8 bitais koduotų ženklų rinkinys. Tai yra 13 dalis standarto ISO/IEC 8859. Standartas yra atviras, t.y. gali būti papildomas naujomis dalimis. Standartas LST ISO/IEC 8859-13 nuo 2000 m. (su pakeitimais) naudojami „Unix“ genties operacinėse sistemose (pvz. „Linux“).
- LST 1564: Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais. lietuviškų rašto ženklų aibė papildyta kirčiuotomis raidėmis.
- LST 1590: Informacijos technologija. lietuviškus rašto ženklus, ir jų kodavimą atskirose operacinėse sistemose. Standartas yra atviras, t.y. gali būti papildomas naujomis dalimis.
- LST 1590-1: Informacijos technologija. bitais.
- LST 1590-2: Informacijos technologija. bitais. ženklais. raidžių ir kitų ženklų kodai sutampa su standarto LST 1590-1 kodais.
- LST 1590-3: Informacijos technologija. bitais. NT). Jo apibrėžiama kodų lentelė kitaip žinoma 1257 vardu.
- LST 1590-4: Informacijos technologija. bitais. ženklais. kodai sutampa su standarto LST 1590-3 kodais.
- LST ISO/IEC 10646-1: keliais baitais koduotų ženklų rinkinys. 1 dalis. bitais (4 baitais). kirčiuotos lietuviškos abėcėlės raidės. išreikšti kompozicinėmis sekomis.
Kompiuterio klaviatūra
Lietuvių kalbos abėcėlės ženklams įvesti, klaviatūroje reglamentuoja Lietuvos standartas LST 1582.
Pavardžių daryba
Lietuvių kalboje pavardės turi specifines darybos taisykles, ypač moteriškos giminės. Mergautinės pavardės dažniausiai baigiasi priesagomis -aitė, -iūtė, -ytė: Balsys - Balsytė, Kubilius - Kubiliūtė ir pan. Ištekėjusios moterys dažnai gauna vyro pavardę su priesaga -ienė: Sutkus - Sutkuvienė, Skardžius - Skardžiuvienė. Netekėjusios moterys vadinamos mergautinėmis pavardėmis. Norėdamos mergautines pavardes gali sau pasilikti ir ištekėjusios moterys.
Žodžių kėlimas
Žodžių kėlimo taisyklės lietuvių kalboje nurodo, kaip teisingai perkelti žodį į kitą eilutę. Paprastai, eina skiemenų riba (apie tai žr. p. 36). Jei žodis prasideda ta pačia priebalse, žožiai keliami tik antruoju būdu, t.y. likusias galima ir kelti, ir palikti.
Matų sistema
Lietuvoje vartojama metrinė matų sistema. Santrumpos pateiktos kn. žodynas“ (Kaunas, 1999) p. 41-42.
Kreipimasis į adresatą
Oficialiuose laiškuose ar dokumentuose kreipiantis į adresatą, jo vardas ir pavardė rašomi naudininko linksniu, tuo pabrėžiant, kam yra skirtas laiškas ar kita siunta). Taip pat nurodomas ir pareigomis.
Taip pat skaitykite: Sluoksniuotos tešlos kepinių receptai
Naujas bibliotekininkystės terminų žodynas
Naujasis terminų žodynas yra nuosekli 1990-1999 m. Nacionalinėje bibliotekoje išleistų ir kalbininko Stasio Keinio suredaguotų aiškinamojo „Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno“ sąsiuvinių tąsa. Šie šaltiniai leido parengti pirmuosius nacionalinius bibliotekininkystės terminų standartus.
Anglų-lietuvių kalbų kompiuterijos žodynas
Anglų-lietuvių kalbų kompiuterijos žodynas buvo rengiamas remiantis bendraisiais terminologijos principais ir terminų norminimo kriterijais, taip pat vadovaujantis bendraisiais terminų žodynų sudarymo reikalavimais. Šio žodyno straipsniai susideda iš dviejų dalių: leksinio vieneto anglų kalba ir jo atitikmens lietuvių kalba.
DLKŽ failų struktūros analizė
Vienas iš projektų, susijusių su lietuvių kalbos žodynais, yra DLKŽ (Didžiojo lietuvių kalbos žodyno) failų struktūros analizė. Šio projekto tikslas buvo perprasti programoje naudojamų duomenų struktūrą, ir perkelti ją į kitą erdvę. Atidarius programą, žodžių sąrašas kairėję pusėje užpildomas perskaičius pirmąjį (tab01c.ddc) failą.
tags: #Lietuvių #kalbos #žodynas #lst